2024 kovo 29 d. penktadienis, 14:28
Reklama  |  facebook

Atgimusi vasaros estrada – to Palanga dar negirdėjo

Inga LABUTYTĖ-ATKOČAITIENĖ      2015-12-12 09:40
Šiandien (gruodžio 12 d.) Palangoje atidaroma, kaip kalbama, viena kokybiškiausių koncertų salių Lietuvoje. Sudėtinga konstrukcija, modernus fasadas, elektroniniu būdu valdoma akustikos sistema, 2300 sėdimų vietų – štai kuo nuo šiol vilios Palanga, aršiai purtydamasi „močiučių Palangos“ įvaizdžio. Tiesa, kai kurie architektai vis dar apgailestauja, jog nebuvo mėginama išsaugoti senosios estrados – per 40-metį virtusios kurorto simboliu. Vis tik dabartinio pastato architektas Algirdas Stripinis pabrėžia, jog to padaryti nebuvo įmanoma – estrada buvo paprasčiausiai moraliai ir fiziškai pasenusi.
nuotrauka
Šiandien atidaroma bendrovės „Conresta“ pastatyta moderni Palangos koncertų salė. Palangos savivaldybės nuotr.


Minimos įmonės
Conres (iki 2023 m. Conresta), UAB
Galvosūkis architektui – susodinti dvigubai daugiau žmonių

Architektas Edmundas Benetis leidinyje „Vakarinė Palanga“ išreiškė kritiką naujajai salei, skaičiuodamas, jog čia viena vieta suplanuota 8-iems nuolatiniams miestelio gyventojams. Trumpiau tariant, tiek klausytojų sutelkti salėje vienu metu yra nerealu.

Taip pat jam užkliuvo modernus Palangos vasaros estrados fasadas, kai šalia stūkso mūriniai Sapiegų rūmai.

Tačiau naująją modernią koncertų salę projektavęs architektas Algirdas Stripinis paaiškina, jog senojo pastato šiuolaikiniams poreikiams nebuvo įmanoma pritaikyti. Netgi buvusios estrados statybos darbų vadovas Rimvydas Vaineikis portalui Statybunaujienos.lt yra prisipažinęs, jog paskutiniaisiais metais bijodavo sėdėti koncertų salės viduryje – niekam nesirūpinant konstrukcijoms kildavo reali grėsmė, jog nukris dalis stogo.

„Dirbdami nuolat analizuojame, ar pastatas pakankamai tvarkingas, turi gerą architektūrinę išraišką, žiūrime, ar įmanoma jo dalį ar jį visą išsaugoti. Tačiau senoji Palangos vasaros estrada turėjo apie 1000 vietų, o pagal naują užduotį reikėjo beveik 2 500 vietų. Turėjo atsirasti uždari holai, kad pastatas galėtų funkcionuoti ištisus metus“, – pasakoja architektas.

Jo teigimu, net ir „uždarius“ buvusią estradą iš šonų, nebūtų įmanoma joje sutalpinti daugiau nei 2000 žiūrovų. Kaip ir „lipdyti“ ką nors papildomo ant senosios estrados pagrindo.

Koncertas senojoje Palangos vasaros estradoje. Palangos kurorto muziejaus archyvų nuotr.

„Teko ją perprojektuoti iš naujo. Dar vienas dalykas: negalėjome didinti užstatymo ploto. Todėl iš esmės naujoji estrada vizualiai nėra išsiplėtusi į šonus daugiau, nei senoji. O kadangi reikėjo papildomos erdvės žiūrovams susodinti, teko „lįsti į žemę“. Pastatas įgilintas, taigi tai, ką matote – tik dalis jo“, – sakė A. Stripinis.

Pusė pastato – „po vandeniu“

Statybos darbus atlikusios bendrovės, generalinio rangovo „Conresta“ direktoriaus pavaduotojas gamybai Tomas Grėbliauskas pritarė, jog projektas buvo sudėtingas. Visų pirma, koją kišo Palangos gruntiniai vandenys.

