2022 sausio 16 d. sekmadienis, 13:03
Reklama  |  facebook

Ar jau žinome koks turi būti XXI amžiaus mentorius?

2018-05-23 16:00
Keletą pastarųjų savaičių įdėmiai skaitydami pažymas pro akis praleidome kitą pritvinkusį valstybės skaudulį – mūsų vaikų mokslo rezultatai katastrofiškai blogėja. Analizė rodo, kad trečdalis mūsų moksleivių neįsisavina net matematikos pagrindų. Ir apie tai kalbame skaitmenos ir technologinių lūžių amžiuje, kai ketvirtosios pramonės revoliucijos atnešama visuotinė skaitmenizacija pareikalaus aukštesnių IT įgūdžių, kurie taps daugelio ateities specialybių pagrindu, – skelbia Lietuvos pramoninkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis.
nuotrauka
LPK nuotr.


Minimos įmonės
LPK (Lietuvos pramonininkų konfederacija),

Kaip sako Robertas Dargis, Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas, vis didesnė visuomenės dalis supranta, kad į XXI amžiaus iššūkius reikia reaguoti labai greitai. Juos spręsti reikia nedelsiant, o ne atlikinėti naujas analizes, o vėliau kurpti laike neapibrėžtus planus. Jau kelerius metus kalbame apie tą patį – Lietuvos švietimo situacija yra išties prasta. Tačiau vėl esame pirmame etape – darome analizę ir tuo baigiame iki kito susitikimo, kai vėl reikės viešai padejuoti, kaip viskas blogai. Tam tikri žingsniai mokytojų rengime daromi, bet per lėtai ir fragmentiškai.

Kaip sako R.Dargis, lėšų perskirstymas pamatinės problemos neišspręs – neatsiras daugiau šiuolaikinių jaunų mokytojų, nepasikeis pats ugdymo turinys ir mokytojo profesijos prestižas nuo to neišaugs. Reikia galvoti ne tik apie finansus, bet ir apie turinį – kas yra šiandienos mokytojas, koks yra mokytojo vaidmuo ir kokia turi būti mokytojo vieta ugdymo sistemoje.

Svarbiausia – ugdymo turinys

Šiuo metu visame pasaulyje ypatingas dėmesys skiriamas švietimo KOKYBEI ir UGDYMO TURINIUI. Priekyje žengiantys pasaulio lyderiai sako, kad dabar švietimas yra didžiausias iššūkis – jeigu mes nepakeisime pačios mokymo sistemos, tai jau po 30 metų turėsime daug problemų. Reikia nustoti vaikams duoti tik žinias, vaikas turi gauti ir kitus unikalius dalykus, kurių atkartoti negalės robotai – vertės pajautimas, pasitikėjimas, nepriklausomas mąstymas, darbas komandoje, dėmesys aplinkiniams, sportas, muzika, menas. Mes turime išmokyti vaiką ne tik pagauti inovatyvią idėją, bet ir paversti ją kūnu. Visa tai turi tapti mūsų vaikų ugdymo dalimi. Mes nenorime tik stebėti, kaip pasaulis sparčiai sprendžia švietimo perorientavimo klausimus. Tai reiškia, kad mes turime ne tik išspręsti jau įsisenėjusias savo švietimo sistemos problemas, bet ir suspėti kartu su visais, kurie sparčiu žingsniu juda į priekį.

Laikas ir turinys šiuo metu yra esminiai ir viską lemiantys veiksniai. O ką planuoja Lietuvos strategai? Bendrajame ugdyme iki 2020 m. bus atnaujintas ugdymo turinys ir metodai; vidutiniai mokytojų atlyginimai 2019 m. sieks 1 000 eurų; pertvarkius mokytojų rengimą ir jį sutelkus stipriausiuose šalies universitetuose, pedagoginės studijos taps atviresnės ir inovatyvesnės, mokytojams atsivers naujos galimybės profesiškai augti. Ar tokie planai mums parodo, kokį ateities mokytoją mes turėsime, kada ir kas jį parengs? Ar galime mes pasakyti, kokią ateities mokyklą ir kokį vaiką ugdysime po dviejų metų? Ir svarbiausia, kas jį ugdys? Akivaizdu, kad atsakymų į klausimus – kokia bus mokykla, kuri garantuos ne tik XXI a. būtiną išsilavinimą bet ir paruoš žmogų gyvenimui, kokį turime ugdyti XXI a. mokytoją – paskelbtuose reformos apmatuose nėra.

