2021 gruodžio 9 d. ketvirtadienis, 6:20
Reklama  |  facebook

Architektas ir dizaineris Vytautas Puzeras pasirūpino, kad vilniečiai prie upės turėtų kur atsisėsti

2014-05-30 07:31
Vytautas Puzeras – vienas įvairiapusiškiausių Lietuvos dizainerių. Nuolat skubantis, vos prieš kelias savaites savo apdovanojimų lentyną papildęs LR Prezidentės Dalios Grybauskaitės padėkos raštu, Vytautas spėja kurti ne tik baldus, šviestuvus ir interjerus. Nors daugiau nei tūkstantis pagrindinės „Swedbank“ būstinės darbuotojų kiekvieną savo darbo dieną praleidžia prie jo projektuotų baldų ir sunkiai rastume dizainerių, galinčių pasigirti, kad jo kurtais baldais pusmetį naudojosi Europos Komisijos vadovai, daugiausiai džiaugsmo Vytautui Puzerui teikia visuomeniniai projektai. Jo iniciatyva Neries pakrantės Vilniuje nusėtos spalvingomis „Upės korio“ kėdutėmis, o Naisiuose jau trečius metus vystomas Baltų dievų parko projektas.
nuotrauka
Vytautas Puzeras pasirūpino, kad vilniečiai turėtų kur patogiai atsisėsti prie Neries. Pašnekovo archyvo nuotr.


Išpeikė šviestuvus – pagamino pakuotę

Vytautai, kodėl dizainas? Kas pastūmėjo rinktis šią profesiją?

Dizainą pasirinkau dar mokydamasis M.K.Čiurlionio menų gimnazijoje. 9-oje klasėje reikėjo rinktis specializaciją ir man norėjosi kažko labiau apčiuopiamo ir paliečiamo – nei grafika, tapyba ar skulptūra. Norėjosi aiškesnės ir grynesnės veiklos. Į menų gimnaziją papuoliau beveik atsitiktinai – šeimoje menininkų nebuvo, tačiau buvęs klasės draugas, perėjęs mokytis į „čiurlionkę“ vis pasakodavo, kaip ten įdomu, kokia nereali ten atmosfera. Taip pradėjau piešti, rinkti balus ir įstojau į 7-ą gimnazijos klasę. Skirtumas tarp M.K.Čiurlionio gimnazijos ir įprastos mokyklos buvo toks didelis, kaip tarp profesinės mokyklos ir universiteto. Nuolat supo aplinka, kurioje kuriamas menas, muzika, šokis. Menų gimnazija man buvo lyg didžiulė avansinė dovana, ten atradau ir save, ir savo kelią. Nežinia kuo būčiau tapęs, jei ne gimnazija, gal automobilių sportas būtų įtraukęs – kai pradėjau mokytis menų, teko rinktis tarp jų ir kartingų, kuriuos lankiau ne vienus metus.

Ar taip niekada ir nesuabejojote dėl savo pasirinkimo?

Ne. Jau gimnazijoje pradėjau eiti link konkrečių formų, atsirado noras interjere pritaikyti gamtos elementus. Kai 12-oje klasėje reikėjo rengti diplominį darbą, sumąsčiau kurti šviestuvus iš šaknų. Žiemą kartu su tėvu važiavome į Neringą rinkti išgarintų šaknų, susiradau kavinę netoli gimnazijos, kuri sutiko, kad jų erdvėse realizuočiau projektą. Deja, kai šviestuvai jau buvo pagaminti, mokytojams pasirodė, kad man per anksti tokiais projektais užsiimti, kad „atvėsintų“, darbą įvertino 3-tu dešimtbalėje sistemoje. Per pusantro mėnesio teko sukurti pakuočių seriją klasiokės tėvų į Prancūziją eksportuojamiems keramikos gaminiams – šįkart diplominis darbas jau buvo įvertintas labai gerai.