„Problema buvo pamatai ir vanduo. Nes pamatai leidosi iki maždaug 9 metrų gylio, o vanduo, pasirodo, buvo pusantro metro gylyje! Vertinant gruntinio vandens lygį dalis pastato, galima sakyti, yra po vandeniu. Taigi reikėjo daug kruopštumo, atidumo ir kokybės įrengiant hidroizoliaciją“, – prisiminė T. Grėbliauskas.

„Visas rūsys – praktiškai žemiau gruntinio vandens, – jam pritarė ir architektas A. Stripinis. –  Naudojome specifinę technologiją: aplink visą perimetrą sugręžti poliai vienas šalia kito, kurie uždaro išorės sienas, apačioje išbetonuotos jėgos grindys su inkariniais poliais, kad visa ši konstrukcija atlaikytų vandens spaudimą“.

Naujojoje koncertų salėje taip pat pritaikytos sudėtingos technologijos, siekiant sukurti tokią akustiką, kokios neturi kitos Lietuvos koncertų salės.

„Akustinį projektą padarė suomių specialistai. Apgalvota ir garso izoliacija – jei salėje vyksta koks nors pop ar roko muzikos koncertas – neturi skambėti visa Palanga“, – teigė architektas.

Kas skamba estradoje, lieka estradoje

Sistemos gamintojai Palangos koncertų salėje ją išbandė ir derino, tačiau kad sistema puikiai veiktų visų pirma reikėjo statybininkų pastangų. Siekiant, kad tai, kas skamba šioje salėje, tik joje ir liktų, ant pastato ir iš vidaus, ir iš išorės buvo dėtos sunkinančios, garsą sulaikančios medžiagos.

„Statybinės konstrukcijos, kurios sugeria arba atspindi garsą, turi būti sumontuotos taip, kad nekenktų tai elektroakustikos sistemai. Taip pat svarbu, kokios izoliacinės medžiagos dedamos ant išorinės sienos. Tam skirta daug dėmesio ir tikrai nemažai lėšų“, – pasakojo T. Grėbliauskas pridūręs, jog šiame objekte netgi atlikta akustinė pastato ekspertizė.

Svarbu buvo ne tik kad garsas puikiai skambėtų salėje, tačiau kad koncerto garsai netrukdytų netoliese Basanavičiaus gatve žingsniuojantiems poilsiautojams.

„Viduje – trys sluoksniai kieto gipso, išorėje – dvi cementinės plokštės. Nes žemus dažnius izoliuoja tik tankios medžiagos. Pagal vidutinį Lietuvoje reglamentuotą triukšmo lygį būtume atitikę reikalavimus, tačiau, žvelgdami iš miesto perspektyvos, siekėme, kad nesigirdėtų žemų dažnių ir dėjome papildomą izoliaciją“, – pridūrė naujosios koncertų salės architektas.

20 skirtingų būdų nuskambėti

Tad ar jau galime užtikrintai tvirtinti, jog Palangoje turėsime geriausią, kokybiškiausiai „skambančią“ salę Lietuvoje? (Ji konkuruos nebent su Klaipėdos dramos teatru, kuriame įdiegta tokia pat elektroakustinė sistema).

„Arenos, pavyzdžiui Žalgirio arena Kaune, turi gerą akustiką, tačiau jos vis tiek yra skirtos, projektuotos sporto renginiams. Ir erdvė visai kita, todėl tokios kokybės garsą, vargu ar pavyktų išgauti. Palangoje iš karto orientuotasi, jog vyks ne sporto renginiai ar konferencijos, o būtent koncertai“, – paaiškino architektas A. Stripinis.

Minėta elektroakustinė sistema leidžia skirtingų stilių muzikai skambėti kitaip, „aidėti“ tam tikrą nustatytą laiką.

„Programų šioje sistemoje – apie 20. Ar simfoninis orkestras, ar pop koncertas – pagal tai keičiama salės akustika“, – paaiškino T. Grėbliauskas.