Viešumoje jau keliami klausimai: kalbama apie ugdymo turinio atnaujinimą, bet nekalbame apie tai, iš kur per keletą metų atsiras šimtai modernių mokytojų; žadama, kad mokytojai bus rengiami geriausiuose universitetuose, bet aukštųjų mokyklų, o juolab programų, galinčių ruošti mokytojus šiai dienai nedaug ir jos yra fragmentiškos. Universitetai jau turi mokytojų rengimo programų metmenis, bet klausimas, kiek jos atliepia šios dienos lūkesčius. Didelį susirūpinimą turėtų kelti faktas, kad programas rengia tie patys dėstytojai, kurie dešimtmečiais rengė mokytojus. Neturime teisės abejoti jų kvalifikacija, bet kyla labai natūralus klausimas, ar šių programų rengėjai staiga per naktį pakeitė požiūrį ir įgijo naujų žinių. Toks įspūdis, kad bandydami nugesinti kilusius gaisrus, rodome, kad imamės veiksmų, bet svarbiausia dalis – suvokimą, koks turėtų būti XXI a. mokytojas, vėl paliekame nuošalyje.

Kas parengs naują ugdymo turinį?

Ar nepasikartos istorija, kai visa reforma praslys paviršiumi ir vėl bus apsiribota smulkiais kosmetiniais pakeitimais. Jeigu norime iš esmės keisti turinį, tai turime suvokti ir labai aiškiai įvardinti tikslą – ką norime padaryti ir ko siekiame. Ir apie tai turime kalbėti labai konkrečiai ir aiškiai, o ne išplaukusiais šūkiais. Ta pati problema ir su mokytojų rengimu, o dar blogiau, kad ir norinčių būti mokytojais nelabai ir yra.

Ir tada labai norisi mūsų reformų autoriams priminti mūsų visų panosėje jau dešimt metų veikiančią programą „Renkuosi mokyti!“, į kurią šiais metais į 26 mokytojų vietas pretendavo 500 jaunuolių. Su kiekvienais metais norinčių dalyvauti šioje programoje skaičius tik auga ir po baigimo jie išvažiuoja savo noru dirbti į regionus ir, beje, be jokių papildomų skatinimo paketų. Tai ar nebūtų daug paprasčiau ir greičiau šios programos patirtį multiplikuoti ir perkelti į pedagogų atrankos, pritraukimo ir rengimo bendrą sistemą?

Kaip visada šioje diskusijoje pasigendame mokytojo balso. Girdime tik jų profsąjungos atstovų chorą, kuris apie ugdymo turinį ir visos švietimo sistemos ateitį tiesiog nekalba. Bet gal jų paskirtis kita? Tada ir prisimeni tuos pačius medikus, kurie patys kalba apie permainas, patys tapo permainų lokomotyvu. Ir tas teikia vilties, kad kažkas pasikeis, nes jie jau tapo stipria susivokusia bendruomene. O kur mokytojų bendruomenė? Negi ją tenkina jos balso delegavimas saujelei profsąjungos veikėjų? Mokytojas mokykloje vaikui kalba apie pilietiškumą, bendruomeniškumą, o kaip jie tai pritaiko gyvenime?

Istorinė mūsų patirtis rodo, kad kilus grėsmei, lietuviai visada suremia pečius ir veikia. Grėsmė dėl mūsų vaikų, švietimo ir tuo pačiu valstybės ateities jau nėra tik teorinė, ji akivaizdi ir toliau tik kalbėti „keisime, planuojame, svarbu turėti ne bet kokias, o geras mokyklas“ jau nebegalime – jau seniai neturime teisės. Gal pagaliau pripažinkime, kad mažai žinome ir gebame, o galų gale ir nėra kam parengti tų naujų programų. Juk dešimtimis tūkstančių biudžeto ir europinių pinigų ištaškome mistinėms studijoms, kvalifikacijos kėlimo kursams, tai gal tiesiog pripažinkime, kad mums reikia pagalbos ir pasikvieskime tą dariusius ar dabar darančius specialistus, pabandykime programos „Renkuosi mokyti!“ patirtį perkelti bent į vieną aukštąją mokyklą ir ne nuo 2020 m., o dar šiemet.