Su "Narbutas ir Ko" - jau 20 metų

Netrukus tarp Jūsų kūrinių atsirado ir baldai, ar nekilo mintis specializuotis tik juos ir kuriant?

Taip išėjo, kad nuo pat pradžios mane įtraukė visas spektras dizaino darbų. Studijuodamas dirbau reklamos įmonėje, dar besimokant pirmame kurse sukūriau vaikišką kėdutę, laimėjusią apdovanojimą. Beruošiant kėdutes konkursui Japonijoje dėstytojas pamatė, kaip pilstau karštą vandenį ant faneros ir ją lankstau, šiai vis pokšint ir triokšint. Dėstytojo dėka vaikiškus baldus pamatęs „Narbutas ir Ko“ cecho vadovas pasiūlė pagaminti prototipą konkursui. 1994 m. pirmą kartą su „Narbutas ir Ko“ dalyvavau parodoje „Baldai. Medis. Technologijos.“ – taip prasidėjo mūsų bendradarbiavimas, besitęsiantis iki šiol. Bakalauro darbą gyniausi jau su realiai pardavinėjama biuro baldų sistema „Ovum“, vėliau sekė įvairūs kėdžių projektai. Kai reikėjo gintis magistro darbą, sukūriau namų biuro sistemą – tuomet maniau, kad darbas namuose tampa labai aktualiu klausimu ir siekiau rasti sprendimą, kaip suderinti namų ir darbo aplinkas. Negaliu savęs vadinti vienos srities dizaineriu. Pradėjau nuo baldų, tačiau man patinka erdvės visuma: baldai, interjeras, architektūra. Taip atsirado ir visuomeniniai projektai, tokie kaip „Upės korio“ kėdutės ar Baltų dievų parkas Naisiuose.

Esate pelnęs ne vieną apdovanojimą, kuriuo savo kūriniu pats labiausiai didžiuojatės?

Smagiausia, kai gautas diplomas sutampa su pardavimu – man patinka kurti unikalius produktus, kurie gali būti vartojami masiškai. Pirmąjį apdovanojimą pelnė kėdžių sistema, sukurta dar 1998 m., antra kėdžių sistema „Verso“, kurią sukūriau 2002 m., gaminama ir sėkmingai parduodama iki šiol, po visą pasaulį jau virš 300 000 kėdžių pasklidę. Apdovanojimų gauta ir už biuro interjerus – man smagu progresuoti nuo baldų į pastatus, jų erdvę, kuriant nepakanka mąstyti siaurai. Geriausias to pavyzdys – „Swedbank“ pagrindinė būstinė Vilniuje, kur baldų sprendimus nuo sekretorės iki valdybos pirmininko darbo vietos pavyko sėkmingai integruoti į pastato architektūros stilistiką.

Kaip gimsta idėjos?

Mane įkvepia aplinka. Jaučiu jos dvelksmą, kartais pati pirma pagauta mintis ar niuansas virsta kūriniu. Pavyzdžiui, „Corio“ šviestuvai atsirado netrukus po to, kai pirmą kartą kopinėjau medų. Įkvėpimas atėjo labai greitai, projektas gimė per vieną vakarą. Mane įkvepia gamtos elementai, kad ir korys – viena tobuliausių geometrinių formų, kuri lengvai adaptuojasi prie mūsų šiandieninės aplinkos.

Kėdutės - Neries urbanizacijos pradžiai

O kaip atsirado „Upės korys“?

