2022 rugpjūčio 13 d. šeštadienis, 1:02
Reklama  |  facebook

Ar valstybė, užsakydama pigiausią produktą, pati nesukuria krizės?

2019-10-15 15:06
Statybos darbų viešuosiuose pirkimuose vyrauja mažiausios kainos kriterijus, o užsakovų numatomi biudžetai atsilieka net po kelerius metus. Tai vis labiau verčia ne tik sunerimti statybos rangovus, bet ir valstybei stabdyti ne vieną statybos darbų pirkimo konkursą ar net vykdomą projektą. Ar valstybė, užsakydama pigiausią produktą, pati nesukuria krizės?
nuotrauka
Šaltinis – Lietuvos statybininkų asociacija


Minimos įmonės
LSA (Lietuvos statybininkų asociacija), VŠĮ
Raseinių statyba, UAB
Naresta, UAB
Statybos sektorius yra viena svarbiausių šalies ūkio sričių. Kas penktas vykdomas viešasis pirkimas yra statybos darbų, o statybos darbų viešiesiems pirkimams Lietuvoje išleidžiama beveik pusė visų viešiesiems pirkimams skirtų lėšų.

Rangovų darbų sąnaudos auga itin sparčiai, o užsakovai paslaugas nori įsigyti jau ne vienerius metus nebeegzistuojančiomis kainomis.

Pagal Statistikos departamento duomenis, vien darbo užmokestis statybose per metus padidėjo daugiau kaip 10%, o kai kurios statybinės medžiagos pabrango beveik 30%.

Šiuo metu Lietuvoje egzistuoja daugiau nei kelis metus neįvykstančių arba nutrauktų viešųjų pirkimų konkursų bei sustabdytų jau vykstančių projektų, kurių bendra vertė yra apie 500 mln. Eur. 

Kada rinksimės kokybę, o ne kiekybę?

Viena iš dažniausiai pasitaikančių nutrauktų viešųjų pirkimų konkursų priežasčių – užsakovai nesulaukia rangos bendrovių pasiūlymų arba atmeta visus jų pateiktus pasiūlymus dėl per didelių kainų. Dalis pirkimų įvykdomi tik iš 4–5 karto. Tai parodo, jog perkančiosios organizacijos, prieš vykdant pirkimus, visapusiškai neįvertina, ar statinio skaičiuojamoji kaina atitinka realias rinkos kainas, galiojančias pirkimo vykdymo metu.

Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) prezidentas Dalius Gedvilas pabrėžia, kad racionalus valstybės lėšų naudojimo principas savaime nereiškia pareigos pirkti už mažiausią kainą. Jo teigimu, už mokesčių mokėtojų bei ES lėšas valstybė turi pirkti ne tai, kas pigiausia, o tai, kas yra reikalingiausia ir geriausia.

„Šiandien valstybė siekia tik momentinės naudos – dabar pigiai nuperkam, o kas bus po 5, po 10 metų, neaktualu. Visi teisės aktai yra orientuoti tik į trumpalaikę naudą ir valstybė, užsakydama pigiausią produktą, vis dar neįvertina, kaip brangu gali būti jį išlaikyti“, – LSA pranešime cituojamas D. Gedvilas.

Pasak „Raseinių statyba“ generalinio direktoriaus Sauliaus Bekampio, statybos darbų pirkimuose rangovai, veikiami didelės konkurencijos, vis dar dalyvauja bet kokia kaina, tačiau mažiausios kainos kriterijus verčia statybos bendroves mažinti rangos darbų sąnaudas, o taupymas atsiliepia kokybei. Dažnu atveju, konkursų laimėtojai net nebegali įgyvendinti įsipareigojimų ir baigti darbų nurodytu terminu dėl trūkstamų resursų. Valstybei tenka atlikti pakeitimus – ieškoti papildomo finansavimo projektų užbaigimui.

„Lietuvos užsakovai rankas kojas sukinėja rangovams. Ir neslepia savo požiūrio: statybininkai irgi valgyti nori, tad vis tiek vienas ar kitas imsis įgyvendinti projektą. Taip, rangovai gal ir įgyvendins, bet bus verčiami ieškoti pigių, abejotinos kokybės medžiagų, sudėtinga bus išvengti technologinių pažeidimų. Tokio statinio likutinė vertė tirpsta kaip sniegas pavasarį, o po kelių metų vėl reikalauja investicijų-remonto“, – cituojamas S. Bekampis. Jis pabrėžia, kad rangovai, ėmęsi projektų rizikingai maža kaina, tampa lyg savižudžiais, todėl nebestebina vienas po kito vykstantys statybos įmonių bankrotai.

