Bendrijas galės steigti ir negyvenamųjų pastatų savininkai

Siūloma nauja Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo redakcija, kurioje būtų nustatyta galimybė bendrijas steigti platesniam nekilnojamojo turto savininkų ratui. Įstatymą numatoma pervadinti į Butų, kitų patalpų ir kito nekilnojamojo turto savininkų bendrojo naudojimo objektų valdymo steigiant bendriją įstatymą.

Kartu siūloma keisti kai kuriuos Civilinio kodekso straipsnius ir patikslinti Vietos savivaldos įstatymą.

Aplinkos ministrės Ievos Andriulaitytės teigimu, bendrijų steigimo galimybės turėtų būti išplėstos komercinių, gamybinių ir kitų negyvenamųjų pastatų savininkams, kurie šiuo metu tokios teisės neturi.

„Šis pokytis paliestų apie pusę milijono negyvenamųjų pastatų patalpų savininkų, kurie šiuo metu bendrijų įsteigti negali“, – teigia aplinkos ministrė Ieva Andriulaitytė.

Pataisomis taip pat siekiama aiškiau apibrėžti bendrojo naudojimo objekto sąvoką. Bendrijas galėtų steigti ne tik daugiabučių namų ar garažų paskirties pastatų savininkai, bet ir bendrabučių, bendro gyvenimo, komercinės, gamybinės bei kitos paskirties negyvenamųjų pastatų savininkai.

Tokios galimybės būtų numatytos ir vienbučių bei dvibučių namų savininkams, taip pat skirtingų nekilnojamojo turto objektų savininkams. Pavyzdžiui, bendriją galėtų steigti vienbučių, dvibučių ir daugiabučių pastatų arba vienbučių, dvibučių namų ir dar neužstatytų žemės sklypų savininkai, jeigu jie turi bendrojo naudojimo objektų.

Lengviau valdyti bendrą turtą ir finansuoti renovaciją

Įstatymų pataisomis siekiama sudaryti sąlygas paprasčiau priimti sprendimus, lanksčiau ir skaidriau prižiūrėti bendrąją nuosavybę bei kitais teisėtais pagrindais naudojamus bendrojo naudojimo objektus.

Siūloma numatyti, kad daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų sprendimu kaupiamosios lėšos galėtų būti naudojamos pastato renovacijos techniniam darbo projektui parengti arba renovacijai finansuoti.

Taip pat numatoma sudaryti galimybę visų pastatų butų ir kitų patalpų savininkams susirinkimuose dalyvauti nuotoliniu būdu. Būtų palengvintas atsiskyrimas nuo veikiančios didelės bendrijos, patikslintos bendrijų likvidavimo procedūros ir parengti pavyzdiniai bendrijų įstatai. Tai sudarytų prielaidas kurti elektroninį bendrijų steigimo funkcionalumą.

Kiek bendrijų galėtų atsirasti Lietuvoje?

Lietuvoje šiuo metu veikia apie 6 tūkst. bendrijų, iš kurių maždaug 5 tūkst. yra daugiabučių pastatų bendrijos.

Taip pat skaičiuojama daugiau kaip 10 tūkst. negyvenamosios paskirties pastatų, kuriuose yra trys ar daugiau patalpų ir kuriuos valdo daugiau kaip pusė milijono savininkų. Didžioji dalis šių pastatų yra senesni nei 10 metų.

Priėmus įstatymų pataisas, galėtų būti įsteigta dar apie 1 tūkst. bendrijų.

Naujos redakcijos įstatymas nebūtų taikomas bendrijoms, kurių veiklą reglamentuoja specialieji įstatymai, nustatantys atskiras juridinių asmenų teisines formas. Tarp jų – Sodininkų bendrijų įstatymas.

Vyriausybei pritarus siūlomiems pakeitimams, toliau juos svarstys Seimas.