„Įdiegta elektroakustikos sistema leis keisti reverberacijos laiką, pritaikant salę operai, klasikinei muzikai ir panašiai. Reverberacijos laikas – tai laikas, per kurį garsas „numiršta“ salėje, atsimuša į sienas, aidi ir nutyla. Klasikinė muzika buvo kuriama bažnyčios aplinkai, kur aidas gali trukti, pavyzdžiui, 5 sekundes. Mums reikėjo paruošti pagrindą, kad būtų įmanoma su elektroninėmis priemonėmis modeliuoti ir keisti akustinę aplinką, reguliuoti, kiek laiko garsas skamba. Žinoma, negaliu garantuoti: gal ne profesionalai klausytojai šio skirtumo ir nepajus“, – svarstė architektas.

„Banguojantis“ fasadas

Kitas iššūkis buvo modernus koncertų salės fasadas: apvalios formos pastate ratu išdėstyti tarsi „įpjauti“ langai. Jie išdėstyti ne vienoje linijoje, skirtingo aukščio. Fasadą sudaro apie 200 laužytų templių, laikančių konsolę.

„Išorinė fasado siena, priešingai nei įprasta, ne kilo nuo pamatų, o buvo pakabinta nuo stogo į apačią“, – pasakojo bendrovės „Conresta“ pavaduotojas gamybai T. Grėbliauskas.

Pašnekovo teigimu, kadangi koncertų salės fasadas „banguoja“, teko pasukti galvą, kaip jį įrengti kokybiškai, kad jis tarnautų ilgus metus.

Taip pat sumontuotos 44 metrų ilgio medinės konstrukcijos, laikančios pastato stogą.

„Galbūt Lietuvoje kur nors yra tokių konstrukcijų, tačiau man neteko girdėti“, – teigė T. Grėbliauskas.

Kaip gausaus žmonių susibūrimo vietai, tokiems pastatams labai svarbi ir gaisrinė sauga. Todėl naujoje Palangos vasaros estrados salėje izoliuojant stogą, sienas bei grindis panaudota įvairių rūšių nedegi „PAROC“ akmens vata.

„PAROC“ akmens vata yra nedegi, todėl be apribojimų gali būti naudojama įvairios paskirties pastatuose, – sakė šios bendrovės rinkodaros vadovė Baltijos šalims Audronė Endriukaitytė. – Šios izoliacinės medžiagos panaudojimas kompozicinėse konstrukcijose taip pat yra ypač svarbus projektuojant garso akustinius sprendinius“.

Iš pradžių svarstyta apie transformuojamą salę – bendrovės „Conresta“ atstovas teigė, jog vėliau šis planas šiek tiek pakeistas, tačiau salės erdvę vis tiek bus galima lengvai pritaikyti ir didesniems, ir mažesnio masto renginiams, netgi bendrovių konferencijoms ar mokymams.

Architektas: jei būtų buvusi bent kokia galimybė ją išsaugoti – tuo keliu ir būtume ėję

Tačiau ką naujosios salės architektas A. Stripinis pasakytų aršiems šio projekto kritikams?

„Žinote, kai žmogus užaugęs su senąja estrada, bet koks naujas objektas jam kelia tam tikrą nepasitenkinimą. Aš asmeniškai sakau: jei būtų buvusi bent kokia nors galimybė šiandieniniams poreikiams pritaikyti tą buvusį pastatą – tokiu keliu ir būtume ėję“, – sakė pašnekovas.

Nacionalinio dramos teatro direktorius Gintautas Kėvišas portalui palangostiltas.lt yra prasitaręs, jog į tokią koncertų salę pagaliau bus galima drąsiai atvažiuoti gastrolių – ir demonstruoti ne „sumažintus“, „apipešiotus“ spektaklius, o tokius, kokie rodomi ir sostinėje.

Atidarius šią salę tikimasi išsivaduoti iš Palangos kurorto sezoniškumo, į miestelį pritraukti daugiau lankytojų ir rudenį bei pavasarį.

Tekste – Palangos savivaldybės nuotr. 