LSA prezidentas D. Gedvilas pažymi, kad, labai dažnu atveju, rangos bendrovės pasitraukia iš konkursų nesuprasdamos, kai konkurentai pasiūlo tokias kainas, kurios, jų skaičiavimu, nepadengia savikainos. „Lietuvos statybininkų asociacija kartu su kitomis statybos sektoriaus asociacijomis ragina mažiausios kainos metodą taikyti kuo rečiau. Gavusios itin mažos kainos pasiūlymus, perkančiosios organizacijos privalo įsitikinti, ar pasiūlyta kaina yra pagrįsta ir už ją tiekėjas sugebės kokybiškai įvykdyti viešojo pirkimo sutartį“, - akcentuoja jis.

„Naresta“ generalinio direktoriaus Arūno Šlenio teigimu, viešuosiuose pirkimuose yra susiformavusi ydinga praktika perkamų statybos darbų vertę skaičiuoti pagal statinio projektavimo projektą, kurio pirkimas buvo vykdytas už mažiausią kainą. „Tokiomis aplinkybėmis projekte trūksta aiškumo reikalavimuose kokybei, atsiranda daug galimybių tam tikrai manipuliacijai. Laimėjęs konkursą rangovas tikisi „gudrauti“, ieškodamas projekte klaidų, versdamas užsakovą pirkti papildomus darbus, pratęsti terminus ir pan. Tokiu būdu nukenčia kiti konkurse dalyvavę rangovai, kurie jau pirminiuose skaičiavimuose buvo suskaičiavę visas išlaidas ir numatę visas galimas rizikas“, - aiškina jis.

Pasak D. Gedvilo, matomas dar vienas reiškinys, nepagrįstai trukdantis rangovams dalyvauti viešųjų pirkimų konkursuose. „Statybos bendrovės į Lietuvą įdarbinimui atsiveža vis daugiau užsienio piliečių, tačiau viešųjų pirkimų metu tai kartais traktuojama kaip grėsmė nacionaliniam saugumui. Dėl šios priežasties dalyvių siūlymai gali būti atmesti ir jie praranda galimybę dalyvauti valstybinės reikšmės strateginių projektų įgyvendinime. Neturint aiškių kriterijų ir aštrėjant konkurencijai, vėl traukiamos iš kortų kaladės specialiųjų tarnybų pažymos bei kiti kovos be taisyklių įrankiai“, - teigia jis.

Šimtai bylų teisme atsiduria dėl projektų kokybės

Per metus Lietuvoje apie 450 su statybomis susijusių bylų patenka į teismą, apie 100 – į Aukščiausiąjį teismą. Beveik pusė visų teisminių ginčų yra susiję su projektų kokybės klausimais: apie 30 proc. teisminių ginčų kyla dėl darbuotojų kompetencijos, dar 5 proc. – dėl techninių prižiūrėtojų kaltės.

„Teisminiai ginčai kyla dėl nekokybiškai parengtų viešųjų pirkimų sąlygų, kai perkamos nekokybiškos paslaugos, nėra reikalavimų dėl kompetetingų darbuotojų ir kai už mažiausią kainą perkama techninių prižiūrėtojų paslauga. Tokios nekokybiškai parengtos viešųjų pirkimų sąlygos pasmerkia mūsų valstybę bylinėjimuisi ir didžiulius jos finansinius resursus – ledynmečio įšalui, todėl būtina skubiai imtis pokyčių – standartizuoti pirkimo kriterijus ir paslaugų sutartis“, - teigia LSA prezidentas D. Gedvilas.

Jis taip pat pažymi, kad perkančiosios organizacijos projektuotojus ir rangovus turėtų rinktis ne tik pagal kainą, bet ir pagal siūlomą kokybę, taip vertinimą šiems kriterijams paskirstant per pusę.

„Siekiant paskatinti ir palengvinti ekonominio naudingumo metodo taikymą, siūlome sukurti tiekėjų kvalifikacinių reikalavimų ir ekonominio naudingumo kriterijų katalogą viešuosiuose pirkimuose, nes pačios įstaigos ne visada turi kompetencijų juos įvardinti. Užsakovas galėtų pasirinkti, žinodamas, ko jam reikia ir už ką yra pasiryžęs mokėti. Pavyzdžiui, apyvartos dydžio, atestuoto personalo, aplinkosaugos kompetencijų ir pan. Kitame kataloge galėtų būti pamatuojami ekonominio naudingumo kriterijai“,– siūlo LSA prezidentas.

