Respondentų prašyta atsakyti, kaip kiekvienas elgtųsi, jei būtų skolingas 2000 eurų ir galėtų pasirinkti labiausiai priimtiną pradelstos skolos grąžinimo būdą.

Apklausos duomenimis, aštuoni iš dešimties respondentų (77 proc.) nesutiktų papildomai sumokėti 800 eurų kreditoriui ir antstoliui už tai, kad skola iš jų pajamų kas mėnesį būtų išieškoma mažesnėmis dalimis ir per ilgesnį terminą nei dabar (ne per dvejus, o per penkerius metus).

Panašus respondentų skaičius (76 proc.) labiausiai priimtinu iš galimų laiko trumpiausią ir pigiausią pradelstos skolos grąžinimo kelią – atsiskaitymą per 10 dienų gavus antstolio raginimą, papildomai sumokant 90 eurų palūkanų bei vykdymo išlaidų kreditoriui ir antstoliui. 18 proc. respondentų būtų linkę skolą mokėti dalimis 2 metus ir papildomai sumokėti 900 eurų palūkanų bei vykdymo išlaidų kreditoriui ir antstoliui. Tik 6 proc. respondentų norėtų skolą mokėti dalimis 5 metus ir papildomai sumokėti 1700 eurų palūkanų bei vykdymo išlaidų kreditoriui ir antstoliui. Būtent į tokį, ilgiausią ir brangiausią, skolos grąžinimo kelią veda siūlymas išskaitas iš minimaliosios mėnesinės algos (MMA) nesiekiančių pajamų mažinti iki 10 proc.

Pasak Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo pirmininko, antstolio Irmanto Gaidelio, cituojamo Rūmų pranešime, šią ir panašias siūlomas lengvatas galima pavadinti gražiai supakuotais spąstais: žadamos mažesnės išskaitos, išieškojimo atostogos, bet nutylimas prailginto išieškojimo poveikis skolų naštai. O iš apklausos rezultatų matyti, kad įvertinę prognozuojamų papildomų mokėjimų sumas, žmonės tokių lengvatų nebenori.

„Žiūrint iš kitos pusės, antstoliai ir kreditų rinkos dalyviai naujas nuolaidas skolininkams galėtų tik sveikinti. Juk antstoliai turės daugiau darbo ir surinks daugiau priverstinio išieškojimo išlaidų. O kreditų bendrovėms bus išmokama daugiau delspinigių ir palūkanų“, – cituojamas Lietuvos antstolių rūmų vadovas.

Lietuvos antstolių rūmų atliktais skaičiavimais, vien tik siūlymas du kartus mažinti skolų išskaičiavimo dydį iš MMA neviršijančių skolingo asmens pajamų, statistinės 2000 eurų skolos išieškojimo trukmę prailgintų nuo 23 mėn. iki 59 mėn., o finansinę naštą MMA uždirbančiam skolininkui papildomai padidintų apie 800 eurų. Tai ne tik antstoliams mokėtinos priverstinio išieškojimo išlaidos, bet ir teismų priteisiamos palūkanos, kurios įprastai pradedamos skaičiuoti nuo kreditoriaus kreipimosi į teismą dienos. Užsitęsusio išieškojimo atvejais palūkanos, delspinigiai, netesybos ir administravimo mokesčiai pirmines pradelstų skolų sumas išaugina po 8-9 kartus.

Lietuvos antstolių rūmai primena, kad iki šiol tebėra neįvertinta, kokį poveikį skolų mastui ir atsiskaitymų drausmei turėjo per pastaruosius 5 metus priimti palengvinimai skolininkams: nuo 2018 m. gruodžio 1 d. išskaitų iš skolininkų pajamų dydžiai sumažinti apie 1,6 karto; nuo 2018 m. spalio 1 d. padidinta skolos riba (iki 4000 eurų vietoj buvusios 2030 eurų ), kuriai esant galima išieškoti iš paskutinio būsto; nuo 2022 m. liepos 1 d. įvesta minimalių vartojimo poreikių dydžio suma lėšoms skolininko sąskaitoje (2023 metams nustatytas minimalus vartojimo poreikių dydis – 354 eurai), iš kurios skolos nėra išieškomos.

Lietuvos gyventojų apklausą 2023 m. liepos 15-24 dienomis Lietuvos antstolių rūmų užsakymu atliko viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Prime consulting”. Miestuose ir rajonuose apklausti 1027 gyventojai, kurių amžius nuo 25 iki 61 ir daugiau metų.