2021 rugpjūčio 3 d. antradienis, 13:18
Reklama  |  facebook

Architektas A. Kaušpėdas apie A klasės namų statybą: ar vystytojai pasirengę daugiau mokėti architektams, o pirkėjai – vystytojams?

Birutė ŽEMAITYTĖ      2015-11-16 06:00
Mes jau išmokome rinktis energiją taupančius šaldytuvus, televizorius, net elektros lemputes. Dabar ateina laikas iš naujo mokytis rinktis būstą, kuriame gyventi bus šilta, o sąskaitos už šildymą kuo mažiau tuštins piniginę. Bet ar mes pasirengę už butą aukštesnės energinės klasės name mokėti daugiau?
nuotrauka
A. Kaušpėdas: greta stovintys namai atrodo vienodi, tačiau dėl skirtingų sprendimų jų viduje rezultatai energiniu požiūriu labai skiriasi. „MG valda“ archyvo nuotr.


Minimos įmonės
MG Valda, UAB
JP Architektūra, UAB
Tai tik vienas iš klausimų, kuriuos kelia architektas Algirdas Kaušpėdas artėjant 2016-siems, kai visi naujai statomi daugiabučiai turės būti ne žemesnės kaip A energinio naudingumo klasės.

Ar pasirengę mokėti daugiau?

Kalbėdamas apie Lietuvos pasirengimą nuo kitų metų visus naujus pastatus statyti ne žemesnės kaip A energinio naudingumo klasės, garsus architektas teigė, kad nors mūsų šalyje jau yra pastatyta tokius reikalavimus atitinkančių pastatų, kol kas tai tik pavienių architektų, projektuotojų ir statytojų iniciatyva, o klausimų yra daugiau, negu atsakymų į juos.

„Klausimai NT vystytojams: ar būsto vartotojai yra pasirengę mokėti būsto vystytojams daugiau už A klasę? Negirdžiu vieningo „taip“. Antras klausimas dar keblesnis – ar būsto vystytojai yra pasirengę architektams mokėti daugiau už A klasę?“, – sau būdingu stiliumi kreipėsi architektas A. Kaušpėdas į Vilniuje vykusios konferencijos „A klasė – neišvengiamas reikalavimas. Geroji praktika Lietuvoje“ dalyvius.

Salėje susirinkusiųjų reakcijos laukti neteko – daugiabalsis choras pratrūko iškart nuskambėjus klausimams. Tačiau ir į antrąjį architekto klausimą atsakančios replikos – nuo vienišo „be abejo“ iki kategoriško „ne“ – rodė, kad apie vieningą nuomonę net svajoti neverta.

„Kiek šiandien vystytojai moka projektuotojams? Už viską – eskizus, projektinius pasiūlymus, techninius projektus, darbo projektus, projekto vykdymo priežiūrą? – dar vieną klausimą pateikė ir pats į jį atsakė A. Kaušpėdas: – 2,5-3 proc. projekto vertės.“

Susirinkusiems pateikęs dar vieną klausimą – kiek turėtų būti mokama už energiškai efektyvaus pastato projektavimą – architektas teigė, kad atlygis turėtų būti bent jau dvigubai didesnis, nors ir tokiu atveju tai būtų nepalyginamai mažiau negu, tarkime, mokama Vokietijoje.

„Žinote, architektai, projektuotojai vos gali išgyventi. Jie dirba dempinginėmis kainomis ir yra priversti imtis vis naujų projektų, neskirdami pakankamai dėmesio projektų kokybei. (…) Bet kas lemia, kad namas būtų energiškai naudingas? Būtent projektų kokybė lemia gerą, efektyvų rezultatą“, – pabrėžė architektas.

(Nuotraukoje: architektas A. Kaušpėdas konferencijoje „A klasė – neišvengiamas reikalavimas. Geroji praktika Lietuvoje“ . NPNA archyvo nuotr.)

A. Kaušpėdo teigimu, jeigu Lietuva priima iššūkį statyti energiškai efektyvius pastatus, visų pirma turi pasirūpinti, už kokius pinigus tai bus daroma, nes kitaip „dirbti reikės daugiau ir už tą patį honorarą“.  

A klasė be BIM neįsivaizduojama, o Antakalnio terasų nė nebūtų

Vis dėlto architektas sutinka, kad didelės sąskaitos už pastatų šildymą – viena iš skaudžiausių Lietuvos problemų, kurią spręsti padės ir aukštesnės energinės klasės pastatai. 

