Buvo malonu išgirsti, kad programai pritarė Aplinkos ministerija ir bus skiriamas finansavimas jos masiniam diegimui. Nors programa šalies mastu dar tik pradedama įgyvendinti, inovatyvios įmonės jau ir dabar savo veikloje naudoja statinių informacinio modeliavimo BIM įrankius.

Statybos sektoriaus pajėgumai

Lietuva nuo seno garsėja statybos industrijos pasiekimais. Net ir aštrios konkurencijos sąlygomis ši industrija ir toliau plėtojama. Aktyviai prie to prisideda ir užsienio investuotojai (naujausias pavyzdys – Danijos statybinių konstrukcijų kompanijos planas statyti didelį gamybos kompleksą Marijampolėje). Nemažai pavyzdžių, kaip Lietuvoje sukurtos statybinės medžiagos ir konstrukcijos naudojamos užsienio šalyse.

Nuotraukoje – teksto autorius Pranas Kuisys

Bendri šalies statybos sektoriaus pajėgumai gerokai didesni nei poreikiai. Tai lemia didžiulę konkurenciją, įmonių bankrotus (kasmet didžiausias bankrutuojančių įmonių skaičius pagal ekonomikos šakas –– statybos srityje) ir statybininkų emigraciją. Lietuvoje išmokytų ir patirtį įgijusių statybininkų ne dešimtys, o šimtai dirba visose Vakarų Europos šalyse. Kuo geriausi atsiliepimai apie jų profesionalumą ir darbštumą. Tačiau šie specialistai nebeprisideda prie šalies BVP kūrimo. Vietoj jų statybos įmonės kviečiasi statybininkus iš Ukrainos, Baltarusijos ir kitų buvusių sovietinių respublikų.

Statistiniai duomenys rodo, kad statybos sektoriaus veiklos rezultatai turi didelės įtakos išsivysčiusių šalių visos ekonomikos raidai – sudaro daugiau kaip 10 proc. BVP (Lietuvoje 2016 m. – 6,6 proc.), sukuria daug darbo vietų. Didžiosios statybos kompanijos daugiau negu pusę savo paslaugų atlieka užsienio rinkose. Jų veiklos dėmesio centre – pasauliniai rangos konkursai. Šiek tiek keistoka, kad Latvijos ir Estijos statybos kompanijos aktyviai dalyvauja generalinės rangos konkursuose mūsų šalyje, o mes tuo pasigirti negalime. Paskutinis akibrokštas – Vilniaus oro uosto tako rekonstrukcija, kurią atliko Latvijos bendrovė „A.C.B“ ir pademonstravo ypatingai aukštus sudėtingų darbų vykdymo gebėjimus.

Ar Lietuva turi galimybių tapti pasaulinio lygio žaidėju globalioje statybos rinkoje?

Kažkodėl apie tokią viziją niekas net nekalba. Visuose statybininkų renginiuose tik paminima, kad šiek tiek paaugo (ar sumažėjo) statybos paslaugų eksportas. Statybos paslaugų eksportas Lietuvoje – tai tik kelių kompanijų iniciatyvių vadovų nuopelnas (negalima nepaminėti UAB „Staticus“ pasiekimų šioje srityje, vadovas V. Vankevičius).

Mūsų nuomone, statybos eksporto plėtra ir išėjimas į naujas rinkas turėtų būti vienu iš ilgalaikių valstybės tikslų. Tai padėtų spręsti daugelį dabartinių šalies problemų (emigraciją, emigrantų susigrąžinimą) ir ženkliai prisidėtų prie idėjos „Paversti Lietuvą gerovės valstybe“.

Ar šis tikslas turi realių galimybių? Neabejotinai taip. Mūsų šalies statybos potencialas visais laikais buvo aukščiausio lygio. Lietuvą garsina mūsų miestų architektūra, moksliniai pasiekimai, technologijos, šios srities žmogiškųjų išteklių kompetencija ir patirtis.

Atėjo laikas telkti valstybės ir kitų institucijų pastangas statybos eksporto plėtrai ir išėjimui į naujas rinkas. Nepalikti šio tikslo siekti vien tik pačioms statybos sektoriaus organizacijoms, nors jų pastangos šiame kelyje yra pačios svarbiausios.

Darbuotojų samda ir verslo liudijimai

Sprendžiant daug šios srities klausimų, norisi atkreipti dėmesį į vieną problemą, susijusią su darbuotojų samda. Šiuo metu Lietuvoje apie pusė statybos darbininkų dirba su verslo liudijimais ir, kai kurių institucijų nuomone, jie tarsi išbalansuoja visą statybos darbo rinką: nenori įsidarbinti statybos kompanijose, nemoka mokesčių, neatsako už savo darbo rezultatus ir t.t. Gal šios problemos sprendimui galėtume perimti Vakarų šalių patirtį? Šiose šalyse paplitusi ir individualios įmonės teisinė forma. Šiuo atveju savininkas (amatininkas) pats tvarko savo „įmonės“ verslą, vykdo visas reikalingas funkcijas ir už savo įsipareigojimus atsako turimu turtu. Jis sudaro sutartis su įvairiais užsakovais, tarp jų ir su rangovais, kaip subrangovas. 

Gal taip sutvarkius mūsų patentininkų teisinį statusą būtų patenkinti abiejų pusių interesai. Galbūt tai padėtų susigrąžinti daug emigravusių mūsų kolegų arba juos įdarbinti vykdant statybos eksporto paslaugas.

Konferencija statybos paslaugų eksporto situacijai aptarti

VGTU Kokybės vadybos centras jau daugiau kaip 20 metų organizuoja užsienio patirties statyboje studijų stažuotes. Aplankytos įvairios paskirties statinių statybvietės visuose pasaulio kontinentuose. Stažuotėse dalyvavo daugiau kaip 2000 įmonės vadovų ir specialistų.

Mes pradėjome analizuoti šalies statybos ir kelių tiesimo bendrovių veiklos patirtį užsienio rinkose ir parengsime rekomendacijas tiems, kurie dar tik planuoja ryžtis tokiems iššūkiams. Mūsų nuomone, būtų tikslinga suorganizuoti konferenciją statybos paslaugų eksporto situacijai aptarti.

Pabuvus Statybininkų dienos šventėje tarp daugybės kolegų, išklausius įdomių pasisakymus, kilo minčių, kad yra didelių galimybių kiekvienam statybos darbuotojui gerinti savo gyvenimą ir aktyviau prisidėti darant Lietuvą gerovės valstybe.