2021 liepos 31 d. šeštadienis, 9:53
Reklama  |  facebook

Ar laukia nekilnojamojo turto plėtros sąstingio metas – pramoninių teritorijų įšaldymas?

2019-10-07 14:48
Prieš kelerius metus iš valstybės išsinuomoję žemę vystytojai, šiuo metu aktyviai dirbantys ties šių teritorijų vystymo klausimais, staiga pasijuto lyg nusipirkę katę maiše. Vos per pastaruosius trejus metus pasikeitęs dvidešimtmetį egzistuojančio teisinio reguliavimo interpretavimas gali akimirksniu jiems virsti milžiniškais nuostoliais, o problemiškų Lietuvos miestų teritorijų vystymą įšaldyti dešimtmečiams.
nuotrauka
Šiaurės miestelis. Portalo Statybunaujienos.lt (Skypic.lt) archyvo nuotr.


Minimos įmonės
LNTPA (Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacija),
Hanner, UAB
Darnu Group (buvusi MG VALDA), UAB
TRINITI, advokatų profesinė bendrija,

Toks scenarijus, pasak Mindaugo Statulevičiaus, Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos vadovo, būtų apmaudus, mat praeityje kompleksiniai stambių teritorijų konversijos projektai susilaukė stulbinamos sėkmės.

Vienas tokių – Vilniaus Žirmūnų mikrorajone atgijęs buvęs karinis miestelis virtęs Šiaurės miesteliu -tvarumo kriterijus atitinkantis „miestas mieste“, buriantis komercines, poilsines veiklas bei įvertintas konkurse „Už darnią plėtrą“. Tarp kitų sėkmingų miesto plėtros pavyzdžių galima paminėti Paupio rajoną Senamiesčio kaiminystėje, Markučių gamybos teritorijų konversiją, Naujamiestyje vykstančius kompleksinius pokyčius, kuomet gamybinės teritorijos virsta daugiafunkcėmis miesto erdvėmis, rašoma pranešime.

Šiuo metu konversija reikalinga mažiausiai keturioms pramoninėms teritorijoms Vilniuje

Šiuo metu vien Vilniuje yra 3-4 stambios gamyklinės teritorijos, kurių konversija kritiškai svarbi miesto plėtrai. Visgi vietovės specifinės, o projektai reikalauja nemažų investicijų. Dalis jų jau rado savo vizionierius ir vystytojus, tačiau pastarieji šiandien entuziazmu netrykšta, mat žino, jog, tikėtina, kartosis jau ne kartą viešai nuskambėjęs „Hanner“ bylinėjimosi su valstybe dėl statybų „Žalgirio stadione“ arba „Darnu Group“ pasitraukimo iš „Telecentro“ pastatų ir sklypo privatizavimo scenarijus. Jų eigą NT rinkoje atidžiai stebi visi: panašių rūpesčiu sutartiniuose santykiuose su valstybe dėl žemės nuomos šiandien Lietuvoje turi kone kas antras didysis nekilnojamojo turto vystytojas. 

Priežastys – netikėtai pasikeitęs dešimtmečius nusistovėję teisinio reguliavimo interpretavimas

Susiklosčiusi situacija, deja, nėra kaip būtų galima manyti, pasikeitusio teisinio reguliavimo pasekmė. Kaip teigia advokatų profesinės bendrijos „TRINITI“ partneris Deivis Valiulis, per praėjusius keletą metų šioje srityje esminių pokyčių nebūta. Todėl pastaruosius dvidešimt metų valstybės žemę su joje apleistais pastatais nuomoję vystytojai pamirštas miestų teritorijas sėkmingai prikeldavo naujam gyvenimui, mat išsinuomoję žemę joje be jokių apribojimų galėjo rekonstruoti pastatus ir vystyti numatytą nekilnojamojo turto veiklą.

Pasak advokato, situacija pasikeitė, kuomet Nacionalinė žemė tarnyba (toliau NŽT) atskiriems nekilnojamojo turto vystytojams uždraudė valstybės išnuomotose teritorijose bet kokią kitą veiklą, išskyrus pasato eksploatavimą išlaikant jį tokioje pačioje būklėje, kokioje jis įsigytas.