„Lietuvoje mes turime dvi dideles problemas. Pirmoji – išgeriame per daug alkoholio. Antroji – mes suvartojame labai daug energijos būstui šildyti. Vienam kvadratiniam metrui būsto sunaudojame maždaug 150 kilovatvalandžių. O A energinės klasės būstas sunaudoja 15 kilovatvalandžių,10 kartų mažiau. Jau du kartus sunku įsivaizduoti, o čia 10 kartų“, – sakė A. Kaušpėdas.

Tačiau norint tai pasiekti, reikia įgyti naujų žinių ir gebėjimų, o darbo tenka įdėti daugiau: ten, kur anksčiau buvo paprastos schemos, A klasėje jau yra sudėtingas mazgas. Todėl, aiškino jis, kartu su naujais energinio naudingumo kriterijais atėjo ir nauji reikalavimai architektams bei projektuotojams. Vienas iš jų – įvaldyti skaitmeninės statybos technologiją: „Mes visi turime įsigilinti ir išmanyti labai daug sričių. Architektai jau negali išmanyti vien apie pastato išorę arba fasadus ir panašiai, nes tai – praeitis. Teks visiems pakeisti požiūrį ir ieškoti sinergijos architetūroje, sinergijos tarp inžinerijos ir architektūros.“

A. Kaušpėdas konferencijoje pasakojo, kad jo atstovaujamas „Jungtinių pajėgų architektūra“ kolektyvas jau bene 10 metų dirba BIM aplinkoje ir jis sakė neįsivaizduojantis, kaip būtų galima įgyvendinti uždavinius, apie kuriuos dabar kalbama, be naujo skaitmenizavimo lygio. Būtent BIM aplinkoje buvo kuriamas daugiabučių kompleksas Antakalnyje. Pasak jo, tai ne tik leidžia dirbti sparčiau ir greičiau pastebėti klaidas: „Aš žinau viena – niekada nebūtume suprojektavę viso Antakalnio terasų komplekso be BIM.“

(Nuotraukoje: „Pušų terasos". MG valda archyvo nuotr.)

Pasakodamas, kad „Pušų terasose“ jo vadovaujama komanda suprojektavo, o projektą užsakę NT vystytojai pastatė savo pirmąjį A energinės naudingumo klasės pastatą, architektas sakė, kad du greta stovintys namai iš išorės atrodo visai vienodi, tačiau dėl skirtingų sprendimų jų viduje (o tai – papildomos darbo sąnaudos, papildomos medžiagos ir atitinkamai išaugusi kaina), rezultatai energiniu požiūriu labai skiriasi.

Pasak A. Kaušpėdo, energinį naudingumą lemia keli pagrindiniai dalykai: naudojamos efektyvesnės izoliacijos medžiagos, šiltesni langai, pastato sandarumui padidinti naudojamos papildomos priemonės, butams vėdinti įrengti rekuperatoriai, kruopščiai įvertinama vadinamųjų „šalčio tiltelių“ susidarymo galimybė. Dar vienas dalykas, į kurį buvo atsižvelgta projektuojant A klasės pastatą šiame komplekse – pastato orientacija pasaulio šalių atžvilgiu. 

Ne konkuruoti, o bendradarbiauti 

Ragindamas įsisavinti naująsias technologijas ir įgyti įrankius, padėsiančius sėkmingai vykdyti naujuosius reikalavimus, A. Kaušpėdas pabrėžė, kad inicijuoti mokymą ir gerosios praktikos pritaikymą turėtų Aplinkos ministerija. Jo teigimu, visiems teks išmokti dirbti BIM aplinkoje – ne tik projektuotojams, bet ir vystytojams, tarnautojams, statybininkams ir gamybininkams, kad nesikartotų situacijos, kai pateikus šiuolaikišką parengtą projektą paprašoma atnešti „AutoCad brėžinius“.

(Nuotraukose: gyvenamieji namai „Pušų terasose". Įprastas (kairėje viršuje) ir A energinio naudingumo klasės pastatas (dešinėje apačioje) iš išorės atrodo vienodai. MG valda archyvo nuotr.)

