Kodėl užstrigome laike?

S. Mikalauskas pastebi, kad šiandien Lietuvoje BIM teikiamos galimybės vis dar neišnaudotos. „Kelios įmonės „persilaužė“, įvertino visus pliusus, kuriuos suteikė toks projektavimo būdas. Jo teikiamomis galimybėmis jos pradėjo naudotis maždaug 2002 metais. Pradėję tada, galima sakyti, nuo pasaulinės pažangos šioje srityje atsilikome bent dešimtmečiu. Dabar atsilikimas, deja, yra dar didesnis“, – apie esamą situaciją kalba specialistas.

Bendrovės nuotraukoje – Saulius MIkalauskas

Pašnekovo teigimu, tikėtina, kad plėtojant skaitmeninę statybą nei Skandinavijos, nei Vakarų valstybių greitu metu pasivyti mums nepavyks. Tam yra ne viena kliūtis. „Visų pirma, daug ką stabdo įstatyminės bazės nebuvimas. Niekas neįpareigoja naudotis BIM. O įpareigoti negali, nes šalyje nėra įteisinta jokių oficialių kriterijų, reikalavimų ar standartų, susijusių su BIM naudojimu“, – vieną esminių problemų akcentuoja S. Mikalauskas.

Pasak jo, ir valstybinės įstaigos kol kas nėra deramai pasirengusios dirbti su pasaulyje sparčiai populiarėjančiomis sistemomis. „Statybos inspekcija nepriimtų BIM modelio, kadangi negalėtų jo nei pažiūrėti, nei įvertinti. Dabar yra XXI amžius, o pas mus daug institucijų dar dirba XIX amžiuje – jiems reikia popierių“, – pastebi S. Mikalauskas.

Dar viena ne mažiau svarbi priežastis – kvalifikuotų specialistų trūkumas. Su BIM galintys dirbti specialistai šalies aukštosiose mokyklose pradėti rengti visai neseniai. Suprantama, kad stringantis BIM įsiliejimas į šalies statybų sektorių apsunkina darbą visiems šios rinkos dalyviams.

Privalumų daug ir jie akivaizdūs

Dėl BIM naudos ekonominiams skaičiavimams, pasak S. Mikalausko, diskutuoti net neverta, nes privalumai neginčytini. Vienas jų – net 100 proc. galintis siekti kiekių tikslumas. „Ekonominio įvertinimo tikslumas didžiąja dalimi priklauso nuo to, ar sąmatininkas ir programa įvertina visas reikalingas pagrindines ir papildomas medžiagas. Jeigu modelyje yra kažkokia betoninė konstrukcija, iš BIM modelio jos tūrį galime gauti kubinio milimetro tikslumu“, – praktiniais pavyzdžiais iliustruoja pašnekovas.

Svarbu žinoti, kad BIM modelis gali būti skirtingo detalumo ir informatyvumo. Tai apibrėžia du rodikliai: LOD (detalumo lygmuo) ir LOI (informacijos lygmuo). Nuo jų priklauso kiekybinės ir kokybinės informacijos kiekis bei tikslumas modelyje. „Modelis gali atitikti visus užsakovo ir rangovo poreikius netgi būdamas pakankamai „grubus“, tačiau reikės susitaikyti su ekonominio įvertinimo paklaidomis. Sąmatos tikslumas priklauso nuo modelio detalumo lygmens. Detaliausias modelis gali suteikti visą sąmatai reikalingą informaciją kelių mygtukų paspaudimu“, – privalumus vardija bendrovės vadovas.

BIM naudojimas sąmatininkų darbe aktualus ir laiko sąnaudų atžvilgiu. S. Mikalausko aiškinimu, naudojantis BIM atkrenta daug skaičiavimo darbo – nereikia skaičiuoti tūrio, grindų, sienų, lubų ploto. Šiandien tai pats imliausias laikui procesas. „Naudodami BIM modelius galime atlaisvinti sąmatininką nuo „juodo“, nereikalingo darbo. Sutaupytą laiką galime skirti detalesniam ir gilesniam projekto ekonominiam įvertinimui – pasigilinti į technologiją, išsiaiškinti papildomas detales. Dabar dauguma sąmatininkų to tiesiog nespėja padaryti“, – dabartinę darbo specifiką analizuoja „Statybų ekonominių skaičiavimų“ vadovas.

Šiuolaikiniame pasaulyje projekto sąvoka kur kas platesnė. Tai procesas, apimantis viską – nuo pirminės idėjos iki pastato nugriovimo. „Turi būti įvertinti visi aspektai nuo statinio projektavimo pradžios iki jo eksploatavimo pabaigos. Kitaip ekonominio pastato naudingumo net neįmanoma paskaičiuoti. Jis susideda ne tik iš statybos, bet ir eksploatacijos“, – sako S. Mikalauskas.

Kada BIM taps universaliai naudojamu dalyku Lietuvoje, S. Mikalauskas prognozuoti nesiryžta. „Mes to laukiame nuo 2000-ųjų pradžios ir esame pasirengę dirbti su BIM modeliais bet kada, tačiau dauguma projektuotojų kol kas dirba senoviniu būdu“, – pokalbį baigia žinovas. 

Daugiau:

>>>4-ios skirtingos sąmatų kalbos, arba Kaip kelių centų skirtumai virsta milijonais?