Mėgstu leisti laiką gamtoje, Neries pakrantėmis važinėtis dviračiu. Kartą, prieš 5 metus, pastebėjau, kad vis daugiau žmonių leidžia laiką upės pakrantėse, tačiau atsisėsti nėra kur, kas ant betono, kas ant žolės pritūpęs. Per valandą suskaičiavau apie 80 žmonių ir suvokiau, kad žmonėms reikia ne tik upės, bet ir patogios erdvės leisti laiką paupyje. Per 5 metus kėdučių skaičius pasiekė beveik 400, dalies jų įrengimą finansavau pats, prisidėjo ir verslo įmonės: pirmoji buvo „Zanussi“, kėdutes padovanojusi jaunavedžiams, naujausias 276-ias kėdutes miestiečiams padovanojo „Caparol Lietuva“. Neužtenka vien kalbėti, reikia imtis ir daryti. Man miela matyti kaip žmonės vis iš naujo atranda upę, daugumoje pasaulio miestų vandens telkinys yra traukos objektas, tikiuosi, kad kėdutės taps pradžios tašku Neries urbanizacijai Vilniuje ir sulauksime laiko, kai socialinis gyvenimas jos pakrantėse virte virs. Be to, kad kėdutės išsprendžia sėdėjimo klausimą, „Upės korio“ projekto dėka atgijo ir sovietinės betoninės paupio struktūros. Nežadu sustoti, kėdučių dar labai daug reikia, šis projektas man tapo gyvenimo būdo dalimi.

Papasakokite apie Baltų dievų parką Naisiuose.

Mintis sukurti Baltų dievų parką Naisiuose kilo Ramūnui Karbauskiui. Projektuodamas 1,5 km ilgio muziejų po atviru dangumi pasinėriau į istorines mūsų protėvių kultūros ir tradicijų, mūsų identiteto paieškas. Naisiuose pavyko atkurti tai, kas susiję su mūsų šaknimis, baltiško atgimimo centrą. Muziejuje jau yra įrengtos Saulės ir Ugnies aikštės, Alkos kalnas, daugiau kaip 50 ąžuolinių dievybes įkūnijančių skulptūrų, atsirado simboliai aikščių pavidalu, kurie matomi ir iš kosmoso. Buvę Zubovų dvaro ūkiniai pastatai renovuojami į amatų dirbtuves, Naisiuose atsiras krašto muziejus, centras po truputį tampa kultūros ir amatų atgimimo vieta. Šią vasarą pievoje bus atidaryta „verpstė“ – žolynas, kuriame augs mūsų aplinkai būdingi, bet nepelnytai pamiršti augalai.

"Jaučiuosi esąs baltu"

Jūsų kūryba labai įvairialypė, kaip pats ją apibūdintumėte?

Vienu žodžiu sakant, aš jaučiuosi esąs baltu, man rūpi aplinka, kurioje gyvenu. Kaip dizaineriui, man svarbu aiškiai žinoti, dėl ko visa tai daroma. Tuomet kūrinys ar daiktas gali būti ir spalvingas, ir neutralus, svarbiausia, kad būtų funkcionalu. Mano darbo braižas toks – aiškiai atsakyti į klausimą, ko reikia. Tikiu tuo, kad viskas priklauso nuo minčių, kaip galvosi, taip ir bus. Džiaugiuosi galėdamas kurti ir projektus, iš kurių gyvenu, ir visuomeninius, visiems prieinamus. O lietuviams siūlau neužsikuisti, matyti plačiai ir pirmiausia atrasi save, grįžti prie savo identiteto bei prisiminti savo šaknis. Mus ilgą laiką bandė nutautinti, todėl mums teko dviguba užduotis atgaivinti prarastas tradicijas – o jas prisiminus ir atsakymai, kokius simbolius ar spalvas naudoti, ateis savaime.

Atrodo visą save atiduodate kūrybai, ar lieka laiko sau? Ką mėgstate veikti laisvalaikiu?

Priklausomai nuo oro sąlygų laisvą laiką skiriu aktyviam laisvalaikiui. Kai pučia vėjas – buriuoju ar kaituoju, kai vėjo nėra, mėgstu važinėti dviračiu ir dalyvauti varžybose, bėgioti, kartais pėsčiomis nueinu ir 50 kilometrų. Vėjas, erdvė ir vanduo išvalo galvą, tada į krantą grįžtu kaip naujas, be to, vėjas, kaip simbolis, yra informacija, turbūt tada ir prisigaudau idėjų. 

