Aiškindamiesi, dėl ko vietų automobiliams statyti trūksta tiek naujuose kvartaluose, tiek senuosiuose mikrorajonuose, portalo Statybunaujienos.lt žurnalistai sužinojo, kad net minimalų reikalaujamą parkavimo vietų skaičių savivaldybės tam tikrais atvejais gali sumažinti.

Automobilių daugėja, bet kam tai rūpi?

Suprantama, senuosiuose Vilniaus rajonuose, projektuotuose dar sovietmečiu, kai gauti paskyrą automobiliui prilygo stebuklui, vietų jiems statyti beveik nereikėjo. Tačiau šiuose daugiabučiuose vis dar gyvena tūkstančiai miestiečių. Daugelis jų vienas po kito įsigijo automobilius. Didžioji dalis naujuose daugiabučiuose įsikūrusių gyventojų taip pat turi automobilius, o kai kurios šeimos – net ne po vieną, todėl problema, smaugianti senuosius sostinės miegamuosius rajonus, persikėlė ir į naujuosius.

Kartu auga ir susirūpinusių, kur juos statyti gretos, todėl nenuostabu, kad laiškų, kuriuose apgailestaujama, jog automobiliai ir toliau paliekami siaurokų gatvių pakraščiuose ar ant pievelės, užtveria įvažiavimą į kiemą ar privažiavimą prie daugiabučio specialiosioms tarnyboms, redakcija gauna nuolat.

„Tik Lietuvėlėje taip gali būti, kad prie 70 butų namo vos 6 parkavimo vietos. Kur žiūri valstybinės institucijos?“ – rašo vilnietis Tomas A., sužinojęs, kad netrukus centrinėje Vilniaus dalyje naujakurių lauks atnaujintas 12 aukštų pastatas. Jame bus įrengti nedideli studijos tipo būstai ir komercinės patalpos.

O Pilaitės mikrorajono gyventoju prisistatęs portalo skaitytojas, džiaugdamasis, kad šiemet čia naujakurių lauks net keli nauji daugiabučiai, baiminasi, kad netrukus pro gatvių pakraščiuose ir kiemuose pastatytus automobilius „neprasigrūsim“.

„Šaunios naujienos, gražės rajonas, vietoj krūmynų išdygs namai, bus sutvarkytas gerbūvis. Bet dėl „antžeminio parkingo politikos“ greitai tapsime antru Perkūnkiemiu: gatvės siauros, 2–3 laiptinių 9 aukštų namui apie 30 vietų mašinoms, nors pagal įstatymą turėtų būti viena vieta vienam butui. (…) Antžeminio parkingo kainos, kiek žinau, nemažos, be to, niekas nenori pirkti vietos taip toli ir su (pirkinių) maišais iki namų per lietų ar sniegą keliauti pėsčiomis. Taigi, iš dalies džiaugiuosi, kad ateina naujos investicijos, bet ir liūdesys apima, kad tuoj „neprasigrūsim“, – rašo vyras.

Vietų automobiliams pastatyti trūksta ne tik gyvenamuosiuose rajonuose, bet ir mokamose didžiųjų Lietuvos miestų parkavimo vietose. Kauno m. savivaldybės nuotr.

Savivaldybė: normatyvai išlaikyti

Šį kartą nekalbėsime apie „žaliuosius“ projektus ir raginimus persėsti ant dviračių ar visuomeninį transportą, nes tai ne visiems priimtina ir toli gražu ne visada įgyvendinama. Pakalbėkime apie tai, kiek vietų automobiliams iš tiesų turėtų būti įrengiama ir kodėl jų kartais būna mažiau.

Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamento Statinių skyriaus vedėja Angelija Petrauskienė portalą Statybunaujienos.lt informavo, kad išduodant statybą leidžiančius dokumentus, griežtai tikrinama, ar projektuose numatytas privalomasis parkavimo vietų skaičius.

„Parkavimo vietų skaičių, nustatomą pagal atskirą pastatų ar patalpų paskirtį, reglamentuoja nuo 2015 metų sausio 1 dienos galiojantis statybos techninis reglamentas „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ (toliau – reglamentas), pakeitęs iki tol galiojusį statybos techninį reglamentą“, – aiškina pašnekovė.

Vadovaujantis šiuo reglamentu, nustatomas minimalus automobilių stovėjimo vietų skaičius prie įvairios paskirties statinių, pavyzdžiui, prie daugiabučių gyvenamųjų namų turi būti įrengta viena parkavimo vieta vienam butui, sako A. Petrauskienė ir priduria, kad reglamente nurodytas vietų skaičius automobiliams pastatyti ir saugoti turi būti įrengiamas „statinio ar statinių grupės žemės sklypo ribose“.

