2024 liepos 19 d. penktadienis, 15:02
Reklama  |  facebook

„Betonas ir gelžbetonis. Dabartis ir ateitis“. Apie ką statybų pramonė diskutuoja jau 16 metų ir kaip plieno kainą lemia Baltarusija Fotogalerija

2017-02-15 07:47
Jau 17-tus metus gelžbetonio specialistai diskutuoja dėl Darbo projekto sudėties, o naujausi teisės aktai įneša dar daugiau painiavos. Nors vidutinės plieno kainos žinomos, tačiau Lietuvai gali atnešti netikėtumų šie gaminiai, tiekiami iš Baltarusijos. Tai yra dar kelios temos, kuriomis diskutavo konferencijos „Betonas ir gelžbetonis. Dabartis ir ateitis“, suorganizuotos Lietuvos statybos industrijos asociacijos (SIA) kartu su Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Statybos fakultetu, dalyviai.
nuotrauka
2006–2017 m. sausį armatūrinio plieno kainos skyrėsi net iki 2,7 karto. Bendrovės „Serfas“ nuotr.


Minimos įmonės
VILNIUS TECH Statybos fakultetas,
LSIA (Lietuvos statybos industrijos asociacija),
Perdanga, UAB
Serfas, UAB
Viena iš konferencijos „Betonas ir gelžbetonis. Dabartis ir ateitis“ dalių buvo skirta betono gamybai Baltijos regione. Antroji skirta detalesniam norminių dokumentų nagrinėjimui, buvo kalbama apie reikalavimus gaminiams, aptariami jų kokybės kontrolės klausimai. Šioje dalyje aptartos ir pagamintos produkcijos atitikties vertinimo procedūros, kurios yra svarbios žinant, kad gelžbetonio konstrukcijos priskiriamos prie turinčių didelę įtaką žmogaus saugai. Kaip tik dėl šios priežasties betono ir gelžbetonio gaminiai įvertinami pagal vieną iš griežčiausių Europos kokybės vertinimo sistemų. Betono gaminių kokybę prižiūri ne tik gamintojai pačios gamybos metu – jiems būtinas dar ir trečios šalies suteiktas kokybės sertifikatas.

Diskusija dėl Darbo projekto sudėties tęsiasi jau 17-tus metus


Kornelijus Valaitis, bendrovės „Perdanga“ Projektų tyrimo ir vystymo skyriaus vadovas, pristatė darbo projekto sudėtį ir reikalavimus gelžbetonio konstrukcijų brėžiniams. Diskusija dėl Darbo projekto sudėties tęsiasi jau nuo 2000-ųjų metų. Kokie brėžiniai yra privaloma Darbo projekto sudedamoji dalis, o kokie yra papildomi, traktuojami kaip įmonės-gamintojos vidaus dokumentas?

„Šitie klausimai yra nuolatinis statybos proceso dalyvių tarpusavio diskusijų objektas“, – akcentavo K. Valaitis, apžvelgdamas visas buvusias STR 1.05.06 „Statinio projektavimas“ redakcijas.

Pirmajame (2002 m.) iš keturių STR 1.05.06 „Statinio projektavimas“ redakcijos leidimų Darbo projekto sudėties aprašyme buvo reikalavimas pateikti brėžinius: 90.3. Brėžiniai statybinėms konstrukcijoms, gaminiams ir dirbiniams gaminti ar montuoti – taikyti vienodi reikalavimai visų tipų konstrukcijoms, nesirenkant medžiagiškumo. Antrojoje (2005 m.) STR 1.05.06 redakcijoje sukonkretinta Darbo projekto apimtis, į projekto sudėtį privalomai įeina informacija, pagal kurią gamintojas gali detalizuotis sprendinius ir pagaminti gaminius, pritaikydamas turimas technologijas.

Tuo metu nusistovėjo tradicija, kad sprendinių brėžiniai statybinių konstrukcijų ir inžinerinių sistemų elementams pagaminti yra gaminio gabaritinis (klojininis) brėžinys su įdėtinių detalių tipais ir išdėstymu, nurodytomis apkrovimo schemomis ir įrąžų dydžiais. Detalusis gamyklinis brėžinys – tai gaminio armavimo brėžinys.

Trečioji STR 1.05.06 redakcija, išleista 2010 m., kaip pastebėjo K. Valaitis, iš esmės, kalbant apie surenkamo gelžbetonio gaminių brėžinius, nesiskiria nuo 2005-ųjų metų laidos – tik išvardintas konstrukcijų medžiagiškumas.