Naudotos pašnekovo asmeninio archyvo nuotraukos.

Statybunaujienos.lt




Asmenybės

nuotrauka
2021-11-15 11:33
Eidamas 60-uosiu metus, mirė verslininkas, kelių ir infrastruktūros AB „Panevėžio keliai“ akcininkas, Remigijus Juodviršis. Lapkričio 15 d. R. Juodviršis atgulė Kairėnų kapinėse.
nuotrauka
2021-10-21 06:39
2021 m. spalio 16 d., eidamas 46-uosius metus, mirė Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Aplinkos inžinerijos fakulteto (AIF) Pastatų energetikos katedros docentas, mokslų daktaras Giedrius Šiupšinskas (1976 liepos 24 d.–2021 spalio 16 d.).
nuotrauka
2021-09-19 07:15
Eidamas 88 metus mirė iškilus Lietuvos ir savo gimtojo Salako krašto patriotas, buvęs Lietuvos statybos ir urbanistikos ministras Algirdas Vapšys.
nuotrauka
2021-07-22 10:24
Ankstyvoje paauglystėje pradėjęs domėtis šiuolaikinės elektrotechnikos ir išmanių technologijų galimybėmis, šiandien šešiolikmetis Skirmantas Skurdenis – jauniausias tarptautinį KNX sertifikatą turintis išmaniojo namo sistemos diegėjas Lietuvoje. Vaikino planuose – savarankiškai nuo A iki Z suprojek...
nuotrauka
2021-06-09 09:35
Aplinkos ministerijos šių metų Viktoro Bergo premiją pelnė Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktoriaus pavaduotoja Rūta Baškytė. Šia proga Aplinkos ministerija kviečia artimiau susipažinti su žinoma gamtosaugininke, kurios iniciatyva sutvarkyta ir pritaikyta lankymui daugelis vertingų gamti...
nuotrauka
2021-06-01 22:02
Gegužės 31 d. eidamas 80-uosius metus mirė Lietuvos inžinierius statybininkas, aktyvus visuomenės veikėjas Juozas Zykus.
nuotrauka
2021-06-01 16:28
Eidamas 96-uosius metus, mirė Statybos veteranų klubo patriarchas profesorius Bronius Sidauga. Gegužės 31 d. jis buvo palaidotas Vilniaus Karveliškių kapinėse.
nuotrauka
2021-01-26 15:24
Studijos „DO Architects“ bendraįkūrėja Andrė Baldišiūtė – pirmoji lietuvių architektė, jau šį trečiadienį debiutuosianti vokiečių bendrovės JUNG remiamos tarptautinės nemokamų renginių serijos „Architects, not Architecture | Virtual World Tour“ virtualioje scenoje.
nuotrauka
2020-12-23 09:39
Kokios naujovės laukia statybos sektoriaus artimiausiu metu? Kokiomis savybėmis turės pasižymėti šiame sektoriuje dirbantys žmonės? Apie tai pasakoja ne vieną dešimtmetį statybos sektoriuje dirbantis Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) alumnas, „Prorentus“ direktorius Linas Adoma...
nuotrauka
2020-12-11 11:29
Statybų sektorius visame pasaulyje kasmet auga vis sparčiau. Pagal Statistikos departamento duomenis, 2019 m. Lietuvoje statybos darbų atlikta už 2,4 mlrd. eur, dešimtadaliu daugiau nei praėjusiais. Tiesa, šį augimą stabdo darbuotojų trūkumas. Lietuvos statybų sektorius sparčiai transformuojasi ir ž...
nuotrauka
2020-11-19 13:55
Kasmet abiturientams tenka gerokai pasukti galvą, kol išsirenka tinkamą studijų kryptį, po kurių seka svajonių darbo paieškos. Ne vienas studentas prisipažintų, kad šią užduotį reikia atlikti labai gerai, o žingsniai turėtų būti itin nuoseklūs. Būtent tokiu įsitikinimu vadovavosi Tautvydas Šimanausk...