Kviesdamas konferencijos dalyvius mokytis bendradarbiauti ir užuot konkuravus vienyti jėgas, jis sakė manantis, kad pagrindinis dalykas, kurio trūksta norint įgyvendinti A klasės keliamus reikalavimus – dialogo tarp visų suinteresuotų institucijų ir asocijuotų struktūrų nebuvimas, nes kol kas „daugelis pasyviai laukia, o besirengiantieji dirbti pagal A klasei keliamus reikalavimus tai daro kaip kas išmano“.

Pasak A. Kaušpėdo, šiame dialoge turėtų dalyvauti architektus vienijančių organizacijų, Lietuvos statybininkų asociacijos, Aplinkos ministerijos ir kitų suinteresuotų organizacijų atstovai, o to dialogo rezultatas būtų „sukurta strategija, teisingi veiksmai“.

Statybunaujienos.lt primena, kad yra 9 energinio naudingumo klasės – nuo aukščiausios A++ iki žemiausios G.

Šiuo metu statomi nauji daugiabučiai turi atitikti B energinės klasės reikalavimus, o modernizuojami senieji pasiekti ne žemesnę kaip C energinio naudingumo klasę. Nuo 2016 metų pradėjus statyti A energinę naudingumo klasę atitinkančius pastatus, nuo 2018 metų turėsime statyti pastatus, atitinkančius A+ klasę, o nuo 2021 metų – nulinę energinę klasę. 

