Šiais pakeitimais, kaip sakė laikinai einantis aplinkos ministro pareigas Kęstutis Trečiokas, siekiama paskatinti visus statybos dalyvius, vietos savivaldą ir susisiekimo komunikacijų savininkus bei naudotojus veikti kartu, nes šias problemas galima išspręsti tik bendromis pastangomis.

Šalyje nuolat augant automobilių skaičiui ir intensyvėjant jų naudojimui, ypač didžiuosiuose miestuose, reikia vis daugiau vietų jiems statyti. Nors mokamų stovėjimo vietų kasmet ir gausėja, tačiau su parkavimu susijusių rūpesčių nemažėja. Problemų kyla ir todėl, kad statant naujus administracinius pastatus, daugiabučius namus vis sudėtingiau senamiesčio zonoje įrengti privalomą vietų skaičių automobiliams statyti. Tokioje zonoje stovintys ar važiuojančius automobiliai trukdo ir gyventojams, ir turistams, o pėsčiųjų gatvės pėstiesiems priklauso dažniausiai tik formaliai.

Keičiant pėsčiųjų eismo ir automobilių stovėjimo infrastruktūros reikalavimus, remtasi ES šalių patirtimi. Numatyta problemą spręsti kompleksiškai – skatinant naudotis alternatyviomis transporto priemonėmis ir daugiau galių suteikiant savivaldybėms.

Dabar savivaldybės tarybos sprendimu galima atskirose miestų zonose keisti nustatytą įrengiamų automobilių stovėjimo vietų skaičių – jį didinti, mažinti ar numatyti maksimalų, o vietoje neįrengtų vietų įrengti pėsčiųjų, dviračių takus ar kitokią susisiekimo infrastruktūrą. Be to, sudaryta lankstesnių galimybių privalomas automobilių stovėjimo vietas, išskyrus vietas specialiajam transportui ir žmonėms su negalia, įrengti už statinio ar statinių grupės žemės sklypo ribų.