„Perskaičius tik 3.3.8 punktą gali kilti minčių, kad Darbo projekto rengėjai turi paruošti ir armavimo brėžinius, tačiau 3.3.9 punktas tas mintis išsklaido, – kalbėjo K. Valaitis, bendrovės „Perdanga“ Projektų tyrimo ir vystymo skyriaus vadovas. – Pasirodžius šiai redakcijai, ne kartą teko diskutuoti su projektų vystytojais dėl armavimo brėžinių ir įrodinėti, remiantis 3.3.9 punktu, kad armavimo brėžinys yra įmonės vidaus dokumentas ir į Darbo projektą neįeina.“

Ką reiškia Aplinkos ministerijos raštai, kurių nesiima aiškinti net patys jos specialistai?

Paskutinė, 4-oji, STR 1.05.06 redakcija su pakeistais reikalavimais surenkamo gelžbetonio brėžiniams Darbo projekto sudėtyje, išleista 2012 metais. Ši redakcija, lektoriaus žodžiais, „sujaukė visą supratimą dėl projekto sudėties ir sukėlė daug diskusijų internetinėje svetainėje „Konstruktorių forumas“. Diskusijas sukėlė formuluotė „3.3.8. naujų surenkamų gelžbetoninių konstrukcijų ir jų armavimo brėžiniai (M 1:10 – M1:100); 3.3.9. brėžiniai metalo, medžio ir kitų medžiagų konstrukcijoms pagaminti (M 1:10 – 1:100) (išskyrus detaliuosius gamyklinius brėžinius)“.

„Ką reiškia „naujų surenkamų gelžbetoninių konstrukcijų“? Ar kiekvienam projektui suprojektuota kolona, sija ar perdengimo plokštė yra nauja konstrukcija, ar vis tik gamintojas, sertifikavęs savo gaminamas konstrukcijas, gali jas traktuoti kaip tipines, pritaikomas konkrečiam projektui? Kodėl gelžbetonio gaminiams reikia pateikti pilnos detalizacijos brėžinius, o iš metalo ir medžio konstrukcijų projektuotojų detaliųjų brėžinių nereikalaujama? O gal į 3.3.9 punkte paminėtas „kitas medžiagas“ patenka ir surenkamo gelžbetonio gaminiai? Tada kam reikalingas 3.3.8 punktas? – retoriškai klausė K. Valaitis. – Nežinau, ar čia metalo ir medžio konstrukcijų gamybai atstovaujantys lobistai pridėjo ranką, ar Aplinkos ministerijos konsultantai pabandė gudriai parengti reikalavimus. Mano nuomone, ši redakcija yra labiausiai nepavykusi.“

„Konstruktorių forumo“ dalyviai nusiuntė užklausimą Aplinkos ministerijai ir gavo atsakymą, kad Darbo projekte turi būti 3.3.8 punkte nurodyti brėžiniai. Aplinkos ministerijos atstovo atsakymą K. Valaitis vadina formaliu.

„Be to, tame pačiame rašte nurodyta, kad Aplinkos ministerija oficialiai neįgaliota aiškinti įstatymų, kitų teisės aktų ir ši konsultacija negali būti traktuojama, kaip Aplinkos ministerijos pozicija. Kaip suprasti tokį aiškinimą? Vadinasi, įstatymus Aplinkos ministerija išleidžia, parašu patvirtina Aplinkos ministras, tačiau, paprašyti paaiškinti neaiškias terminologijas, ministerijos atstovai „neria į krūmus“, – konferencijoje kalbėjo K. Valaitis, tarstelėdamas, kad tai dar ne istorijos pabaiga.

Besibaigiant kadencijai aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas, pripažino netekusiu galios STR 1.05.06 „Statinio projektavimas“. Vietoje jo patvirtino statybos techninį reglamentą STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“, kuris įsigaliojo nuo 2017 m. sausio 1 dienos. 