Statybunaujienos.lt




Miestiečiai

nuotrauka
2021-08-02 13:28
Vilniuje pastebima nauja tendencija – į gyvenamuosius rajonus ateina senamiesčiams būdinga tradicija pirmuosius daugiabučių pastatų aukštus skirti komercinei ar kitai ūkinei veiklai. Šį pokytį lemia tiek naujas miesto bendrasis planas, tiek plėtotojų noras kurti darnesnį ir gyventojams patogesnį mie...
nuotrauka
2021-07-29 10:27
Miestams vis labiau puoselėjant žaliąsias erdves, nekilnojamojo turto (NT) vystytojai taip pat vis daugiau dėmesio skiria kiemo želdynams savo projektuose. Kaip formuojami želdynai daugiabučių kiemuose ir kiek laisvės sodinti augalus turi patys gyventojai, atskleidžia NT plėtros bendrovės „Realco“ e...
nuotrauka
2021-07-26 10:09
Papildoma patalpa prie pastato ne tik apsaugo šildomas patalpas nuo vėjo, lietaus ar šalto oro, bet ir leidžia taupyti gyvenamojo būsto šildymo išlaidas, o papildomą patalpą įrengus pastate, sukuriama dar viena erdvė įvairiems daiktams laikyti. Visgi, norintiems pasistatyti pagalbines (ar papildomas...
nuotrauka
2021-07-22 10:05,      papildyta 2021-07-27 09:50, papildyta informacija
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (toliau – Statybos inspekcija) primena, kad prieš imantis tvoros statybos, verta išsiaiškinti, kokie reikalavimai jai keliami.
nuotrauka
2021-07-21 08:25
Už dokumentų klastojimą ir jų panaudojimą 47 metų V. Z. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmai skyrė 3 000 Eur baudą, kurią jis turės sumokėti per 10 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
nuotrauka
2021-07-16 08:33
Nuo šiol gyventojai galės lengviau pasirinkti ir keisti elektros tiekėją, bus kuriama nepriklausomų elektros tiekėjų pasiūlymų (planų) vieninga palyginimo sistema. Tai numatyta liepos 15 d. įsigaliojus Elektros energetikos įstatymo pakeitimams. Jais siekiama didesnės elektros rinkos dalyvių konkuren...
nuotrauka
2021-07-16 06:33
Saulės elektrinės montavimo ant namo stogo sąnaudos sudaro reikšmingą dalį visos saulės jėgainės kainos. Specialistai tvirtina, kad turint aiškias instrukcijas, saulės elektrinę ant savo namo stogo paprastai gali susimontuoti kiekvienas nagingesnis žmogus.
nuotrauka
2021-07-15 11:16
Blogai veikiantis elektros ar dujų apskaitos prietaisas – skaitiklis – gali nulemti mokesčių už šias paslaugas permokas ar nepriemokas, kurias anksčiau ar vėliau gyventojams teks padengti. Vidutinė tokios nepriemokos suma siekia 85 eurų, tačiau gali virsti ir gerokai didesne – 5 tūkst. eurų suma, ro...
nuotrauka
2021-07-14 08:07
Alinant karščiams vis dažniau pagalvojame, kaip būtų gera gyventi namuose, kuriuose žiemą šilta, o vasarą – vėsu. UAB ROCKWOOL techninis vadovas dr. Andrius Buska tvirtina, kad tai tikrai įmanoma – tereikia statant ir įrengiant namus dėmesio skirti ne vien estetikai, bet ir pritaikyti keletą sprendi...
nuotrauka
2021-07-08 06:30
Vilnius siūlo gyventojams išlaisvinti savo kiemus nuo automobilių chaoso ir gyventi jaukesnėje aplinkoje. „Gyventojų zona" – tai vieta, kur tvarkomos kiemų prieigos, apmokestinamas svečių automobilių stovėjimas, o gyventojai, pasinaudoję Kaimynijų programa, pačius kiemus gali tvarkyti taip, kaip jie...
nuotrauka
2021-07-05 07:27
Birželio pradžioje startavo paskutinis šiais metais paramos etapas, kurio metu gyventojai gali teikti paraiškas ir gauti paramą nuosavai salės elektrinei iš elektrinių parko įsigyti. Teikti paraiškas bus galima iki rugpjūčio 2 d. iš viso numatoma paramos suma siekia 3 mln. eurų.
nuotrauka
2021-07-01 13:48
Išaugus nekilnojamojo turto rinkos aktyvumui, bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) kas mėnesį sulaukia daugiau kaip 7,5 tūkst. gyventojų prašymų jų statomą būstą prijungti prie elektros bei dujų tinklų. Ši procedūra vidutiniškai užtrunka 40 kalendorinių dienų prisijungiant prie elektros ...
nuotrauka
2021-06-30 16:44
Oro kondicionierius yra nepakeičiamas sprendimas karštomis vasaros dienomis, tačiau jį įsirengiant, būtina laikytis nustatytų taisyklių.
nuotrauka
2021-06-30 09:32
Efektyviau ir tvariau: sostinėje startavo pilotinis AB Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) projektas, kurio pirmame etape temperatūra centrinio šildymo tinkle bus palaipsniui žeminama nuo 70 iki 65 laipsnių, o antrame – tol, kol temperatūra tolimiausiose tinklo vietose pasieks 55 laipsnius.
nuotrauka
2021-06-29 11:49
Daugiabučių kiemuose palikta sena vonia ar nudėvėta sofa aplinkos ne tik nepuošia, bet ir ją teršia, o neretai pakursto nesutarimus su kaimynais. Vien šiemet tokių stambaus gabarito atliekų Vilniaus kiemuose rasta kone 400 tonų.
nuotrauka
2021-06-28 11:55
Natūralus apšvietimas daugeliui žmonių yra vienas iš svarbiausių kriterijų renkantis naujus namus. Jį vertinant pirmiausia visuomet tikriname būste esančių langų dydį ir kryptį. Vis dėlto, tai nėra vienintelis svarbus dalykas, į kurį vertėtų atkreipti dėmesį.
nuotrauka
2021-06-23 15:01
Sinoptikai prognozuoja, kad po ilgiau nei savaitę trukusių tropinių karščių Lietuvą šiomis dienomis turėtų nuplauti liūtys, lydimos gūsingo vėjo, perkūnijų ir audrų. Atokvėpio nuo kaitros laukiantys gyventojai raginami neatsipalaiduoti ir tinkamai pasiruošti galimai gamtos stichijai.
nuotrauka
2021-06-23 11:38
Daugiau nei trečdalis namų ūkių, analizuojančių, kiek energijos naudoja, tam skiria nuo 10 iki 50 minučių per metus. Tokius duomenis atskleidė „Ignitis“ užsakymu atliktas tyrimas apie energijos suvartojimą. Ekspertai pastebi, kad akylesnis namuose sunaudojamos elektros ar gamtinių dujų kiekio stebėj...
nuotrauka
2021-06-09 09:05
Vilniaus mieste daugiabučių gyventojai, nusprendę pasinaudoti savivaldybės vykdoma Kaimynijų programa, suformavę ir išsinuomoję žemės sklypus prie namų įgyvendina šių teritorijų sutvarkymo projektus. Pirmieji projektai su savivaldybės ir jai pavaldžių įstaigų pagalba baigiami jau dabar. Vienas jų – ...
nuotrauka
2021-06-08 14:37
Statybos inspekcija primena, ką būtina žinoti, kokius dokumentus gauti, jeigu keičiate langus daugiabučiame gyvenamajame name.

Statybunaujienos.lt » Miestiečiai