„Naresta“ vadovo teigimu, dalyvavimas viešuosiuose pirkimuose rimtoms rangos bendrovėms – tik laiko gaišimas. Anot jo, vidutinės ar mažesnės apimties konkursus laiminčios įmonės dažniausiai būna nedidelės ir deklaruojančios, kad turi projektų valdymo patirties, nors jose dirba tik keli asmenys. „Tokios įmonės, laimėjusios konkursus, dažniausiai eina vienu keliu – statybos darbų pačios neatlieka, o pasirašo daug subrangos sutarčių, perkeliant nerealiai mažą darbų kainą nedidelėms subrangovų įmonėms. Visiškai aišku, jog tokiomis sąlygomis mažesnės subrangovų įmonės dažnai bankrutuoja. Dalis tokių įmonių, dar vadinamų feniksais, net neketina užbaigti darbų ir siekia tik gauti avansą“, - pastebi A. Šlenys.

Neturint aiškaus mechanizmo patikrinti, ar ypatingojo statinio statybos rangovas turi vykdomo darbo srities darbuotojų, kaip numato Statybos įstatymas, atsiranda situacijų, kai viena statybos įmonė gali laimėti daug viešųjų pirkimų konkursų, nors realiai ji nėra pajėgi atlikti tokios apimties darbų. Tai iškraipo konkurenciją, nes kitiems rangovams užsakymų nelieka, nors jie turi darbuotojų, investuoja į šių kvalifikaciją bei saugą, išlaiko pastovias darbo vietas ir gali kokybiškai atlikti darbus.

Lietuvos statybininkų asociacija yra pateikusi teisės akto pakeitimo siūlymą, kuriame nurodyta, kad ypatingojo statinio statybos rangovas privalo turėti vykdomo darbo srities darbuotojų kompetencijas patvirtinančius dokumentus ar korteles. D. Gedvilas akcentuoja, kad toks pokytis padėtų išvengti nekokybiškai atliktų statybos darbų ir teisminių ginčų, susijusių su projektų kokybe, nes rangovas privalėtų įrodyti, jog bendrovė yra pajėgi atlikti siūlomą darbą.

Šį pokytį įgalintų atlikti privalomos Statybininko (STATREG) kortelės, kurios yra asociacijos vystomo statybos sektoriaus darbuotojų kompetencijų ir kvalifikacijų registro (STATREG) dalis. 