„Aplinkos ministerijos konsultantai gudrumu pranoko patys save, o ministrui, pasirodo, visai nesvarbu, ant kokio turinio raštų raityti parašą, – kalbėjo K. Valaitis. – Ką sako naujai iškeptas standartas apie surenkamo gelžbetonio gaminių brėžinius Darbo projekto sudėtyje: „3.4.9. užduotys gamykliniams brėžiniams rengti, surenkamų gelžbetoninių konstrukcijų armavimo brėžiniai įrodant, kad techniniame projekte numatyti gaminiai armuojami (M 1:5–M 1:20)“. Skamba kaip visiškas absurdas – įrodyti, kad gaminiai armuojami. Kodėl nereikia įrodyti, kad betono sudėtyje yra cemento, užpildų ar vandens? Kodėl vėl visas dėmesys akcentuojamas į surenkamo gelžbetonio konstrukcijas, o apie alternatyvias konstrukcijas eilinį kartą nutylima? Laikas mums, kaip gelžbetonio pramonės specialistams, įsitraukti į mums svarbių įstatymų (reglamentų) rengimą.“

Lektorius pakvietė konferencijoje dalyvaujančius gelžbetonio pramonės atstovus, konstruktorius, rengiančius surenkamo gelžbetonio gaminių brėžinius, įsitraukti į diskusiją ir siųsti savo nuomones dėl gelžbetonio gaminių brėžinių Darbo projekto sudėtyje Statybos industrijos asociacijai e. paštu sia@lsia.lt. Taip būtų formuluojama bendra nuostata, kurią sektoriaus atstovai įteiktų Aplinkos ministerijai.

Armatūrinio plieno kainas gali nulemti rinkos apsaugos priemonės baltarusiškiems armatūrinio plieno strypams

Arūnas Ševerenka, bendrovės „Serfas“ Armatūros tinklų skyriaus vadovas, kalbėjo apie situaciją rinkoje ir tendencijas, kurios būdingos armatūriniam plienui.

„Norminiai dokumentai, reglamentuojantys techninius reikalavimus armatūriniam plienui, jau yra veikiantys ir gelžbetonio gamintojams puikiai žinomi, – daugumai gamintojų aktualesnė yra komercinė pusė, todėl pateiksiu savo per 10 metų sukauptos informacijos apie armatūrinio plieno kainų pokyčius 2006–2017 m. sausio mėn. laikotarpiu apibendrinimą, – kalbėjo A. Ševerenka. – Atlikus paprastą analizę galima teigti, kad minėtu laikotarpiu armatūrinio plieno kainos rinkoje yra svyravusios gana ženkliai – net iki 2,7 karto.“

Aukščiausia armatūrinio plieno kaina buvo 2008 m. rugpjūčio mėnesį – iki 800 eurų už toną. Žemiausia – 2009 m. spalio mėn., kai tona šio plieno kainavo tik 295 eurus. Vidutinė armatūrinio plieno kaina ilguoju laikotarpiu yra apie 462 eurai už toną.

„Žvelgiant į šiuos svyravimus apibendrintai ir bandant daryti išvadas apie galimus kainų svyravimus, matosi, kad armatūrinio plieno kaina rinkoje šiuo metu yra labai artima vidutinei daugiametei. Todėl atsakyti, į kurią pusę kaina pakryps per artimiausius metus, yra be galo sudėtinga, nes kainas rinkoje paveikti gali ne tik ekonominiai veiksniai pasaulyje, bet ir administraciniai“, – kalbėjo bendrovės „Serfas“ Armatūros tinklų skyriaus vadovas A. Ševerenka.

Europos komisijoje 2016 m. gruodžio 21 d. priimtas sprendimas dėl rinkos apsaugos priemonių taikymo Baltarusijos metalurgijos kombinato gaminamiems armatūrinio plieno strypams. Įvestas laikinas antidempingo muitas, galiojantis iki 2017 m. birželio 20 dienos. Vėliau, kaip sakė pranešėjas, bus sprendžiama dėl tolimesnių ribojimo priemonių taikymo. Taip pat arba panašiai gali būti pritaikomos rinkos apsaugos priemonės ir kitiems gamintojams iš trečiųjų šalių.

Kadangi mūsų regione pagrindiniai armatūrinio plieno tiekėjai yra gamintojai iš Baltarusijos, Rusijos ir Ukrainos, tokie veiksmai gali ženkliai pakoreguoti armatūrinio plieno kainas rinkoje, neatsižvelgiant į tendencijas kituose regionuose. Todėl, planuojant gamybos savikainą ilgesniam laikotarpiui, rekomenduotina įvertinti visą galimą riziką.

Taip pat skaitykite:

>>>„Betonas ir gelžbetonis. Dabartis ir ateitis“. Apie akmens amžių, nuotakyną ir betono paviršių

>>>Konferencijoje apie betoną ir gelžbetonį – nuo kasdienių darbų iki neišvengiamų pokyčių

>>>Apie betono ir jo gaminių subtilybes, dokumentaciją ir naujoves – gamintojų organizuojamoje konferencijoje

Konferencijos „Betonas ir gelžbetonis. Dabartis ir ateitis“, kurią organizavo Lietuvos statybos industrijos asociacija (SIA) kartu su Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Statybos fakultetu, medžiagą rasite čia. Portale www.statybunaujienos.lt – netrukus daugiau informacijos iš konferencijos.

