Sprendimo būdas – draudžiamieji kelio ženklai

Pasak portalo kalbintos Jūratės Mockuvienės, gyvenančios Vasario 16-osios gatvėje Vilniuje, padėtį iš dalies pagerina prie įvažiavimų į kiemus statomi draudžiamieji ženklai ir savikontrolės principas. „Buvo nestandartinis atvejis. Mes norėjome išsinuomoti iš savivaldybės kiemą ir pasistatyti užtvarą. Kadangi kiemas priklauso kelių namų gyventojams, tai nepavyko rasti bendro sprendimo ir kiemo pasidalinimas neįvyko. Tada mes sugalvojom savikontrolės sistemą, vidinės demokratijos pagrindu. Važiavom į savivaldybę, Vilniaus kelių policiją – užtvaro statyti neleido, tačiau suteikė leidimą pastatyti draudžiamuosius ženklus prie įvažiavimo bromuose. Kadangi tuo pat metu vyko kiemų projektavimas dėl išplanavimo, tai pasistatėm ir ženklus, draudžiančius sustoti ar įvažiuoti.

O savikontrolės principas ypatingas tuo, kad išdavėm namo gyventojams pažymėjimus, kurie nurodo, jog automobilis priklauso čia gyvenančiam žmogui. Tokiu būdu mes atpažįstame savų gyventojų automobilius ir identifikuojam svetimus, kurie neturi teisės nei sustoti, nei įvažiuoti į kiemą ir gali būti baudžiami pagal administracinę teisę“, – teigė pašnekovė.

Automobilius tenka palikti gatvėje, nors už vietą susimokėjo

Tačiau, nepaisant visų parkavimo apribojimų, problema kiemuose vis tiek išlieka. J. Mockuvienė pasigenda produktyvių sprendimų iš Savivaldybės bei aktyvesnio policijos darbo. „Šiuo klausimu norėtume daugiau iniciatyvos iš savivaldybės. Įstaigos taip pat turi rūpintis, kur pasistatyti automobilius darbuotojams. Nes dabar vyksta brovimasis į kiemus. Jaučiamės nesaugiai. Mes auginame vaikus, aplink yra keletas vaikų darželių, o automobilių eismas ir brovimasis į kiemus yra milžiniškas. Mūsų ir kelių aplinkinių namų gyventojai dėl to kenčia. Savivaldybė teikia mums tam tikrą paramą, bet norėtume didesnės iniciatyvos ir sprendžiant automobilių parkavimo problemas“, – kalbėjo J. Mockuvienė.

Vilnietė sakė pasigendanti didesnės policijos kontrolės, nes, nepaisant ženklų, svetimi automobiliai vis tiek braunasi į kiemą. Ir tai yra didelė problema, nes gyventojų automobiliams vietos nebelieka. Kaip pasakojo J. Mockuvienė, jos šeima iš savivaldybės įsigijo leidimą, kainuojantį 80 litų, bet savo automobilį vis tiek yra priversti palikti gatvėje.

Rasa Baškienė: Jei nėra bendrijos, nėra juridinio asmens – nėra kam išsinuomoti sklypo

Paprašyta pakomentuoti susidariusią situaciją, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narė Rasa Baškienė patikino, jog apsaugoti kiemus nuo įsibrovėlių yra sudėtinga, kadangi kyla įvairiausių nesutarimų tarp pačių gyventojų.

„Žemė prie daugiabučio namo dažniausiai nepriklauso gyventojams, paprastai ji yra valstybinė. Be savininko leidimo užsitverti sklypo negalima. Kai kuriais atvejais gal ir galima, jei nepažeidžiami kieno nors interesai arba susitariama su gretimo sklypo savininku, tačiau tokie atvejai Vilniaus mieste labai reti. Galiu pateikti gana nesudėtingą schemą, jei name yra įkurta savininkų bendrija. Bendrija, kaip juridinis asmuo, turi teisę išsinuomoti iš valstybės sklypą ir jį užsitverti. Jei nėra bendrijos, nėra juridinio asmens – nėra kam išsinuomoti sklypo. Gal protingi teisininkai galėtų patarti, kaip savininkams tada elgtis. Aš palaikau daugiabučių namų savininkų bendrijų kūrimąsi. Joms esant, lengviau sprendžiami daugelis klausimų“, – sakė Vilniaus miesto savivaldybės Tarybos narė R. Baškienė.

Miegamuosiuose rajonuose, kur nėra aiškių kiemų, kur viename name yra įkurta DNSB (Daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrija), o kitame name, kuris naudojasi tuo pat kiemu, bendrijos nėra, užtvarų statymo problema tampa beveik neišsprendžiama. Jeigu žemė valstybinė ar miesto, be žemės savininko sutikimo užtvarų taip pat statyti negalima. Tačiau nemažai jų pastatomi savavališkai, ir kai kurie jų, R. Baškienės pastebėjimu, sėkmingai gyvuoja, kol niekam neužkliūva.

Draudžiamuosius ženklus statyti galima suderinus su savivaldybės transporto skyriumi ir Kelių policija. Kontroliavimui irgi yra techninių priemonių, kaip, pavyzdžiui, numerių nuskaitymo ir atpažinimo prietaisai, įvairūs vaizdo registratoriai, tačiau šios priemonės yra nepigios.

