2021 birželio 14 d. pirmadienis, 21:20
Reklama  |  facebook

Ar gali Lietuvos sąvartynai virsti naudingų žaliavų lobynais?

2015-07-27 10:06
Ne paslaptis, kad kiekvienas pokytis, kurį norime matyti savo aplinkoje prasideda nuo mūsų pačių. Kauno technologijos universiteto (KTU) Cheminės technologijos fakulteto Inžinerinės ekologijos katedros profesorius Gintaras Denafas yra įsitikinęs, kad besikeičianti visuomenė ir gyvenimo sąlygos, išsivysčiusių užsienio šalių pavyzdžiai daro įtaką ne tik mūsų namų aplinkai ar naujų įpročių atsiradimui, tačiau kartu keičia ir ekologinės aplinkos suvokimą.
nuotrauka
Nerūšiuodami už atliekas sumokame dukart – pirkdami pakuotę ir ją tiesiog išmesdami. esparam.lt nuotr.


Minimos įmonės
Ecoservice, UAB
„Dėl intensyvėjančios pramonės ir didėjančio vartojimo, nuolat auga buitinių atliekų kiekiai. Atliekų rūšiavimas – sektinas pavyzdys, siekiant tapti atliekas perdirbančia ir iš jų energiją gaminančia visuomene“, - tikino G. Denafas.

Visgi liūdnoji statistika rodo, kad Lietuva pagal palaidojamas atliekas yra viena iš lyderių Europoje. Į sąvartynus kasmet išvežama maždaug 3 mln. tonų įvairių atliekų, tačiau remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis iš jų perdirbama vos 30 proc. Daugiausia išrūšiuojama popieriaus ir organinių atliekų, taip pat nemažai stiklo, metalo bei plastiko, o likusią atliekų dalį sudaro tekstilė ir kitos buitinės atliekos.

„Apmaudu, kad rūšiavimas, mechaninis biologinis apdorojimas ir atliekų panaudojimas energijai išgauti Lietuvoje atsiranda tik dabar, kai pasauliniu mastu tai – seniai pasiteisinusios ir aktyviai propaguojamos aplinkosaugos problemų sprendimo priemonės“, - sakė profesorius.

Atliekų tvarkytojai taip pat sutinka, kad ekologinis atsakingumas pastebimai auga tik pastaraisiais metais, tačiau perspektyva tapti rūšiavimo pavyzdžiu kitoms valstybėms – visada lieka.

„Aišku, kad greitu metu nepatapsime tokiais kaip skandinavai, kure rūšiuoja ir perdirba virš 80 proc. savo atliekų, tačiau reikia suprasti ir tai, kad šių šalių gyventojai prie rūšiavimo svarbos suvokimo yra pratinami nuo pat darželio ar mokyklos metų, todėl didžiajai visuomenės daliai jau nereikia iš esmės aiškinti naudų, o tiesiog sudaryti palankias sąlygas tvarkingai pasirūpinti savo atliekomis“, - tikino ekologijos bendrovės „Ecoservice“ vadovas Arūnas Makauskas.

Sąvartynų kasyba - perspektyvi verslo šaka

Ekspertų teigimu, efektyviausias atliekų tvarkymo būdas – tiesiog jų mažinimas, tačiau augant vartojimui ir žmonių poreikiams tai pasiekti tampa beveik neįmanoma.

Anot profesoriaus, atliekų šalinimą sąvartyne derėtų rinktis tik tuomet, kai nėra galimybės jas perdirbti, o tai užtikrinti padės tik aktyvus visuomenės įsitraukimas į rūšiavimo procesą ir antrinių žaliavų panaudojimas buityje dar kartą. Taip pat labai svarbus vaidmuo tenka privataus verslo ir valstybės institucijoms, užsienio šalių pavyzdžių taikymas.

„Ecoservice“ vadovo A.Makausko teigimu, verslas itin gerai jaučia augančius visuomenės poreikius, todėl aktyviai investuoja į tai, kad šalia individualių namų ir daugiabučių atsirastų kuo platesnis tinklas konteinerių, skirtų rūšiavimui.

„Vienas iš efektyvių kelių, kuris leistų sumažinti atliekų sąvartynuose kiekį, yra tiesiog patogių sąlygų atliekoms tvarkyti sudarymas. Turbūt retas, kuris nepastebėjo, kaip žymia per dešimtmetį šalyje pagausėjo spalvotųjų konteinerių, o tai lygiagrečiai reiškia ir mažėjantį atliekų srautą į kiekvieną sąvartyną“, - sakė A.Makauskas.

Tuo tarpu profesorius G.Denafas atkreipė dėmesį, kad pasaulyje sąvartynų problema iš dalies sprendžiama sąvartynų kasybos (angl. landfill mining) procesais, kurių metu iš ankščiau pašalintų ir dar pilnai nesudūlėjusių atliekų galima atgauti energijos ir perdirbtų produktų gamybai tinkamus išteklius.