Nuotraukoje – Deivis Valiulis

„Tai prieštarauja ne tik susiformavusiai teisinio reglamentavimo interpretacijai, bet ir sukuria skirtingas sąlygas tartum tokias pačias žemės nuomos sutartis turintiems vystytojams. Su vienais sutartys nutraukiamos, ar keičiamos, kiti gauna statybos leidimus ir vysto projektus nuomojame žemės sklype be jokių apribojimų, – pranešime cituojamas D. Valiulis. – Pirmosios visiems netikėtos vyriausybės nutarimo dėl valstybinės žemės nuomos interpretacijos apraiškos pasireiškė vos prieš trejus - ketverius metus NŽT iniciatyvomis „apkarpyti“ valstybinės žemės nuomininkui su pastatais perleistus sklypus. Paprastai aplink tokius statinius (ypač gamyklų teritorijose) būdavo istoriškai suformuoti labai dideli žemės sklypai, nei teoriškai yra būtina to pastato eksploatacijai. Na, o šiam NŽT traukiniui įsivažiavus, pasipylė eilė sutarčių su valstybinės žemės valdytojais nutraukimo atvejų. Daugiausia jų – didžiuosiuose miestuose: Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje. Tendencija įgavo pagreitį ir formuojantis naujai teismų praktikai, kuri vystytojams nešė dvi prieštaringas žinutes. Pirma – pritarianti siaurajai valstybinės vystytojui perleisto žemės eksploatavimo paskirties interpretacijai; kita teigianti, kad esant NŽT sutikimui galima toje teritorijoje vystyti minėtos institucijos pritariamai veiklai, tačiau pastaroji iki šiol nepateikia aiškaus atsakymo, kam ji pritaria ir kokiais atvejais tokiose teritorijose statyba leidžiama.“

Blogosios patirtys formuoja teismų praktiką

Kaip teigia jau keliolikoje panašių ginčų klientų interesus teisme atstovavęs advokatų teisinės bendrijos „TRINITI“ partneris, šiandien teismų praktika formuojama negatyviausių atvejų pagrindu, tad tokiame kontekste susiformavę principai yra taikomi ir kitoms esminio poveikio viešam interesui neturinčioms valstybinės žemės nuomos byloms, kuomet teismas gana aklai kartais stoja į viešo intereso pusę. Pasak D. Valiulio, situacija tampa paradoksali ir net ydinga miestų plėtrai.

Būta iniciatyvų tobulinti teisinį reguliavimą

Vyriausybės nutarimas, reglamentuojantis valstybinės žemės nuomą, priimtas dar 1999 m., tad jo susiformavęs traktavimas aiškiai rodė, jog išnuomotuose valstybinės žemės sklypuose yra leidžiama statyba, jau dvidešimt metų. 

Visgi bandymų keisti teisinę bazę būta – viena prieš pusantrų metų kilusi iniciatyva ragino registruoti įstatymo pataisas, kurių pagrindu sumokėjus valstybei 20 proc. žemės sklypo vertės mokestį, joje nuomininkui statyba būtų leidžiama. Ją šiais metais pakeitė kita iniciatyva. Ši jau pretendavo įteisinti 100 proc. žemės sklypo vertei prilygstančią įmoką už galimybę statyti greta pastatų įsigijimo kainos, tad sukėlė daug diskusijų dėl to, kiek tokiu atveju komerciškai vystytojams bus patrauklu investuoti pramoninių teritorijų konversiją, kurios reikalauja iš ties didelių investicijų.

Nuotraukoje – Mindaugas Statulevičius

„Akivaizdu, kad greta pastatų įsigijimo kaštų (kurių kainoje jau būna įtraukta didelė dalis žemės vertės) papildomos iki 100 proc. sklypo vertės siekiančios įmokos neadekvačiai padidintų projektų sąnaudas, tad tokių teritorijų vystymas taptų ekonomiškai nepatraukliu. Kita vertus visuomenės pasipiktinimą šiandien kelia tos situacijos, kuomet tomis pačiomis sąlygomis išnuomojama valstybinė žemė prestižinėse miesto vietose po sandėliukais ir vietoj jų netrukus iškyla daugiabučiai. Tuomet, atrodytų, jog valstybė vertingą sklypą perleido pusvelčiui. Situacijos, žinoma, nevienareikšmės, ir kartais toks sprendimas atrodytų socialiai teisingas ir logiškas, visgi, matyt apie tai vystytojus reikėtų įspėti iš anksto, nes ne paslaptis, kad kai kurie itin pokyčių reikalaujantys didžiųjų miestų sklypai įsigyti prieš dešimtmetį ar daugiau. Todėl dabar būtina šiuos teritorijų skirtumus įvertinti ir apibrėžti aiškias taisykles, nusakančias, kokiomis sąlygomis bus leidžiama statyti“, – komentuoja pranešime cituojamas Mindaugas Statulevičius.

