Vilniaus Koncertų ir sporto rūmų stogo konstrukcija, Vilniaus televizijos bokšto plieno konstrukcijos ir apžvalgos ratas, Operos ir baleto teatro konstrukcijos bei scenos pasukimo mechanizmai, Mažeikių naftos įmonė, Kėdainių „Lifosa“, Akmenės cemento gamykla, Jonavos azoto gamykla, dabartinė „Achema“ ir daugelis kitų sudėtingų objektų – tai pagrindiniai dar praeito šimtmečio „Montuotojo“ pirmtako „Prammontažo“ darbai. Ne mažiau įspūdingas ir šio šimtmečio darbų sąrašas: prekybos centras „Ozas“, „Klaipėdos nafta“, „Būtingės nafta“, darbai „Achemoje“ ir „Lifosoje“, Lietuvos energijoje“ – sąrašas išties ilgas, nes įmonės žmonės vienu metu dirba maždaug šimte objektų.

Vilniaus Koncertų ir sporto rūmai įrašyti į šalies Kultūros vertybių registrą, Operos ir baleto teatre kultūros irgi netrūksta, „Snow arena“ Druskininkuose padėjo atgaivinti turizmą šiame mieste, tad galima sakyti, kad „Montuotojo“ darbai prisideda ne tik prie pramonės, bet ir kultūros kūrimo, turizmo plėtros.

Šiuo metu daugelio šalies miestų ir miestelių savivaldybės ir šilumos gamintojai stengiasi pasistatyti kogeneracines jėgaines. Ne vieną jų įrengiant irgi tenka darbuotis „Montuotojo“ specialistams. Tad kita dalis „Montuotojo“ objektų prisideda prie šalies energetinės nepriklausomybės – ypač kai kalbame apie kogeneracines jėgaines.

Kogeneracija – ramstis energetinei nepriklausomybei

Kogeneracija – šilumos ir elektros energijos gamyba – viena populiariausių ir ekonomiškiausių energiją taupančių technologijų pasaulyje. Ji, ko gero, būtų labiau išplėtota, jei būtų kur dėti perteklinę šilumą vasarą. Naujausioje 2012 m. Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje įtvirtinta nuostata, kad elektros gamyba iš atsinaujinančių energijos išteklių – vienas iš svarbiausių valstybės energetikos politikos prioritetų. Pirmenybė bus teikiama biomasę naudojančioms kogeneracinėms elektrinėms ir vėjo energetikai.

Apie šilumą Strategijoje sakoma, jog šilumos gamybos sektoriuje efektyvumas bus didinamas keičiant senas katilines naujomis, efektyvesnėmis, biomasę naudojančiomis katilinėmis ir tam tinkamose vietose įrengiant kogeneracines biomasės elektrines.

Tad kogeneracinės jėgainės, ypač biokuro, yra išsigelbėjimas ten, kur šilumą galima panaudoti ir vasarą, matyt, todėl Strategijoje ir atsirado išlyga – „tam tikrose vietose“.

Na, o elektrines montuojantys specialistai sako, kad gali jas montuoti žiemą vasarą, bet kurioje vietoje, kad tik būtų užsakymų.

AB „Montuotojas“ gamybos direktorius Aurimas Jurčius santūrus: „Kogeneracinių jėgainių statyboje nėra ypatingų ar išskirtinai specifinių montavimo darbų, tiesiog pagal projekto reikalavimus montuojami technologiniai įrengimai, vamzdynai, pastato konstrukcijos. Tokiems darbams reikia šaltkalvių, suvirintojų, kranininkų, dažytojų, izoliuotojų, elektrikų ir, be abejo, darbų vadovų, turinčių žinių apie šilumos įrenginių montavimą. Dažniausiai naudojama technika – kranai, keltuvai, bokšteliai, suvirinimo bei pjovimo įranga. Aišku, didžioji dalis darbų jėgainėse tenka šaltkalviams ir suvirintojams.“ A. Jurčiaus nuomone, tai įmonės kasdienybė, svarbiausia, kad užsakovai liktų patenkinti atliktų darbų kokybe ir terminais.

Yra pramogų kompleksas – yra turistų

2011-aisiais Druskininkuose atidarytas žiemos pramogų kompleksas traukia į miestą turistus visais metų laikais, jie – miesto gyvybė, ekonomikos variklis. Projektuojant „Snow areną“ buvo skaičiuojama, kad jei per metus joje apsilankys 130-140 tūkst. žmonių, komplekso statyba atsipirks per 15 metų. Per 2011-2012 metų sezoną arenoje apsilankė apie 0,5 mln. žmonių.

