„Auditas parodė, kad nėra ilgalaikių valstybės nekilnojamojo turto valdymo gairių – kiek ir kokio turto reikia tam tikroms funkcijoms atlikti, kiek yra turto, kurį tikslinga nuomoti, ateityje plėtoti ar parduoti. Beveik pusę objektų sudaro inžineriniai statiniai (9,2 tūkst. vnt.) ir menkaverčiai pastatai (4,5 tūkst. vnt.), per 670 objektų nenaudojami, o iš 2,3 tūkst. butų ir kitų gyvenamosios paskirties objektų, poilsio namelių ir pan., tik maža dalis pripažinti reikalingais funkcijoms atlikti“, – teigia Valdymo audito departamento direktorė Živilė Simonaitytė.

Kaip sako Valstybės kontrolieriai, valstybės ir savivaldybių turtas nustatyta tvarka gali būti perduodamas panaudos pagrindais viešosioms įstaigoms, asociacijoms ir kt. Šiuo metu tokiu būdu perduota apie 16 proc. valstybės NT. Auditorių teigimu, dalies šių sprendimų tikslingumas kelia abejonių – kai kuriais atvejais turtas perduodamas subjektams, kurie gauna ar uždirba pajamų veiklai vykdyti, taigi daroma įtaka konkurencijai. Iš tikrintų 63 viešųjų įstaigų, asociacijų ir pan., panaudos teise valdančių patalpas, 30 (48 proc.) teikia įvairias mokamas paslaugas. Auditoriai nustatė atvejų, kai valstybės įstaigos, pasinaudojusios ydinga tvarka (įgydamos tik simbolinę viešųjų įstaigų valdymo teisę) tampa viešosios įstaigos dalininkėmis už simbolinį mokestį ir perduoda joms neatlygintinai valdyti neadekvačiai didelės vertės nekilnojamąjį turtą.

Auditoriai taip pat pažymi, jog kai kurios savivaldybės, prašydamos perimti valstybės NT nuosavybėn, ne visada tinkamai įvertino, ar jo tikrai reikia veiklai vykdyti. Pavyzdžiui, 32 savivaldybės 2012–2016 m. jų nuosavybėn perduotų 25 proc. valstybės NT objektų nenaudoja, iš jų trečdalis po kelerių buvo parduota arba įtraukta į savivaldybių parduodamo turto sąrašus.

Valstybės kontrolė Vyriausybei rekomendavo parengti valstybės NT valdymo gaires: numatyti, kiek ir kokio turto ilgalaikėje perspektyvoje reikės funkcijoms atlikti, o kiek jo, siekiant didžiausios naudos, galima išnuomoti, ateityje plėtoti ar parduoti; spręsti dėl valstybės nekilnojamojo turto perdavimo panaudos pagrindais atsisakymo, o teisės aktuose maksimaliai apriboti galimybę valstybei priklausančius pastatus perduoti savivaldybių nuosavybėn. 

Komentaras. Arvydas AVULIS, bendrovės „Hanner" valdybos pirmininkas:

Valstybės kontrolės ataskaita rodo, jog valstybės valdomas nekilnojamasis turtas yra vertas daugiau nei 3 mlrd. eurų. Tačiau iki šiol nei viena vyriausybė į valstybinius nekilnojamo turto objektus nežiūrėjo kaip į turtą. Stringanti valstybės turto valdymo reforma neleidžia išnaudoti 3 mlrd. eurų potencialo papildyti valstybės biudžetą, didinti atlyginimus medikams ir rezidentams, mokytojams ir mokslininkams, galų gale mažinti mokesčius ar kitaip panaudoti turimą turtą Lietuvos gyventojų interesams.

Lietuvoje yra tūkstančiai valstybei ir savivaldybėms priklausančių NT objektų, kurie yra apleisti. Jie netvarkomi, jų neketinama parduoti. Tokie objektai, teritorijos yra ne tik įšaldyti milijonai eurų, tačiau ir nesukurta pridėtinė vertė, kurią nekilnojamojo turto plėtotojai galėtų atnešti apleistas teritorijas paversdami gyvenamaisiais namais, komerciniais pastatais ar rekreacinėmis zonomis.

Kita dalis valstybės turto yra valdoma neefektyviai. Verslo įmonės, nuomodamos biurus, kiekvienam darbuotojui numato apie 10 – 15 kvadratinių metrų plotą darbo vietai. Tuo tarpu valstybinio aparato darbuotojams tenkantis biuro plotas yra kelis kartus didesnis, pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos Vyriausybės pastate kiekvienam darbuotojui tenka vidutinis 70 kvadratinių metrų plotas. Tai daugiau negu vidutinės šeimos gyvenamasis plotas.

Taip pat mokesčių mokėtojų pinigais vis dar išlaikomi valstybinių institucijų darbuotojams skirti mokymų centrai, poilsinės. Verslo įmonės jau seniai įvertino, jog jeigu darbuotojams reikalingi mokymai, tokios paslaugos yra perkamos, reikalingas plotas išsinuomojamas, tačiau valstybinės institucijos vis dar vangiai vadovaujasi efektyvaus NT turto valdymo kriterijais.