Alekso Jauniaus (VGTU) nuotr.
 

Statybunaujienos.lt
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka




Objektai. Technologijos. Verslas

nuotrauka
2024-07-19 09:43
Tarptautinė investicinė VMG grupė Akmenės laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) veikiančiose medienos perdirbimo ir baldų gamyklose bei didžiausiame Baltijos šalyse pramonės inovacijų parke Klaipėdos rajone iki metų pabaigos planuoja įdarbinti dar beveik 200 įvairių sričių darbuotojų.
nuotrauka
2024-07-18 07:24
Įprastą mūrijimo būdą – sausus mišinius ateityje pakeis inovatyvi technologija, reikalaujanti mažiau laiko, žmogiškųjų ir finansinių resursų. Trečią dešimtmetį statybinių medžiagų rinkoje skaičiuojanti įmonė „Tegra State“ savo asortimentą papildė nauju produktu – FOME FLEX GLUE BLOCKS blokelių putų ...
nuotrauka
2024-07-17 08:01
Surenkamojo gelžbetonio su galutine apdaila svarba architektūroje ir statyboje yra didelė dėl daugelio priežasčių. Šios technologijos privalumai apima tiek ekonominius, tiek techninius, tiek estetinius aspektus, kurie prisideda prie efektyvesnio ir kokybiškesnio statybos proceso.
nuotrauka
2024-07-12 07:55
Viena ryškiausių pastarojo meto tendencijų – atsinaujinančios energijos naudojimas namų ūkiuose. KONTESTA, bendradarbiaudama su saulės modulius į rinką tiekiančia įmone AUTONOMECO, jau antrus metus gamina automobiliams statyti skirtas stogines, terasas su saulės moduliais. Tokias stogines įmonės dem...
nuotrauka
2024-07-11 13:45
Trečia pagal dydį Estijos statybos bendrovė „Mapri Ehitus" įsigijo 72 proc. Lietuvos statybos bendrovės „Bauschmidt" akcijų. Statybos bendrovė, iki šiol daugiausia užsiėmusi žemės ūkio statybomis, pakeitė pavadinimą į „Mapri Statyba" ir šiuo metu plečia savo veiklą kitose statybos srityse.
nuotrauka
2024-07-11 09:34
SBA grupės plėtojamame prekybos ir verslo mieste „Urban HUB“ Kaune pasirašyta sutartis dėl 3900 kv. m erdvių nuomos su „Energijos skirstymo operatoriumi“ (ESO). Į greta Kauno laisvosios ekonominės zonos įsikūrusį miestelį ESO komanda, planuojama, persikels jau 2025 m. I ketvirtį.
nuotrauka
2024-07-10 13:31
Perdegimo sindromas gali užklupti dėl pernelyg didelio darbo krūvio, užimtumo bei menko poilsio ir darbo balanso. Nors perdegimas niekaip nesusijęs su metų laikais, ekspertai įspėja, kad vasarą reikėtų būti atidesniems ir stebėti savo psichologinę sveikatą. Pasak jų, vasaros grafikas dažniausiai ku...
nuotrauka
2024-07-10 07:24
Įmonė „Gerbūvio projektai“ įgyja pagreitį. Jau trečius metus sparčiai auga užsakymų portfelis, o nuo 2020 m. apyvarta kasmet auga kone dvigubai. 2023-aisiais įmonė tempo nemažino.
nuotrauka
2024-07-09 08:02
Po dvejus metus trukusių atnaujinimo (kapitalinio remonto) darbų prekybos ir laisvalaikio centras PANORAMA tapo vienu iš įstabiausių centrų ne tik Vilniuje, bet ir regione. Aštuoniais etapais sėkmingai įvykdyti darbai proceso dalyviams suteikė patirties, kuri dėl santykinai nedidelės Lietuvos prekyb...
nuotrauka
2024-07-08 15:46
NT plėtros bendrovė „Homa Group“ buvusio Panevėžio mėsos kombinato teritorijoje Smėlynės g. 85 ketvirtadienį oficialiai pradės beveik 9000 kv. m ploto prekybos parko „TOWER" statybas. Kompanija jau yra susitarusi dėl didesnės dalies ploto nuomos, o 14 mln. Eur vertės projektą planuojama atidaryti ki...
nuotrauka
2024-07-08 14:40