Lietuvos statybos inžinierių sąjunga pastebėjo, kad „Snow arenos“ statyboje yra panaudota unikalių inžinerinių sprendimų, pirmiausia – tai didžiuliai konstrukcijų masteliai, uždaro ir atviro tipo trasos viename komplekse. Europoje tokio tipo statinių yra vos keli. Slidinėjimo trasų sniego gamybai naudojama Powder Star Series technologija. Sniegas gaminamas naudojant suspaustą orą ir šaltą vandenį be jokių cheminių ir bakterinių priedų. Ši technologija suteikia galimybę aprūpinti slidinėjimo trasas aukščiausios kokybės sniegu ištisus metus. Sniego gamybos sistema yra automatizuota, gali būti kontroliuojama bei valdoma nuotoliniu būdu.

Unikalaus dydžio metalo konstrukcijas „Snow arenai“ gamino AB „Montuotojas“, šio objekto generalinis rangovas – UAB „Stamita“. Šiame unikaliame objekte dirbo keliasdešimt bendrovių, daugybė žmonių turėjo darbo. Bendra projekto vertė – 110, 7 mln. litų.
Jeigu Druskininkuose bus pastatytas dar ir baseinas su vasarą atkeliamu stogu, tikriausiai miestas taptų vienu iš patraukliausių turistams objektų bent Rytų Europoje. O kol pastatys – patraukliausias statybininkams.

Kogeneracinė jėgainė „Achemoje“

Vienas iš svarbiausių energetinių AB „Montuotojas“ darbų – 2009-2011 metais AB „Achema“ sumontuotos didžiausios Lietuvoje 46,35 MW galios kogeneracinės elektrinės plieninės konstrukcijos ir kiti montavimo darbai. Elektrinėje deginamos gamtinės dujos, gaminama elektra ir garas gamybos procesams. Per metus „Achemoje“ suvartojama iki 415 mln. kWh, su pašaliniais vartotojais – iki 422 mln. kWh. Bendrovė savose kogeneracinėse jėgainėse per metus pasigamina apie 382 mln. kWh. Jėgainės naudingumo koeficientas – virš 90 proc. AB „Achema“ investicijos kogeneracinės jėgainės Nr. 2 projektui viršija 100 mln. Lt, iš jų apie 10 proc. – Europos Sąjungos struktūrinės paramos lėšos pagal priemonę „Energijos gamybos efektyvumo didinimas“.

Suprantama, kad pačių pasigaminama energija įmonės konkurencingumui yra neįkainojama.

„Panevėžio energijoje“ – šilumos ir elektros gamyba

2008 metais AB „Panevėžio energija“ pradėjo eksploatuoti dujomis kūrenamą 35 MW galios kombinuoto ciklo termofikacinę elektrinę, jėgainę, kurioje pagaminta šiluma tiekiama miesto gyventojams, o elektros energija parduodama nacionaliniams elektros tinklams. Kaip skelbia „Panevėžio energija“, šilumos savikaina 2013 metais buvo 14,66 cnt/kWh. Katilo, dūmtraukių, turbinų, vamzdynų bei technologinių įrengimų montavimo darbus atliko AB „Montuotojas“.

AB „Montuotojas“ 2010-2012 metais dirbo montuojant AB „Lietuvos elektrinė“ 444 MW kombinuoto ciklo elektrinės vamzdynus, technologinius įrengimus bei plienines konstrukcijas.

Ateitis – biokuro katilinės

AB „Panevėžio energija“ planuoja naujos modernios biokuru kūrenamos katilinės statybą Zarasuose. Planuojama pastatyti du 1,5 ir 2,5 MW galios biokuro katilus, ne mažesnės nei 0,5 MW šilumos galios degimo produktų kondensacinį ekonomaizerį. Naujų įrenginių šiluminė galia būtų 4,5 MW. Tai atpigintų šildymą Zarasuose.

Vilniaus taryba balandžio pradžioje iš esmės pritarė 720 mln. litų vertės trečiosios Vilniaus termofikacinės elektrinės rekonstrukcijai. Vilniaus šilumos tinklų vadovas Arūnas Keserauskas sakė, jog pasirinkta 540 MW biomasės garo katilo statyba.

Tendencijos rodo, kad siekiant pigesnio šildymo dar ne viename mieste ir miestelyje bus statomos naujos, modernizuojamos senos katilinės. Tiesa, šioje srityje neapsieinama be politikų keliamų įtarimų ir sumaišties. Jeigu ne tai, ko gero jau seniai šalyje būtų daugiau biokuru kūrenamų katilinių.

Fotogalerijoje – AB „Montuotojas“ nuotr.