R.Dargis sako, kad ir toliau galima kalbėti apie tai, kaip svarbu išsaugoti tautinės mokyklos koncepciją, ir kad mūsų sistema turi būti unikali, bet ar nerizikuojame pasilikti į priekį einančių susivokusių ir veikiančių valstybių uodegoje. Kas iš to laimės? Tikrai ne mes ir ne mūsų vaikai.

Statybunaujienos.lt




Aktualijos

nuotrauka
2022-01-14 15:36
Įvairių vėjo energetikos specialistų skaičius išaugs penkis kartus, prognozuoja „Deutsche Welle“ (DW). Portalo duomenimis, dabar vėjo energetikos sektoriuje visame pasaulyje dirba beveik 1,3 mln. žmonių. Daugiausia – apie 600 000 dirba vėjo parkų planavimo sektoriuje. Dar beveik 450 000 žmonių – tur...
nuotrauka
2022-01-14 15:26
Kelių ir gatvių priežiūros, lietaus nuotekų tinklų priežiūros ir plėtros, avarinių situacijų lokalizavimo, viešųjų miesto teritorijų, kiemų priežiūros ir remonto bei kitas paslaugas Vilniuje teikianti UAB „Grinda" turi naują vadovą – viešą Vilniaus miesto savivaldybės skelbtą konkursą laimėjo Andriu...
nuotrauka
2022-01-14 11:56
2022 m. sausį oficialiai baigtas didžiausias šalies aviacijos istorijoje Vilniaus oro uosto aerodromo atnaujinimo projektas. Trejus metus trukusios rekonstrukcijos metu atnaujinti ir įrengti nauji orlaivių riedėjimo takai, pakeistos ir išplatintos dangos, sudarant sąlygas riedėti didesnės kategorijo...
nuotrauka
2022-01-13 08:14
Jei esi statytojas ir nuomojamoje valstybinėje žemėje planuoji statybas – svarbu žinoti apie Žemės įstatymo pakeitimą, kuris įsigalios jau nuo 2022 m. kovo 1 dienos.
nuotrauka
2022-01-12 09:13
Trys asmenys siunčiami į teisiamųjų suolą dėl galimai apgaule įgytų per 48 tūkst. eurų lėšų iš „Sodros“ administruojamo Garantinio fondo. Jiems pareikšti kaltinimai apgaule įgijus didelės vertės svetimą turtą. Ikiteisminį tyrimą atliko Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Šiaulių ir Panevėž...
nuotrauka
2022-01-11 10:25
Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmai išnagrinėjo civilinę bylą,– Rokiškio rajono savivaldybės administracijai leista nugriauti Juodupės miestelio buvusį gyvenamąjį pastatą be bendrasavininkų sutikimo.
nuotrauka
2022-01-11 09:57
Lietuvos darbo rinka stabilizavosi – tai rodo gruodžio mėnesio registruoto nedarbo lygis. Jis sausio 1 d. siekė 10,2 proc. ir, palyginti su lapkričio mėnesiu, didėjo 0,1 proc. Tokios tendencijos, kai žiemos sezono paveikta darbo rinka pasižymi lėtesniais įdarbinimo procesais ir mažėjančiu darbo viet...
nuotrauka
2022-01-10 14:44
Statant ir rekonstruojant naujus pastatus, jų parkingo aikštelėse elektromobilių įkrovimo prieigų turės būti įrengta 20 proc. nuo bendrų automobilių stovėjimo vietų skaičiaus.
nuotrauka
2022-01-10 14:42
Vykdant teismo sprendimą, kuriuo buvo patenkintas Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinys, praėjusių metų paskutinėmis dienomis buvo nugriauti Vilniuje valstybinės žemės sklype neteisėtai pastatyti statiniai.
nuotrauka
2022-01-10 14:22
