„Gali prasidėti mūsų piliečių išstūmimo iš darbo rinkos procesas, nes tai yra pigesnė darbo jėga“, – BNS trečiadienį po Vyriausybės posėdžio sakė vicekancleris Deividas Matulionis.

Jo teigimu, šiuo metu šis klausimas ypač aktualus dėl augančio ukrainiečių vairuotojų ir statybininkų skaičiaus.

Pernai darbo vizos arba leidimai gyventi darbo pagrindu buvo suteikti apie 34,5 tūkst. užsieniečių, iš jų maždaug 20 tūkst. yra Ukrainos piliečiai, BNS informavo Migracijos departamentas.

Kvotos nebus taikomos aukštos kvalifikacijos specialistams.

Už kvotų nustatymą bus atsakinga Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, taip pat ketinama pasitelkti ekspertus iš Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro.

Konkrečius siūlymus numatoma pateikti iki spalio mėnesio. Vyriausybė taip pat nusprendė sugriežtinti trečiųjų šalių piliečių komandiravimo į Lietuvą tvarką – čia numatoma sugrįžti prie leidimų dirbti sistemos. Iš kitos pusės, Ministrų kabinetas nusprendė palengvinti atvykimą JAV, Japonijos, Pietų Korėjos, Kanados, Australijos ir Naujosios Zelandijos piliečiams – jiems bus taikomi panašūs reikalavimai kaip Europos Sąjungos (ES) šalių piliečiams.

Anot D. Matulionio, Vyriausybė taip pat ketina sudaryti patvirtintų „baltųjų įmonių“ sąrašą tiek nacionalinių daugkartinių vizų, tiek leidimų laikinai gyventi išdavimui, ketinama atsisakyti kai kurių perteklinių reikalavimų dėl dokumentų pateikimo.

Iš viso per pirmus keturis šių metų mėnesius į Lietuvą atvyko kiek daugiau nei 12 tūkst. imigrantų. Palyginti su pastaraisiais keliais metais, šis rodiklis išaugo dvigubai.