Statybunaujienos.lt



Objektai. Technologijos. Verslas

nuotrauka
2024-03-29 09:54
7 iš 10 žmonių Lietuvoje norėtų gyventi nuosavame name, jeigu turėtų neribotas galimybes. Gyvenimas daugiabutyje patraukliausias atrodo 16 proc. apklaustųjų, o kotedžą rinktųsi 12 proc., rodo SEB banko iniciatyva atlikta gyventojų apklausa.
nuotrauka
2024-03-28 14:34
UAB „Toksika“ visuotinis akcininkų susirinkimas į laisvą nepriklausomo valdybos nario poziciją išrinko Giedrių Dusevičių – UAB „Digital Audio“ direktorių, iki 2023 m. kovo mėn. ėjusį UAB „Valstybės investicijų valdymo agentūra“ stebėtojų tarybos pirmininko, iki 2022 metų – AB „KN Energies“ valdybos ...
nuotrauka
2024-03-27 17:02
Penkios Armėnijoje įsikūrusios įstaigos, įskaitant vaikų darželius, kultūrinį centrą ir nacionalinį politechnikos universitetą, netrukus naudosis lietuvių įrengtos saulės jėgainės elektros energija. Elektrinę įrengs Lietuvos saulės energetikos bendrovė „Solet".
nuotrauka
2024-03-26 10:09
Stiklo paketų gamintoja „Glass LT”, įsikūrusi Alytuje, į naują gamybos liniją investuoja 3 mln. Eur – tai leis išplėsti gaminių asortimentą ir apdoroti iki 2,6 mln. kv. m stiklo. Nepaisant sumažėjusios paklausos statybų rinkoje, pernai gamybos apimtys siekė 2,08 mln. kv. m apdoroto stiklo – tai šiek...
nuotrauka
2024-03-25 09:32
Susisiekimo infrastruktūros UAB „Fegda grupė" priklausanti Pietų Lietuvos kelių infrastruktūros įmonė „Alkesta" turi naują vadovą – įmonės generalinio direktoriaus pareigas nuo pirmadienio eina Titas Lukšas.
nuotrauka
2024-03-21 14:52
Šiuo metu darbo rinka yra kaip niekada įkaitusi, o darbdaviai itin aktyviai ieško būdų tapti patrauklesniais esamiems ir potencialiems darbuotojams. Tam pasitelkiami įvairūs tyrimai bei įrankiai. Tačiau pasak kovo mėnesį į Lietuvos darbdavio tyrimų rinką žengusios bendrovės „WitMind“ direktorės Živi...
nuotrauka
2024-03-21 13:42
Viena didžiausių susisiekimo infrastruktūros įmonių Lietuvoje „Fegda grupė“ konsoliduotas įmonių grupės pajamas 2023 metais padidino daugiau nei du kartus – nuo 99 mln. EUR iki 218 mln. EUR, tuo tarpu grupės grynasis pelnas padidėjo nuo 3,5 mln. EUR 2022 m. iki 23 mln. EUR pernai. Sėkmingus rezultat...
nuotrauka
2024-03-19 12:11
Atsinaujinančios energetikos fondų valdymo įmonė „Modus Asset Management" ir Šiaulių bankas susitarė dėl 21 mln. eurų finansavimo vėjo jėgainėms Lietuvoje. Lėšos skirtos finansuoti 16,5 MW galios vėjo jėgainių parką Jurbarko rajone.
nuotrauka
2024-03-19 10:07
Naftos produktais užteršto grunto, dumblo ir vandens valymo bendrovės „GVT LT“ vairą iš dvejus metus įmonei vadovavusio Spartako Petrovo perima UAB „Toksika“ komercijos direktorius Lukas Andronavičius. Jis bendrovei vadovaus laikinai, iki kol bus išrinktas nuolatinis vadovas.
nuotrauka
2024-03-18 13:54
Vilniuje, Sietyno gatvėje, duris atvėrė naujas policijos pastatas – bene moderniausias ir aukščiausius energinius standartus apjungiantis pastatas sostinėje. 6 aukštų pastate įrengta 560 modernių darbo vietų. Čia įsikurs įsikurs Vilniaus miesto policijos komisariatas, Kelių policijos skyrius bei Pol...
nuotrauka
2024-03-14 15:12