Ekskavatoriumi iškastas sąvartynų turinys yra sijojamas, taip atskiriant smulkias atliekas nuo stambiųjų. Vėliau stambiosios atliekos yra dar kartą išrūšiuojamos, atrenkant perdirbimui ir energijos gamybai tinkamas medžiagas.

„Kai kuriais atvejais sąvartynai gali virsti netgi naudingų žaliavų ištekliais, kuriuos teisingai panaudoję gausime dvigubą naudą, - pabrėžė G. Denafas. - Iškasinėjus sąvartynus sumažėtų į aplinką išskiriama tarša, o sumažėjus jų plotams būtų pagerintas kraštovaizdis ir atlaisvinta erdvė alternatyvioms ūkinėms veikloms, pavyzdžiui saulės jėgainių statybai.“

Prieš du metus toks projektas buvo įgyvendintas Estijoje, iškasinėjant Kudjape sąvartyną Saremos saloje ir paverčiant jį laisvalaikio zona. Sąvartynų kasyba taip pat yra praktikuojama daugelyje kitų pasaulio šalių, įtraukiant universitetų ir kitų mokslo įstaigų atstovus, privačias įmones, tarptautinės organizacijos European enhanced landfill mining (EURELCO), vienijančios šalis, užsiimančias sąvartynų kasyba, narius.

Atliekų deginimas - alternatyva

Atliekų deginimas laikomas ekologiškiausiu ir pažangiausiu atliekų utilizavimo būdu, kuris atveria galimybę efektyviai tvarkyti atliekas, o degimo metu susidariusią energiją panaudoti šilumos bei elektros gamybai. Šiuo metu Europoje veikia apie 400 atliekų deginimo gamyklų, iš kurių didžiausia dalis – net 128 – Prancūzijoje.

Žvelgiant į Lietuvos nacionalinės energetikos strategiją, sąvartynų problemą turėtų padėti spręsti ir sąvartyne šalinamų atliekų kiekį sumažinti numatyta Vilniaus ir Kauno kogeneracinių elektrinių statyba bei gamyklos „Akmenės cementas“ užmojis apie pusę savo pagrindinio kuro pakeisti alternatyviu kuru deginant rūšiuotas buitines atliekas. Jau šiuo metu bendrovėje cemento gamybos procese apie dešimtadalį šio kuro sudaro naudotos padangos.

„Lietuvoje susiduriama su pagrindine problema – žmonių pasipriešinimu atliekų deginimo statybai, kurį inspiruoja nesąžiningi konkurentai ir pigaus populizmo siekiantys politikai. Tokiais atvejais elementarias mokslines ir technines tiesas atitinkantys argumentai dažniausiai neveikia, mokslininkų ir atliekų tvarkymo bei energetikos specialistų nuomonė arogantiškai ignoruojama. O juk visa tai trukdo imtis efektyvių veiksmų plėtojant ir modernizuojant šalies atliekų tvarkymo sistemą, - teigė G. Denafas. – Tinkamai parinkus deginimo technologijas, užtikrinant reikalingą technologinį režimą ir vykdant dūmų valymą, minimalus atliekų deginimo poveikis aplinkai yra garantuotas”

Taip pat, profesoriaus teigimu, atliekų deginimas gali tapti puikia išeitimi, kai dėl ištikusios ekonominės krizės ar atitinkamai sutrikusių ryšių tarp įmonių stringa perdirbimo procesai.

Komunalinės atliekos pagal atsinaujinančių energijos šaltinių direktyvą yra pripažįstamos kaip atsinaujinantis energijos šaltinis, todėl kiekviename atliekų tvarkymo regione pradėjus veikti mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiams, atliekos tampa naudingais ištekliais naujų medžiagų ir energijos išgavimui. Atliekų deginimas išsprendžia tik dalį problemos, kadangi ne visos medžiagos gali būti deginamos.

Rūšiavimas ir jo nauda buityje

Antrinių žaliavų rinkimas ir panaudojimas padeda taupyti tiek finansines sąnaudas, tiek senkančius gamtos išteklius, mažina į sąvartynus papuolančius atliekų kiekius.

„Ecoservice“ vadovas A.Makauskas teigė, kad nerūšiuodami už atliekas sumokame dukart – pirkdami pakuotę ir ją tiesiog išmesdami.