Deivis Valiulis pritaria, kad šiandien situacija yra kontraversiška – jei vystytojai nespės iki naujo reikalavimo priėmimo gauti statybos leidimo, privalės sumokėti naują įmoką norėdami tą statybos leidimą gauti vėliau.

„Tai, žinoma, ne tik pavienius vystytojus paskatins persvarstyti savo investicinius planus, tačiau apskritai iš naujo daugeliui įvertinti tos investicinės aplinkos stabilumą ir patrauklumą“, – pranešime cituojamas D. Valiulis.

Statybunaujienos.lt




NT projektai

nuotrauka
2021-07-29 20:03
Dažnam būstas tampa didžiausiu gyvenimo pirkiniu. Pastaruoju metu, fiksuojant rekordinius būsto pardavimų sandorių atvejus, didžiulė paklausa spaudžia sprendimą priimti greitai ir galbūt ne visada apgalvotai. Ekspertai įvardijo naudingiausius patarimus, kad nusipirkus nekilnojamąjį turtą netektų gai...
nuotrauka
2021-07-23 10:04
Kaistant nekilnojamojo turto (NT) rinkai, naujos statybos būstai išgraibstomi dar iš brėžinių. Renkantis naują gyvenamąjį būstą Lietuvos gyventojams svarbiausia jo energinio efektyvumo klasė, darbų kokybė bei garso izoliacija, rodo „Spinter tyrimai“ apklausa. NT vystytojai įspėja, kad ne visus šiuos...
nuotrauka
2021-07-22 09:27
Pirmąjį pusmetį investicijos į komercinio nekilnojamojo turto (NT) projektus Baltijos šalyse siekė 640 mln. eurų – beveik du kartus daugiau nei 2020 m. pirmoje pusėje. Lietuva išlieka aktyviausiu regionu komercinio NT rinkoje – čia įdarbinta beveik pusė Baltijos šalyse fiksuotų investicijų, antroje ...
nuotrauka
2021-07-21 10:07
Investicinis fondas „North Europe Real Estate Development Fund“ (NERED) kartu su „Omberg“ Vilniaus Pilaitės rajone suplanavo mažaaukščių gyvenamųjų namų gyvenvietę „Vyšnios“. Joje numatyta pastatyti 650 butų ir įrengti daugiau nei 3 ha ploto rekreacines erdves su vyšnių sodu.
nuotrauka
2021-07-14 11:30
Pirkėjai taikstosi su išaugusiomis ne tik NT objektų, bet ir apdailos medžiagų bei darbo jėgos kainomis. NT ekspertai sako, jog šiuo metu kainas ir darbų atlikimo terminus diktuoja meistrai, o žmonėms belieka priimti jų sąlygas arba ieškoti kitų būdų įsirengti naują būstą.
nuotrauka
2021-07-13 11:02
„Citus“ sostinėje, Visorių g. įsigijo sklypą, kuriame planuoja kitų metų sausį pradėti statyti nedidelį gyvenamųjų namų kvartalą. Sklype planuojami trys aukščiausios energinės klasės penkiaaukščiai, kuriuose įmonė miesto gyventojams pasiūlys iki 130 butų ir patalpų komercijai.
nuotrauka
2021-07-13 10:17
Tarptautinės nekilnojamojo turto (NT) konsultacijų bendrovės „Newsec“ specialistų parengtoje 2021 m. antrojo ketvirčio Vilniaus biurų rinkos apžvalgoje teigiama, kad šiuo laikotarpiu dominavo mažesnio ploto nuomos sandoriai jau pastatytuose moderniuose verslo centruose, o bendras sudarytų nuomos san...
nuotrauka
2021-07-12 09:19
Kaune dešiniajame Neries krante, kitapus senamiesčio, tęsiama Piliamiesčio gyvenamųjų namų kvartalo plėtra. Darnios miestų plėtros ir statybų bendrovė „YIT Lietuva“ čia pradėjo Raudondvario pilies ir Minijos upės vardu pavadintų namų statybas.
nuotrauka
2021-07-08 11:48