nuotrauka
2020-11-13 15:00
Kaimo statybos ministerijos (KSM) nebėra jau 35 metus, tačiau buvę kolegos, bent jau Pramonės valdybos darbuotojai, susitinka kas kelerius metus. Laiko atstumas jiems leidžia tuomet grėsmingas situacijas pamatyti kitoje šviesoje, o darbo ir gyvenimo patirtis – apmąstyti sektoriaus ir specialistų sit...
nuotrauka
2020-11-09 10:33
Architektūros menas dažnam asocijuojasi tik su baroko, gotikos, klasicizmo, modernumo ar kitais istoriniais stiliais. Kodėl sunku įvertinti šių laikų architektūrą ir koks architekto vaidmuo derinant užsakovo, vartotojų bei bendruomenės poreikius nepamirštant meninės dalies? Apie tai pokalbis su arch...
nuotrauka
2020-10-14 07:29
Lietuvos statybos inžinierių sąjunga (LSIS) kasmet teikia „Geriausio metų inžinieriaus“ apdovanojimus: Geriausiam metų projektuotojui, Geriausiam metų statybos vadovui ir Geriausiam metų techniniam prižiūrėtojui. Statybininkų dienos šventėje UAB „Structures“ projektuotojas Mindaugas Petkevičius buvo...
nuotrauka
2020-09-17 08:58
Nuo mažens esame pratinami laiką leisti komandoje: žaidimų aikštelėje žaidžiame su bendraamžiais, mokyklos suole sėdime su klasės draugu, o laisvalaikį mieliau leidžiame draugų ir artimųjų kompanijoje. Įvairius darbus taip pat dažnai norime atlikti ne po vieną, o kartu su kitais.
nuotrauka
2020-09-16 07:30
Jevgenij Kleinov yra įmonės „Naresta“ projektų vadovas, statybos inžinierius. Tačiau 36-erių vyras sako, kad sėkmingas projektų vadovo darbas yra susijęs ne tik su kompetencijomis, bet ir su gebėjimu bendrauti su užsakovais, partneriais. „Diplomatija, derybiniai įgūdžiai mano darbe labai svarbūs, ne...
nuotrauka
2020-08-26 11:01
Pasirinkę technologinės pakraipos studijas jaunuoliai yra laukiami įvairiausiose gyvenimo srityse, net ir kosmines technologijas kuriančiose kompanijose arba kosminių tyrimų centruose tiek Lietuvoje, tiek užsienyje.
nuotrauka
2020-03-04 12:25
„Reikia atkakliai siekti tikslo, ieškoti būdų įgyvendinti idėją, kuria tiki ir nebijoti“, – sėkmingo verslo paslaptimis dalijasi teisės, buhalterijos, verslo, mokesčių konsultacijų paslaugų įmonės „Justicija“ vadovas Vaidas Šalaševičius. Be darbo savo įmonėje jis įsteigė ne vieną verslininkus vienij...
nuotrauka
2019-12-26 08:57
Saulius Bekampis nuolat segi Lietuvos statybos inžinierių sąjungos (LSIS) ženkliuką. Jį įsisegė gerokai anksčiau, negu baigiantis 2019 m. tapo LSIS prezidentu. „Segėdamas šį ženkliuką, išreiškiu didžiulę pagarbą savo profesijai – esu statybos inžinierius, tokiu laikau save ir iš prigimties. O ženkli...
nuotrauka
2019-11-13 13:27
Lapkritį aplinkosaugos veteranui, Aplinkos ministerijos įsteigtos VšĮ „Grunto valymo technologijos“ direktoriui Rapolui Liužinui sukanka 80 metų. Jį pažįsta dauguma aplinkosaugininkų bendruomenės narių. Vieniems jis buvo mokytojas, globėjas, kitiems – vadovas, bendramintis ir bendražygis.

Statybunaujienos.lt » Asmenybės