Kaune tęsiant „SBA Urban“ vystomo naujos koncepcijos prekybos ir verslo miesto „Urban HUB“ pirmojo etapo statybos darbus, pradedamas antrasis etapas. Jį už 11 mln. EUR įgyvendina tvarios miestų ir infrastruktūros plėtros bendrovė „YIT Lietuva“. Biurų, prekybos ir logistikos projekto Kaune naujajame ...
nuotrauka
2024-03-14 13:54
Kauno oro uoste netrukus planuojama pradėti keleivių terminalo plėtros darbus. Po rekonstrukcijos, kurią planuojama pabaigti 2025-ųjų viduryje, išaugs ir terminalo erdvės, ir technologijų pažanga. Būtent dėl modernių IT ir kitų aviacijos technologinių sprendimų iš Kauno keliauti taps patogiau ir gre...
nuotrauka
2024-03-13 14:47
Nekilnojamojo turto (NT) bendrovė „Realco“ skelbia pradedanti nuomos procesą Vilniaus centriniame verslo rajone vystomam verslo centrui „Hero“. Įmonė ne tik sustiprino savo vidinę komandą, bet ir sudarė sutartį su NT konsultacijų bendrove „Newsec“, kuri užsiims aktyvia nuomininkų paieška. Sostinės A...
nuotrauka
2024-03-13 14:12
Žinomo fotografo ir verslininko Mariaus Jovaišos bendrovė tapo sostinėje plėtojamą verslo centrą „Yellowstone" netiesiogiai valdančios KŪB „Jasinskio 14" tikruoju nariu, pakeitusiu investicijų bendrovę „Equite". Pastarosios savininkas Vilius Kavaliauskas pasitraukė iš „Yellowstone" investuotojų sąra...
nuotrauka
2024-03-12 10:02
Tvarios miestų plėtros ir statybų bendrovė „YIT Lietuva“ pasirašė sutartį su Čekijos investicijų grupe „RSJ Investments“ ir drauge tęs gyvenamojo kvartalo „Naujasis Skansenas“ vystymą Vilniuje. Bendradarbiavimo sutartis su naujuoju investiciniu partneriu suteiks galimybę efektyviau vykdyti projekto ...
nuotrauka
2024-03-10 08:11
Yra dvi priežastys, kodėl gamintojai gręžiasi į universalų dizainą. Nes patogu visiems ir estetiška. Kaip ši koncepcija realizuojama GEALAN įmonės, PVC langų bei durų profilių sistemų kūrėjos, gaminiuose?
nuotrauka
2024-03-08 13:14
Metų pradžia nekilnojamojo turto (NT) rinkoje įprastai nebūna itin aktyvi. Šių metų pirmasis mėnuo pagal įregistruotų NT sandorių kiekį netgi buvo kukliausias per pastaruosius keletą metų, o vasarį rinkos pagyvėjimo taip pat nesulaukėm, skelbia įregistruotus NT sandorius analizuojantis Registrų cent...
nuotrauka
2024-03-07 13:16
Didžiausios šalyje vandentvarkos bendrovės „Vilniaus vandenys" ekspertai kartu su Lietuvos mokslininkais ketina plėtoti technologiją, kuri iš nuotekų gamintų elektrą. Mokslininkų komanda jau eksperimentuoja su kuro elementais, kurie pasitelkdami mieles gamina energiją iš biologinėse atliekose esanči...
nuotrauka
2024-03-06 14:40
Valstybės valdoma pavojingųjų atliekų tvarkymo bendrovė „Toksika" baigė konsolidavimą su kita valstybės valdoma įmone – naftos produktais užteršto grunto, dumblo ir vandens valymo UAB „GVT LT".
nuotrauka
2024-03-05 16:21
Pirmą kartą Lietuvoje ir Baltijos šalyse iš gyventojų surenkamos mišrios komunalinės atliekos panaudojamos cemento pramonėje. Atliekos tampa alternatyviu kuru, kuris naudojamas cemento gamybai – taip mažinamas iškastinio kuro naudojimas, į atmosferą išsiskiriančių šiltnamio efektą sukeliančių dujų i...

Statybunaujienos.lt » Objektai. Technologijos. Verslas