Statybunaujienos.lt




Aktualijos

nuotrauka
2022-08-12 11:01
Kultūros ministerija kartu su Kultūros paveldo departamentu prie Kultūros ministerijos pristato interaktyvų kultūros paveldo objektų, kurie bus pradėti tvarkyti pagal Nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkybos darbų (paveldotvarkos) finansavimo 2022–2024 metų programą, žemėlapį.
nuotrauka
2022-08-12 10:47
Oficialu: parengti Nemuno krantus jungiančio tilto projektiniai pasiūlymai. 258 metrų ilgio pėsčiųjų ir dviratininkų tiltas ne tik pagerins susisiekimą, bet ir taps nauju traukos centru. Iš čia atsivers 360 laipsnių miesto panoramos. Tilto prieigose ir prie vandens kuriamos laisvalaikio erdvės. Tiki...
nuotrauka
2022-08-12 09:28
2022 m. antrąjį ketvirtį baigta statyti 2 493 nauji gyvenamieji ir negyvenamieji pastatai, tai 47,1 proc. daugiau nei 2021 m. atitinkamą ketvirtį.
nuotrauka
2022-08-10 10:00
Pastarieji du vasaros mėnesiai – pragaištingi. Vien per šių metų liepos ir rugpjūčio mėn. įvyko keli tragedija pasibaigę nelaimingi atsitikimai darbe. Neužtikrinus darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų dėl elektros srovės poveikio žuvo 3 darbuotojai.
nuotrauka
2022-08-08 14:51
Kasmet valstybė paveldi apie 400 butų, įmonių akcijų, įvairių ūkinių pastatų ir kitokio turto bei jo dalių. Toks valstybei tenkantis nekilnojamasis turtas, kai jo dėl skolų nenori priimti įpėdiniai arba jų tiesiog nėra, perduodamas Turto bankui ir vėliau parduodamas viešuose aukcionuose. Praėjusiais...
nuotrauka
2022-08-08 13:51
Vidurvasarį – net 30 proc. (67,6 tūkst.) mažiau darbo neturinčių žmonių nei prieš metus. Rugpjūčio 1 d. Užimtumo tarnyboje registruota 158,7 tūkst. neaktyvių darbingo amžiaus gyventojų.
nuotrauka
2022-08-08 13:35,      papildyta 2022-08-09 12:30, Papildyta
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (toliau – VERT), atsižvelgdama į UAB „Perlas energija“ pateiktus vienašališkus siūlymus vartotojams keisti sudarytas sutartis ir pereiti nuo fiksuoto tarifo į tiesiogiai su birža susietą planą, pabrėžtinai akcentuoja, kad šie UAB „Perlas energija“ veiksmai n...
nuotrauka
2022-08-08 10:04
Liepos 15 d. startavęs kvietimams teikti paraiškas kompensacijoms už elektrines iš saulės parkų jau sulaukė milžiniško susidomėjimo. Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) sulaukė daugiau kaip 5200 paraiškų už 8,5 mln. eurų.
nuotrauka
2022-08-05 11:13
Šią savaitę baigėsi Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) kvietimas teikti paraiškas kompensacinėms išmokoms už gyvenamųjų namų (vieno ar dviejų butų) modernizavimą. APVA gavo beveik 1300 paraiškų už daugiau kaip 11 mln. eurų. Iš Aplinkos ministerijos administruojamos Klimato kaitos programos l...
nuotrauka
2022-08-05 09:44
„Lietuvos geležinkelių“ (LTG) Grupė iš sostinės centro ketina iškelti lokomotyvų remonto depą. Senamiesčio kaimynystėje esanti 3,6 ha ploto teritorija yra stoties rajono konversijos projekto „Vilnius Connect“ dalis. Ateityje buvusi lokomotyvų remonto bazės teritorija su čia esančiais pastatais galės...
nuotrauka
2022-08-05 09:12
Augančios kainos neaplenkė ir būsto nuomos rinkos. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, per metus gyvenamojo nekilnojamojo turto nuoma brango visuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose, tik uos-tamiestyje ji liko panaši. Nors daugiausia už būsto nuomą moka vilniečiai ir kauniečiai, praėjusiai...
nuotrauka
2022-08-04 14:47
Rugsėjo mėnesį aukcione bus parduodamas, kaip teigiama, vienintelis pasaulyje išlikęs pastatas tiesiogiai susijęs su esperanto kalbos atsiradimu. Šios kalbos sumanytojo garbei pavadintoje L. Zamenhofo gatvėje, Kaune, Turto bankas parduoda greta esančius du objektus.
nuotrauka
2022-08-04 11:40
Remiantis Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) duomenimis, per pirmąjį šių metų pusmetį Darbo ginčų komisijos gavo beveik 3000 prašymų išnagrinėti darbo ginčus tarp darbuotojo ir darbdavio. Daugiausia prašymų gauta iš transporto ir saugojimo veiklos sektoriaus įmonių, antroje vietoje – statybų sektor...
nuotrauka
2022-08-03 09:11
156,8 tūkst. – tiek darbo skelbimų Užimtumo tarnybos informacinėje platformoje pirmąjį pusmetį įregistravo šalies darbdaviai. Laisvų darbo vietų neterminuotam darbui šiemet 0,7 tūkst. daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Tuo tarpu terminuotam mažėjo šeštadaliu (1,9 tūkst.). Vidutiniškai kas mėn...
nuotrauka
2022-08-02 16:43
Ekonomikos ir inovacijų ministerija Lietuvos savivaldybių infrastruktūros projektams skiria 10 mln. eurų. Pasinaudojusios šiomis lėšomis, jos galės įrengti ir tobulinti Lietuvos laisvosiose ekonominėse zonose (LEZ), pramonės parkuose ir kitose pramoninėse teritorijose esančią infrastruktūrą. Paraišk...
nuotrauka
2022-08-02 16:25
Eidamas 90-uosius metus mirė Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) emeritas, habilituotas daktaras, profesorius Jonas Gediminas Marčiukaitis.
nuotrauka
2022-08-01 15:12
Šiuo metu galiojančio LR Darbo kodekso (DK) 144 str. 8 d. nustatyta, kad darbuotojams, kurių darbas yra kilnojamojo pobūdžio arba atliekamas lauko sąlygomis, arba susijęs su kelionėmis ar važiavimu, kompensuojamos su tuo susijusios padidėjusios išlaidos už faktiškai tokio pobūdžio dirbtą darbo laiką...
nuotrauka
2022-08-01 14:46
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė gavo Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio įsteigtą Ukrainos taikos apdovanojimą. Ukrainos žmonių vardu ministrė apdovanota už paramą Ukrainai šalies karo su Rusija metu.
nuotrauka
2022-08-01 11:43
Šiandien, rugpjūčio 1 d., įsigalioja LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 21 straipsnio pakeitimas, kuriuo pratęsiamas laikas už miestuose turėtą žemę pasirinkti miško plotą kaimo vietovėje. Tikimasi, kad šios įstatymo pataisos paspartins nuosavybės teisių a...
nuotrauka
2022-07-29 10:56
Užbaigus viešųjų pirkimų procedūras, Vilniaus stoties rajono transformacijos projekte „Vilnius Connect“ baigiamas svarbus etapas – geležinkelio stoties teritorijos architektūrinio konkurso laimėtoja oficialiai paskelbta Londone įsikūrusi kompanija „Zaha Hadid Architects“.

Statybunaujienos.lt » Aktualijos