Aplinkos ministerija: gyventojai gali pasididinti senąją arba įsirengti naują automobilių stovėjimo aikštelę

Aplinkos viceministrės Daiva Matonienė sako, jog problemą turėtų spręsti patys namo savininkai. Jie gali pasididinti senąją arba įsirengti naują automobilių aikštelę.

Pirmiausia turi būti suformuotas daugiabučio gyvenamojo namo eksploatacijai reikalingas žemės sklypas. Teisę inicijuoti sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą miestų ir miestelių teritorijose turi ir daugiabučių, prie kurių formuojami žemės sklypai, savininkai. Šiuo atveju už projektų parengimą jie turi mokėti iš savo lėšų.

Suformavus žemės sklypą prie daugiabučio gyvenamojo namo ir įgijus teisę jį valdyti, galima įsirengti automobilių stovėjimo aikštelę Statybos įstatymo nustatyta tvarka. Įrengtos aikštelės yra priskiriamos nesudėtingiems inžineriniams statiniams.

Pagal statybos techninio reglamento „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai“ reikalavimus vienam daugiabučio gyvenamojo namo butui turi būti projektuojama ne mažiau kaip viena automobilių saugojimo vieta, o tikrąjį vietų poreikį, pastebi aplinkos viceministrė D. Matonienė, žino patys gyventojai. Aikštelei įrengti reikia parengti jos techninį projektą ir gauti statybą leidžiantį dokumentą.

Naudojimosi įrengta automobilių aikštele tvarka nustatoma bendru sutarimu, o esant nesutarimams – teismo keliu, nes daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų naudojamas ir (ar) valdomas žemės sklypas pagal Daugiabučių gyvenamųjų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymą priskiriamas pastato bendrojo naudojimo objektams, nurodo Aplinkos ministerija.

Kai kurie kiemai jau užsitvėrė, dėl kitų – svarstoma

Kaip portalui sakė UAB „Naujamiesčio būstas“ vyriausiasis administravimo vadybininkas Marius Matusevičius, šiuo metu Naujamiestyje (Vilnius) yra imtasi tam tikrų priemonių, kurios saugo gyventojų kiemus nuo svetimų automobilių. A. Vivulskio g. 15 ir Švitrigailos g. 6 namai turi bendrą kiemą. Šių namų gyventojai įsirengė kelio ženklus, draudžiančius įvažiuoti pašaliniams.Vasario 16-osios g. Nr. 2 yra didelis vidinis kiemas. Bendrijos pirmininkas suorganizavo gyventojus ir gavo leidimą įrengti kelio ženklus. M.K. Čiurlionio g. Nr. 6 namo bendrija susitarė su aplinkinių namų gyventojais ir įsirengė pakeliamą kelio užtvarą.

Tačiau kitokia situacija, kaip teigė UAB „Naujamiesčio būstas“ atstovas, A. Vivulskio g. 10A – šalimais esantis viešbutis (Vivulskio apartamentai) rezervavo gyventojų parkavimo vietas savo reikmėms, gyventojus palikdamas be parkavimo vietų.

Kaip portalą informavo Vilniaus miesto savivaldybės Eismo organizavimo skyriaus vedėjas Tomas Kamaitis, kad šiuo metu savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu yra patvirtintos dvi darbo grupės, kurios turi nuspręsti dėl Žirmūnų ir Fabijoniškių mikrorajonų kiemų. Praėjusią savaitę įvyko pirmasis pasitarimas dėl Žirmūnų. Sprendimo kol kas nėra – svarstymai vyks toliau.

PAPILDYMAS:

Ženklų nepaisymo atvejai Vilniaus apskrityje skaičiuojami tūkstančiais

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato komunikacijos poskyrio specialistė Loreta Kairienė informavo portalą, jog vedama bendra ženklų nepaisymo statistika ir nėra fiksuojami atskiri atvejai, kai pažeidžiamos tasyklės kiemuose, turinčiuose draudžiamuosius ženklus. „Policija turi informaciją apie nubaustus asmenis pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 1241 str. 4 d. (Kelio ženklų reikalavimų nesilaikymas, žmonių vežimo ir Kelių eismo taisyklių pažeidimas). Per 2014 m. visoje Vilniaus apskrityje užfiksuota 7568 pažeidimai. Pažeidimai kiemuose – nėra išskiriami atskirai“, – teigė Loreta Kairienė.

1241 straipsnis. Kelio ženklų reikalavimų nesilaikymas, žmonių vežimo ir Kelių eismo taisyklių pažeidimas 4 d. Sustojimas ar stovėjimas vietose, kuriose Kelių eismo taisyklės draudžia sustoti ar stovėti (išskyrus šio straipsnio trečiojoje dalyje numatytus sustojimo ir stovėjimo tvarkos pažeidimus), taip pat sustojimas ar stovėjimas nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų arba važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimas – užtraukia baudą vairuotojams nuo dvidešimt aštuonių iki aštuoniasdešimt šešių eurų.