BIM technologija yra nebe statybų ateitis, o dabartis. Sakoma „nebestatomi tik mirę miestai“, lygiai taip ir dirbti su BIM reikės mokytis tol, kol ji bus naudojama. Penktadienį vykusioje konferencijoje „BIM Forum Vilnius 2016“ tokią mintį išsakė Newforma Inc. “ direktorius Rytų ir Vidurio Europai Andres Garcia Damjanov. Specialisto iš Vokietijos teigimu, šiandien mums jau reikia kalbėti ne apie paties projektavimo, pasitelkiant BIM, privalumus (jie visiems jau ir taip aiškūs), daug svarbesniu veiksniu tampa informacijos, sukurtos, pasitelkiant BIM, dalijimasis.
Nacionalinio fizinių ir technologijos mokslų centro (NFTMC) suvestinis inžinerinis planas. Bendrovės „Sweco Lietuva“ brėžinys
BIM lygino su golfu
A. G. Damjanovas, kalbėdamas lietuvių auditorijai, pastebėjo, kad projektavimas su BIM kažkuo primena golfą.
„Golfą pradėjau žaisti prieš maždaug penkiolika metų. Šį žaidimą daugelis paprastai sieja su kamuoliuko smūgiavimu. Tai toks seksualus įvaizdis. Todėl, kai tik pradedi žaisti, daugiausiai laiko praleido tiesiog smarkiai smūgiuodamas kamuoliuką. Kiti žaidimo elementai tavęs tiesiog nedomina. Kas gi nori koncentruotis į nuobodžiąją dalį – kamuoliuko ridenimą iš nedidelių nuotolių?“ – kalbėjo jis.
Tiesa tokia, kad kol kas mes koncentruojamės į efektingiausius technologijos aspektus, nors dėmesys turėtų būti skiriamas efektyvumui.
„Vieną kartą atostogavau Dominikos respublikoje ir pasisamdžiau ten profesionalų golfo trenerį. Jis man paaiškino, kad golfe smūgiais žavisi tik naujokai. Rimtai žaidžiantys koncentruojasi į tą nuobodžiąją dalį, kuri iš tikrųjų nulemia 90 proc. sėkmės. Gerai smūgiuoti yra visai nesunku. Čia gerų rezultatų gali pasiekti visi. Tačiau tikslumas reikalauja sugebėjimų ir darbo“, – sakė A. G. Damjanovas (asm. archyvo nuotr. kairėje).
Reikia didesnio dėmesio komunikacijai
Akivaizdu, kad efektyvumo naudojant BIM mums dar labai trūksta. Tačiau vokietis skuba nuraminti – tai toli gražu nėra vien tik lietuvių problema. Su problemomis susiduria visų šalių projektuotojai.
„Norėčiau pasakyti štai ką. Nemanykite, kad Vokietijoje mes neva esame labai toli pažengę. BIM technologijos ten tikrai nėra taip gerai išvystytos. Man net sunku paaiškinti, kodėl visur vyrauja tokia nuomonė. Gal todėl, kad vokiečiai suvokiami kaip labai techniškai pažangūs žmonės. Mes juk gaminame labai geras mašinas, todėl ir BIM technologijose turėtumėme būti priekyje. Tiesa tokia, kad iš to ką mačiau, man susidarė įspūdis, kad Lietuva kaip tik yra toliau pažengusi“, –neslėpė pranešėjas.
Pasak A. G. Damjanovo, žmonės jau pradeda suprasti, kad didieji klausimai, susiję su BIM, – ne apie brėžinius ar 3D modelius. Jie – apie komunikaciją. Esmė yra ne ta, kaip atrodo dokumentai, o kaip patogu juos surasti visoms projektą vykdančioms šalims.
„Kitaip tariant, mums reikia užtikrinti galimybes efektyviai ir greitai keistis informacija. Kaip golfe 90 proc. sėkmės priklauso nuo nuobodžiosios dalies, taip BIM 90 proc. sėkmės priklauso nuo komunikacijos“, – teigė jis.
Kaip mes galime pagerinti šią situaciją? Atsakymas ir paprastas, ir sudėtingas tuo pačiu metu. Komunikacijai turi būti skiriamas didžioji dėmesio dalis. Šį principą suvokiančiųjų pamažu atsiranda vis daugiau.
„Labai geras pavyzdys yra Jeddah bokštas – pirmasis pastatas, kuris viršys kilometro aukštį ir šiuo metu yra statomas Saudo Arabijoje. Jis projektuojamas naudojant BIM. Vienas iš pagrindinių statytojų tikslų yra padaryti viską, kad keitimasis reikiama informacija būtų kuo paprastesnis“, – sakė A. G. Damjanovas.
Klaidos – dėl nesusikalbėjimo
Kaip sako specialistas, šiuo metu situacija tokia, kad projektavimo procese sukuriame vis daugiau duomenų. Jų kiekiai auga eksponentiškai. Visus tuos duomenis saugome kaip įvairaus formato failus. Tačiau tai tik viena proceso dalis. Visa ta duomenų gausa turi būti lengvai prieinama visiems projekto vystytojams, kurių, pradėjus statybas, paprastai būna ne vienas ir ne du.
„Dauguma klaidų atsiranda kaip tik dėl nesusikalbėjimo. Kai duomenų kiekiai tokie dideli, nesusikalbėti yra labai paprasta. Nieko keisto, kad didžioji dalis projekto vertės sukuriama būtent komunikacijos procese. Žinome, kad su BIM modeliais statyti lengviau, bet jeigu nesugebame greitai surasti reikiamos informacijos, mes neišnaudojame visų BIM galimybių. Duomenys yra labai gerai, bet jie vertę įgauna tik tuo atveju, jeigu mes gebame jais pasinaudoti“, – teigė jis.
Iš čia kyla ir pagrindinė užduotis, kurią turime įvykdyti. Projektavimo su BIM procesas tikrai efektyvus bus tik tada, jeigu visos prie statybos prisidedančios šalys išmoks komunikuoti tarpusavyje.
„Mums reikia geresnių sistemų, leidžiančių greitai ir paprastai rasti ir pasiimti informaciją. Šiandien šis procesas dar per daug komplikuotas. Šiuo metu reikia žmonių, kurie ieškotų ir pateiktų informaciją. Tačiau šį procesą galima automatizuoti. Tam yra visos galimybės. Jeigu to nepadarysime, taip ir neišnaudosime BIM galimybių. Pasikartosiu, pats modelių kūrimas – tai lyg golfo kamuoliuko smūgiavimas. Tačiau keitimasis informacija ir jos valdymas – tai kamuoliuko mušimas į duobutę“, – Lietuvos projektuotojams kalbėjo A. G. Damjanovas.