„Paprasčiausias patarimas būtų pažvelgti į savo kasdienių pirkinių krepšelį, ten pamatysite, kad beveik kiekvienas produktas yra įpakuotas į kažkokią pakuotę, kurią tiesiog išmetus – prarandate ir dalį savo pinigų arba kitaip tariant, mokate dukart. Reikia suprasti, kad surūšiuotos atliekos įgyja vertę, todėl ta vertė gali sumažinti visų atliekų tvarkymo kainą gyventojui. Didėjant rūšiavimo aktyvumui, tikėtina, tai tikrai pasijaus ir tvarkymo kainose. Šiuo atveju nauda apima ir aplinkosauginį, ir ekonominį požiūrius“, - teigė A.Makauskas.

Anot ekspertų, augantys atliekų rūšiavimo mastai yra įpročių ir kultūros požymis, kurio susiformavimą lemia gerai veikianti ir modernizuota atliekų tvarkymo infrastruktūra bei gyventojams suteikiama informacinė medžiaga apie rūšiavimą.

G. Denafo teigimu, jei nebūtų sudarytos rūšiavimui palankios sąlygos, tuomet pakeisti situaciją ateityje nepadėtų nei žinios apie rūšiavimo aplinkosauginę ir ekonominę naudą, nei asmeninis nusiteikimas rūšiuoti.

Profesorius vardija, kad, tarkime, iš atrūšiuoto popieriaus daugiausia gaminamas kartonas, iš butelių stiklo – tie patys gėrimų buteliai, o metalai dažniausiai keliauja į įvairių metalinių dirbinių gamyklas. Kas gaminama iš plastiko – priklauso nuo jo pobūdžio, kadangi iš perdirbimui skirtų atliekų gali būti gaminami nebūtinai tos pačios paskirties produktai.

Pašnekovo teigimu, Lietuvoje plastmasių perdirbimas kol kas vykdomas neaktyviai. Surinktos plastmasės atliekos daugiausia išvežamos į užsienį, kur panaudoti PET buteliai perdirbami į tos pačios rūšies tarą, o kitos plastmasės atmainos dažniausiai perdirbamos į maišelius šiukšlėms, statybines medžiagas ir kitą produkciją. 