Dar 2020 metais Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) duomenys rodė, kad žalieji pirkimai sudarė tik 5 proc. visų viešųjų pirkimų vertės. Baigiantis 2021 metams, remiantis VPT duomenimis, žaliųjų pirkimų vertė siekė beveik 15 proc. Nors skaičiai dar toli gražu nėra dideli, tačiau pokytis matomas. Prie jo t...
nuotrauka
2022-01-10 11:12
Šių metų pradžioje Registrų centras baigė svarbų Nekilnojamojo turto registro ir naujai pradėjusio veikti Sutarčių ir teisių suvaržymo registro modernizavimo projektą. Šis technologinis pokytis gyventojams ir verslui sudarė daugiau galimybių savarankiškai nuotoliniu būdu susitvarkyti įkeitimo (hipot...
nuotrauka
2022-01-10 09:55
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (Statybos inspekcija), siekdama didinti Statybos inspekcijos veiklos efektyvumą, mažinti įstaigos sukeliamą priežiūros ir administracinę naštą, tobulinti informacinėmis sistemomis teikiamų paslaugų kokybę, įsteigė Pata...
nuotrauka
2022-01-10 08:52
Šiaulių apygardos teismas baudžiamojoje byloje dėl galimos korupcijos Raseinių rajono savivaldybėje organizuojant ir vykdant kai kuriuos viešuosius pirkimus, paskutinį žodį tarė kaltinamieji. Kiek anksčiau išklausyta šioje byloje valstybinio kaltintojo baigiamoji kalba, kurioje jis teismo prašė visu...
nuotrauka
2022-01-07 12:51
Už „Rail Baltica” projekto Lietuvoje vykdymą atsakinga „LTG Infra” paskelbė dar vieną rangos darbų konkursą. Pastarojo nugalėtojas įrengs beveik 18 km ilgio naujo geležinkelio sankasą dvikeliui bei pastatys inžinerinius statinius Jonavos rajone, konkrečiai – atkarpoje tarp Žeimių ir Šėtos.
nuotrauka
2022-01-07 10:18
Pandemija, kaip praneša Lietuvos statistikos departamentas, didelės įtakos įmonių skaičiaus kitimui neturėjo. Ryškiau pasikeitė tik vienas sektorius.
nuotrauka
2022-01-07 07:02
Rinkai pristatyta naujų pramoninių geoterminių šilumos siurblių serija „IGLU Max“. Tai inovatyvus įmonės IGLU TECH gaminys, skirtas visuomeninės ir komercinės paskirties objektams, daugiabučiams namams.
nuotrauka
2022-01-06 13:52
Žaliojo koridoriaus iniciatyva paskatino stambius investuotojus plėstis regionuose. Ekonomikos ir inovacijų ministerijai su bendrovėmis „Teltonika EMS“ „ir „Vilmers“ pasirašius stambaus investicinio projekto sutartis, verslininkai planuoja sukurti 784 naujas darbo vietas Šiauliuose ir Molėtuose.
nuotrauka
2022-01-06 11:14
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai paskelbus apie galimybę gauti kompensaciją už būsto šildymą, apgauti pasijuto tėvai, kurių vaikai yra studentai.
nuotrauka
2022-01-06 10:57
Statytojas UAB „Briko LT“ prie savo projektuojamo prekybos paskirties pastato (Pilaitės pr. 65) planuoja ir privačią 0,5 ha parko teritoriją, kuri bus atvira visiems vilniečiams. Bendrovė netrukus pristatys viešos erdvės projektinius pasiūlymus gyventojams viešame aptarime. Visuomenei svarstyti pate...
nuotrauka
2022-01-06 10:00
Bendrovė „Elektrum Lietuva“ šiemet pajūryje, netoli Gargždų statys didžiausią Lietuvoje saulės parką, kurio galingumas sieks 13 megavatų (MW). Bendrovė šio parko statybai jau turi preliminarius leidimus, pradeda projektavimo darbus ir planuoja investuoti apie 8 mln. eurų.

Statybunaujienos.lt » Aktualijos