Skandinavų nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrovė „Bonava Lietuva“ praneša sudariusi dar vieną žemės įsigijimo sandorį jau trečiajam daugiabučių kompleksui Vilniuje vystyti. Per ateinančius kelerius metus įmonė į sostinės gyvenamųjų būstų plėtrą investuos daugiau nei 50 mln. eurų ir gyventojams p...
nuotrauka
2021-07-08 11:43
„Eika“ pradeda objekto Šv. Stepono g. 33, Vilniuje, statybas. Statybų leidimas gautas šią savaitę. Tai dviejų dalių projektas: bendro gyvenimo apartamentų (angl. co-living) ir gyvenamasis „Šv. Stepono Baltas lapas“.
nuotrauka
2021-07-08 09:31
„YIT Lietuva“ atliktas tyrimas rodo, kad lietuviai pirmenybę teikia būsto erdvumui, o ne kambarių skaičiui: prireikus išplanavimą linkę keisti.
nuotrauka
2021-07-01 10:47
Po itin aktyvios metų pradžios Vilniaus pirminėje nekilnojamojo turto (NT) rinkoje jaučiamas atoslūgis, teigia „Realco“ ekspertai. Birželio mėnesį Vilniuje fiksuota beveik 3 kartus mažiau naujų NT sandorių, palyginti su rekordiniu balandžiu.
nuotrauka
2021-07-01 09:09
Būsto pardavimai šalies didmiesčiuose ir toliau išlieka aukštumose, nors, lyginant su pirmuoju metų ketvirčiu, kiek sumažėjo. Darnios miestų plėtros ir statybų bendrovė „YIT Lietuva“ antrąjį šių metų ketvirtį pardavė 4,6 karto daugiau butų nei per tą patį laikotarpį pernai.
nuotrauka
2021-06-17 13:05
„Baltic Asset Management“ užbaigė didžiausią Baltijos šalyse loftų projektą „Freiheit“. Konversijos projektas su bene didžiausia sostinėje terasa ant stogo įsikūrė Savanorių prospekte.
nuotrauka
2021-06-16 09:09
Kaip ant mielių kylančios būsto kainos lietuvių smarkiai negąsdina – pardavėjai džiaugiasi, kad graibstomi ir naujos, ir senos statybos butai, o apklausos rodo, kad būsto paklausa ir toliau gali didėti.
nuotrauka
2021-06-15 08:39
Kaune, A. Juozapavičiaus prospekto pradžioje, pradėjo kilti projekto „Kaunorama“ pamatai. Tai pirmieji modernūs daugiaaukštės statybos gyvenamieji pastatai Kauno mieste. Nors statybų darbai dar tik įgauna pagreitį, pirmajame etape jau parduota bei rezervuota 90,8% apartamentų.
nuotrauka
2021-06-15 08:29
HOMA sostinės Tarandės mikrorajone pristato naują projektą „24 terasos“. Tai 24 kotedžų gyvenvietė, plėtojama 9141 kv. metrų sklype. Šiame plote bus sukurta nauja moderni gyvenvietė tiems, kurie ieško racionalaus išplanavimo kotedžo su miesto infrastruktūros privalumais
nuotrauka
2021-06-14 10:48
Pandemijos paskatintas nuotolinis ir hibridinis darbas augina nekilnojamojo turto (NT) pardavimus Lietuvos pajūryje ir kurortiniuose miestuose. Atostogų būstas vis dažniau naudojamas kaip darbostogų (angl. workation) vieta, kurioje norima sutalpinti tiek poilsiui, tiek darbui skirtas erdves.
nuotrauka
2021-06-10 11:09
„MC Grupė“, valdanti namų apdailos centrą „Unideco“, nuomininkus atrinks pagal geriausią pasiūlytą idėją. Nuomos objektas – 2000 kv. m ploto teritorija Šiaurės miestelyje šalia Verkių ir Kareivių gatvių sankryžos. Nuomininkams bus siūloma sklypu naudotis nemokamai arba už simbolinį nuomos mokestį.
nuotrauka
2021-06-02 14:40
Turėti savo poreikius atitinkančius namus yra daugelio siekiamybė ir tikslas. Tačiau skirtingų žmonių suvokimas apie svajonių namus skiriasi – ypač, kai kalbama apie skirtingų šalių gyventojus.

Statybunaujienos.lt » NT projektai