„Ecoservice“ informacija

Statybunaujienos.lt




Aplinka

nuotrauka
2021-06-08 08:13
Aplinkos ministerija ragina įmones pasirūpinti, kad iš jų teritorijos nesklistų nemalonūs kvapai. Tam jos privalo išsiimti specialiąją taršos leidimo dalį „Kvapų valdymas“, įpareigojančią įdiegti efektyvias kvapų valdymo priemones.
nuotrauka
2021-06-04 07:01
Gręžiniai, skirti požeminio vandens gavybai ar geoterminei energijai išgauti, yra svarbūs įrenginiai. Netinkamai naudojami žemės gelmių turtai gali brangiai kainuoti sveikatai ir biudžetui.
nuotrauka
2021-05-25 10:53
„Co-Create“ darbo su architektais ir projektuotojais metodas, pasiteisinęs Lietuvos rinkoje, sėkmingai įgyvendinimas ir Latvijoje. „Concretus goup“ priklausanti SIA „Betono mozaika“ tęsia tradicijas – darbe su architektais taiko inovatyvius darbo metodus, kuriant naujus produktus.
nuotrauka
2021-05-25 08:11
Viena didžiausių Vilniaus miesto žaliųjų erdvių – Tauro kalno teritorija – vasarą pasitinka su permainomis: čia pradėti tvarkybos darbai, kurie apims ir Liuteronų sodo, ir Nacionalinės koncertų salės aplinkos sutvarkymą.
nuotrauka
2021-05-21 07:15
Vis daugiau žmonių ieško ramybės ir keliasi gyventi arčiau gamtos. Daugeliu atvejų visi, statantys naujus namus ar įsigyjantys senas sodybas, jei nori užsitikrinti patogią buitį, neišvengiamai turi spręsti vandens tiekimo klausimą. Siekiant komfortiškai gyventi net ir atokiausiose vietovėse, tikras ...
nuotrauka
2021-05-20 15:12
Pandemija vis dar koreguoja atostogų planus – vietoje užsienio kurortų daugelis rinksis ramias atostogas sodybose. Vis tik aptemdyti atostogų nuotaikas užmiestyje gali nehigieniškos ir neišvaizdžios lauko būdelės, kurios daro žalą ne tik gamtai, bet ir gyventojų sveikatai. Tad kaip ilsėtis vasarnamy...
nuotrauka
2021-05-20 10:47
Harmoninga poilsio oazė aplink namus, jaukiai įrengta lauko terasa ar apželdintas svajonių sodas – šylant orams šios temos vis aktualesnės tarp naujakurių ir norinčių atnaujinti savo kiemus. „InoWood“ kraštovaizdžio specialistai įvardijo, į ką reikėtų atkreipti dėmesį ruošiant aplinką šiltajam sezon...
nuotrauka
2021-05-17 13:44
Vasaros pradžioje vilniečių lauks dar daugiau žaliųjų erdvių – baigiami atnaujinti parkai ir skverai taps atviri visuomenei. Birželį jau bus galima grožėtis Reformatų skvero želdynais, pasivaikščioti naujuoju Paplaujos bulvaru, laiką leisti sutvarkytoje dešinėje Neries krantinėje.
nuotrauka
2021-05-13 14:15
Rekonstravus Vilniaus nuotekų valyklą, numatomas ilgalaikis teigiamas poveikis Neries upės ekologijai, o sumontuoti modernūs įrengimai sulaikys net smulkiausias plastiko, plaušo ir kitas fizines daleles (iki mažiausio 0,05 mm dydžio).
nuotrauka
2021-05-13 07:41
Riboto judumo asmenys dėl įvairiausių priežasčių vis dar susiduria su jų poreikiams nepritaikyta aplinka. Viena iš dažniausiai pasitaikančių kliūčių – nepritaikyti viešojo susisiekimo stotelių peronai (aikštelės), keleivių paviljonai, nuo kurių didžiąja dalimi priklauso viešojo transporto saugumas i...
nuotrauka
2021-05-12 15:41
Kauno parkų renesansas tęsiasi – šį kartą tvarkybos darbai startuoja Neries krantinės parke. Čia numatyta rekonstruoti esamas ir sukurti naujas rekreacines erdves, bus atnaujinta mažoji architektūra, gerinamas takų tinklas.
nuotrauka
2021-05-11 15:26
Vilniaus miesto pakraštyje aptikus nelegalų pavojingų atliekų sąvartyną, aplinkos ministras Simonas Gentvilas žada kreiptis į prokuratūrą kaltininkams surasti.
nuotrauka
2021-05-07 14:19
Pietinėje Vilniaus miesto dalyje, netoli oro uosto, UAB „SIRIN Development“ vystomo Liepkalnio industrinio parko teritorijoje rasta asbesto turinčių gaminių (šiferio) atliekų.
nuotrauka
2021-04-30 09:55
Penktadienį, balandžio 30 d., įsigalioję nauji reikalavimai požeminio vandens gręžinių įrengimui prisidės stiprinant šio vandens išteklių apsaugą.
nuotrauka
2021-04-30 09:51
Įvertinusi griežtinamą birių krovinių reglamentą, Aplinkos apsaugos agentūra peržiūrėjo AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ („Klasco“) išduoto taršos leidimo sąlygas, kad bendrovės kraunamos medžiagos nepatektų už įmonės teritorijos, o krovinių dulkių nesimatytų vizualiai.
nuotrauka
2021-04-28 08:56
Sostinės Šeškinės, Pašilaičių ir Fabijoniškių gyvenamuosiuose rajonuose lietaus nuotekų tinklai bus rekonstruojami pritaikant tvarios vandentvarkos, procesų skaitmenizavimo ir žaliosios infrastruktūros principus. Šis projektas – Lietuvoje vienas iš pirmųjų vandentvarkos srities projektų, parengtų va...
nuotrauka
2021-04-27 14:28
Išgaunamų požeminio vandens išteklių geresnei saugai ir kokybei užtikrinti Aplinkos ministerija siūlo patikslinti Požeminio vandens vandenviečių apsaugos zonų nustatymo tvarką.
nuotrauka
2021-04-21 09:31
Aplinkos ministerijos kuriama Nuotekų tvarkymo informacinė sistema (NTIS) padės saugoti šalies vandens telkinius nuo taršos individualiai tvarkomomis nuotekomis ir pagerinti jų būklę. Joje fiksuojami duomenys aiškiai parodys, kaip sklypo savininkas tvarko nuotekas, ar neviršija taršos normų.
nuotrauka
2021-04-15 13:05
Įvertinus neregistruotų gręžinių problemos mastą, Seimui pateikti trys įstatymų projektai, kuriais siekiama sustiprinti požeminio vandens išteklių kokybinę ir kiekybinę apsaugą, užtikrinti saugaus geriamojo vandens tiekimą gyventojams.
nuotrauka
2021-04-15 11:51
Visuomenė bet kada galės pasitikrinti ūkio subjektų išleidžiamų nuotekų kiekį ir užterštumą, o valstybė veiksmingiau kontroliuos jų išleidžiamus teršalus. Išleidžiamos į vandens telkinius nuotekos – vienas pagrindinių jų taršos šaltinių, kurių monitoringą nuo liepos 1 d. užtikrins Aplinkos ministeri...

Statybunaujienos.lt » Aplinka

nuotrauka

Požeminis vanduo ir geoterminė energija – tvarumo ir naudos garantija

Gręžiniai, skirti požeminio vandens gavybai ar geoterminei energijai išgauti, yra svarbūs įrenginiai. Netinkamai naudojami žemės gelmių turtai gali brangiai kainuoti sveikatai ir biudžetui.