Atsakymas į klausimą, kodėl jų būna mažiau, slypi tame pačiame reglamente. Jame numatytos išimtys, leidžiančios įrengti sklype mažiau parkavimo vietų: savivaldybių tarybos gali suskirstyti miestų teritorijas į zonas, nustatydamos jose automobilių stovėjimo vietų skaičiaus koeficientus.

Tuo pasinaudodama 2012 metų lapkritį Vilniaus savivaldybė ir priėmė atitinkamą sprendimą, kuris suteikia galimybę leisti statytojams ketvirtadaliu sumažinti vietų skaičių.

„Sprendime numatyta galimybė sumažinti nustatytą koeficientą 0,25 reikšme, jei statytojas sumokėjo Savivaldybės tarybos nustatytą įmoką už kiekvieną neįrengtą automobilių stovėjimo vietą“, – aiškina A. Petrauskienė.

Pašnekovės teigimu, specialiose lentelėse yra nurodyti ir normatyvai, kurių privaloma laikytis, kai pastatai rekonstruojami, vyksta jų kapitalinis remontas ar keičiama statinio arba jo dalies paskirtis. Tokiais atvejais privalomos automobilių saugojimo ir stovėjimo vietos gali būti įrengiamos už statinio ar statinių grupės žemės sklypo ribų.

Tai, kad iki aikštelės automobiliams gyventojams reikia tolokai paėjėti, pasirodo, taip pat nieko keista – viskas numatyta.

„Jei yra sklypų savininkų sutikimas, privalomos visuomeninių pastatų, daugiabučių namų automobilių stovėjimo vietos gali būti suprojektuotos ir įrengtos už statinio ar statinių grupės žemės sklypo ribų. Bet ne toliau kaip 300 m nuo įėjimų į šiuos statinius“, – paaiškino skyriaus vedėja.

Ji pabrėžė, kad savivaldybių taryboms suteikta galimybė iki 20 proc. koreguoti pagal normatyvą nustatytų stovėjimo vietų skaičių, išskyrus vietas žmonėms su negalia.

„Teritorijų planavimo metu gali būti numatomi atskiri sklypai automobilių saugykloms, gali būti numatyta automobilių stovėjimo vietas įrengti už statinio ar statinių grupės žemės sklypo ribų, bet jos turi būti įrengtos prieš statinio ar statinių grupės statybos užbaigimą“, – teigė A. Petrauskienė. 

Alternatyva – veja ir baudos?

Taigi, nieko keista, kad automobiliai specialiose aikštelėse prie namų netelpa. Bet kiemai ir bendros miesto aikštelės, kuriose savo transporto priemones bando sutalpinti kelių namų gyventojai, taip pat ne išsigelbėjimas. Namų aplink jas daugėja, o vietų – ne.

Štai dar vieno skaitytojo laiško fragmentas.

„Kai kurie naujai statomi namai yra su požeminiais parkingais, bet juose vietų akivaizdžiai gerokai mažiau, negu butų. Gal jų daug ir nereikia, nes ne kiekvienas ryžtasi mokėti nemenką papildomą pinigų sumą, bet ir antžeminiuose parkinguose vietų mažiau. Pernai ieškojausi naujo buto. Man patiko tarp Žirmūnų ir Šilo tiltų beveik ant Neries kranto kelių skirtingų bendrovių pastatyti daugiabučiai. Tačiau prie vieno trijų daugiaaukščių komplekso, kuriame yra per 50 įvairaus dydžio 2–3 kambarių butų, požeminių parkavimo vietų visai nėra, vietas prie namų ir kieme suskaičiuoti pakaktų rankų pirštų. Priešais juos, kitapus gatvės pastatytame devynaukščiame yra požeminė aikštelė automobiliams. Ir vietų joje yra, bet man tai pasirodė per brangu“, – savo istoriją pasakoja Mindaugas M.

Laiško autoriaus teigimu, vienos iš šiuos gyvenamuosius namus stačių bendrovių jis pasiteiravo apie alternatyvas. „Man parodė vadinamą bendrą miesto aikštelę, kuri yra tarp naujųjų pastatų. Bet ją supa keli didžiuliai senos statybos penkiaaukščiai, kurių gyventojai čia stato savo automobilius. Atvažiavau pasižiūrėti pavakare, darbui pasibaigus, ir pamačiau, kad toje aikštelėje jie netelpa – mašinos surikiuotos prie gatvės, jomis tiesiog „užkišta“ nedidelė greta esančios parduotuvės aikštelė, o keli, matyt vėliausiai atvažiavę gyventojai rizikuodami gauti baudą savo automobilius pasistatę ant vejos. Tai kur mes, naujakuriai, tilptume?“ – tęsia Mindaugas M.