Investicijų valdymo įmonės „Demus Asset Management" valdomo nekilnojamojo turto projekto „Ežero takais by Citus" plėtrai užtikrintas 4,2 mln. eurų finansavimas. Į projektą iš viso ketinama investuoti 7,95 mln. eurų – dalį šios sumos, 2 mln. eurų „Demus Asset Management" jau anksčiau pritraukė iš in...
nuotrauka
2024-07-08 14:19
Prieš dvejus metus Kauno Laisvoji ekonominė zona (LEZ) paskelbė apie pirmąjį pritrauktų investicijų milijardą, šiuo metu investicijų suma jau artėja prie antrojo milijardo – ji siekia 1,56 milijardo eurų. Šios investicijos artimiausiu metu leis sukurti beveik 10 tūkst. aukštos kvalifikacijos darbo v...
nuotrauka
2024-07-08 07:23
Dėl įmonės INTERSURGICAL kitos paskirties inžinerinio statinio (automatizuotų sandėliavimo sistemų statinys), kurį RASEINIŲ STATYBA pastatė Švenčionių rajone, Statybos inspekcija kreipėsi į teismą, reikalaudama panaikinti statybą leidžiantį dokumentą (SLD) ir statinį nugriauti. Po beveik dvejus metu...
nuotrauka
2024-07-05 07:59
Siekiant užtikrinti gyventojų komfortą ir gerovę, akustikos ir garso reikalavimai pastatų projektuose tampa vis svarbesni. Akustikos kokybė turi didelę reikšmę ne tik gyvenamosiose patalpose, bet ir biuruose, mokyklose, ligoninėse, kt. pastatuose. Garso izoliacija padeda sumažinti triukšmo lygį, užt...
nuotrauka
2024-07-03 13:51
„EIKA" grupei priklausanti investicijų valdymo įmonė „Eika Asset Management" (EAM), 2023 m. valdžiusi keturis investicijų fondus, sako, kad tai buvo naujų rinkų ir naujų produktų paieškos metai. Jau padarytų investicijų grąža džiugino, tad įmonė skyrė laiką nagrinėti naujoms galimybėms, kai kurios j...
nuotrauka
2024-07-02 13:39
Nuo liepos 2 d. Nidoje duris atveria pirmoji bendradarbystės (angl. coworking) erdvė „Out of Office“. Susimokėję už dieną, savaitę, mėnesį ar net visą vasarą ja pasinaudoti galimybę turės visi Kuršių Nerijoje dirbantys poilsiautojai. Nauja erdvė įsikūrė buvusio restorano „Bo House“ patalpose ant Kur...
nuotrauka
2024-07-01 16:45
Nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrovės „Realco" duomenimis, birželį NT sostinės pirminėje rinkoje parduoti 204 būstai ir fiksuoti 7 sutarčių nutraukimai. Palyginti su geguže, kuomet buvo parduoti 247 būstai, pardavimai sumažėjo kiek daugiau nei 17 proc.
nuotrauka
2024-06-28 14:59
Sostinės Žalgirio ir Linkmenų gatvių sankryžoje iškilusį ir vidaus įrengimo darbus jau pradėjusį „Sand Offices" verslo centrą pasirinko pirmieji nuomininkai. Tai – internetinė finansavimo platforma „CapitalBox", restoranas „Laurus" ir buitinės technikos studija „Prenta studio". Verslo centro statybų...
nuotrauka
2024-06-28 14:02
Vilniuje duris atvėręs „Artery" verslo centras pelnė pasaulinį tvarumo įvertinimą – pagal tarptautinę sistemą BREEAM jam suteiktas „Outstanding" sertifikatas naujos statybos pastatų kategorijoje. Šiuo metu tokį aukščiausios kartelės pripažinimą, įrodantį žaliajam pastatui keliamų reikalavimų atitiki...
nuotrauka
2024-06-27 09:35
Būsto pirkėjams labai svarbus aspektas yra žalia namų aplinka ir vaizdas pro langą. Nekilnojamojo turto (NT) plėtotojai pastebi, kad ypač geidžiami yra būstai, šalia kurių yra miškas, parkas, kita žalioji erdvė ar vandens telkinys. Tačiau miestuose natūralios gamtos „pasiūla“ yra ribota, tad urbanis...

Statybunaujienos.lt » Objektai. Technologijos. Verslas