Laiško autorius pridūrė, kad jo darbo pobūdis toks, kad automobilis visada turi būti „po ranka“. Kadangi tokia galimybe jam patikusiame nedideliame naujų namų kvartale suabejojo, tai ir minties čia įsikurti atsisakė. „Bet ir kitur praktiškai tas pats“, – reziumuoja laiško autorius.

Statybos inspekcija: savivaldybės gali ir padidinti vietų skaičių

Minimalus vietų skaičius automobiliams prie gyvenamųjų namų statyti priklauso ir nuo butų dydžio bei jų skaičiaus, aiškina Statybos inspekcijos vyriausioji specialistė Vida Aliukonienė (nuotraukoje dešinėje).

„Jei pastate yra tik vienas butas,o jo naudingas plotas mažesnis negu 70 kv. metrų, turi būti įrengta mažiausiai viena vieta automobiliui, jei vienbučio pastato naudingasis plotas yra 70–140 kv. metrų – dvi vietos. Jei gyvenamasis namas yra dviejų butų, o jo naudingasis plotas neviršija 140 kv. metrų, turi būti įrengtos 2 vietos automobiliams. Jeigu vienbučio arba dvibučio pastato naudingasis plotas didesnis negu 140 kv. metrų, turi būti įrengros dvi stovėjimo vietos ir papildomai po vieną vietą kiekvienam 35 kv. metrų naudingajam plotui, viršijančiam 140 kv. metrų“, – vardija ji.

Reglamente numatyta, kad prie gyvenamosios paskirties pastų, kuriuose yra trys ir daugiau butų, turi būti įrengta po vieną vietą automobiliams statyti kiekvienam butui, o gyvenamosios paskirties pastatuose, skirtuose įvairioms socialinėms grupėms, turi būti įrengta ne mažiau kaip po 0,8 vietos vienam butui ar kambariui, atsižvelgiant į apgyvendinimo tipą.

Pasak V. Aliukonienės, reglamente numatyta, kad savivaldybių tarybos gali suskirstyti miestų teritorijas į zonas, nustatydamos jose automobilių stovėjimo vietų skaičiaus koeficientus. Jie turi būti tokie: 1 zona – ne mažiau kaip 0,5; 2 zona – ne mažiau kaip 0,75; 3 zona – 1. pirmajai zonai priskiriamas miesto senamiestis ir centrinė dalis, antrai zonai – teritorijos aplink 1-ąją zoną, o trečiai zonai priskiriami gyvenamieji ir pramoniniai rajonai. Jei tokios zonos su atitinkamais koeficientais nepatvirtintos, galioja lentelėje nurodyti normatyvai.

Pašnekovė taip pat pridūrė, kad reikalavimai, kiek vietų automobiliams saugoti ir stovėti statant gyvenamuosius ar kitos paskirties pastatus turi būti įrengta privalomai, „yra tokie patys tiek Vilniuje, tiek Didžiasalyje, tiek bet kurioje kitose Lietuvos vietoje, bet maksimalus automobilių statymo vietų skaičius neribojamas“.

Galima daugiau, bet bus mažiau?

V. Aliukonienė negalėjo pasakyti, ar konkrečiuose objektuose, kuriuos minėjo portalo skaitytojai, įrengta tiek vietų automobiliams, kiek buvo numatyta pagal projektą, tačiau pabrėžė, kad automobilių stovėjimo vietos turi būti numatytos statinio projekte, o statyba turi būti vykdoma pagal projektą, kuriam įgyvendinti išduotas statybos leidimas. Priminusi, kad projektą tikrina savivaldybės administracijos įgalioti asmenys, o baigus pastato statybą, jo atitiktį projekto sprendiniams tikrina statybos užbaigimo komisijos nariai, ji pridūrė, kad savivaldybėms niekas nedraudžia reikalauti iš statytojų, kad pastarieji įrengtų daugiau vietų.

„Jei tai neprieštarauja galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, savivaldybių tarybos savo sprendimais atskiroms miestų ar miestelių dalims (kvartalams, gatvėms, zonoms ar kita) gali nustatyti didesnį privalomą stovėjimo vietų skaičių“, – pabrėžė Statybos inspekcijos atstovė.

Tačiau apie tai tikriausiai galima tik svajoti. Miesto plėtros departamento Statinių skyriaus vedėja A. Petrauskienė, nutylėjo, kam atitenka statytojų įmokos. Reikia tik tikėtis, jog bendrosioms miesto aikštelėms, nes juk geriau kvartalą ar kiek daugiau paėjėti pėsčiomis, negu rizikuoti gauti baudą paliekant automobilį ant vejos.

Reklama: Automobilių nuoma – patogi rezervacija internetu autorentalis.lt