2021 liepos 31 d. šeštadienis, 8:49
Reklama  |  facebook

„Betonas ir gelžbetonis. Dabartis ir ateitis“. Apie ką statybų pramonė diskutuoja jau 16 metų ir kaip plieno kainą lemia Baltarusija Fotogalerija

2017-02-15 07:47
Jau 17-tus metus gelžbetonio specialistai diskutuoja dėl Darbo projekto sudėties, o naujausi teisės aktai įneša dar daugiau painiavos. Nors vidutinės plieno kainos žinomos, tačiau Lietuvai gali atnešti netikėtumų šie gaminiai, tiekiami iš Baltarusijos. Tai yra dar kelios temos, kuriomis diskutavo konferencijos „Betonas ir gelžbetonis. Dabartis ir ateitis“, suorganizuotos Lietuvos statybos industrijos asociacijos (SIA) kartu su Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Statybos fakultetu, dalyviai.
nuotrauka
2006–2017 m. sausį armatūrinio plieno kainos skyrėsi net iki 2,7 karto. Bendrovės „Serfas“ nuotr.


Minimos įmonės
Vilnius Tech Statybos fakultetas,
LSIA (Lietuvos statybos industrijos asociacija),
Perdanga, UAB
Serfas, UAB
Viena iš konferencijos „Betonas ir gelžbetonis. Dabartis ir ateitis“ dalių buvo skirta betono gamybai Baltijos regione. Antroji skirta detalesniam norminių dokumentų nagrinėjimui, buvo kalbama apie reikalavimus gaminiams, aptariami jų kokybės kontrolės klausimai. Šioje dalyje aptartos ir pagamintos produkcijos atitikties vertinimo procedūros, kurios yra svarbios žinant, kad gelžbetonio konstrukcijos priskiriamos prie turinčių didelę įtaką žmogaus saugai. Kaip tik dėl šios priežasties betono ir gelžbetonio gaminiai įvertinami pagal vieną iš griežčiausių Europos kokybės vertinimo sistemų. Betono gaminių kokybę prižiūri ne tik gamintojai pačios gamybos metu – jiems būtinas dar ir trečios šalies suteiktas kokybės sertifikatas.

Diskusija dėl Darbo projekto sudėties tęsiasi jau 17-tus metus


Kornelijus Valaitis, bendrovės „Perdanga“ Projektų tyrimo ir vystymo skyriaus vadovas, pristatė darbo projekto sudėtį ir reikalavimus gelžbetonio konstrukcijų brėžiniams. Diskusija dėl Darbo projekto sudėties tęsiasi jau nuo 2000-ųjų metų. Kokie brėžiniai yra privaloma Darbo projekto sudedamoji dalis, o kokie yra papildomi, traktuojami kaip įmonės-gamintojos vidaus dokumentas?

„Šitie klausimai yra nuolatinis statybos proceso dalyvių tarpusavio diskusijų objektas“, – akcentavo K. Valaitis, apžvelgdamas visas buvusias STR 1.05.06 „Statinio projektavimas“ redakcijas.

Pirmajame (2002 m.) iš keturių STR 1.05.06 „Statinio projektavimas“ redakcijos leidimų Darbo projekto sudėties aprašyme buvo reikalavimas pateikti brėžinius: 90.3. Brėžiniai statybinėms konstrukcijoms, gaminiams ir dirbiniams gaminti ar montuoti – taikyti vienodi reikalavimai visų tipų konstrukcijoms, nesirenkant medžiagiškumo. Antrojoje (2005 m.) STR 1.05.06 redakcijoje sukonkretinta Darbo projekto apimtis, į projekto sudėtį privalomai įeina informacija, pagal kurią gamintojas gali detalizuotis sprendinius ir pagaminti gaminius, pritaikydamas turimas technologijas.

Tuo metu nusistovėjo tradicija, kad sprendinių brėžiniai statybinių konstrukcijų ir inžinerinių sistemų elementams pagaminti yra gaminio gabaritinis (klojininis) brėžinys su įdėtinių detalių tipais ir išdėstymu, nurodytomis apkrovimo schemomis ir įrąžų dydžiais. Detalusis gamyklinis brėžinys – tai gaminio armavimo brėžinys.

Trečioji STR 1.05.06 redakcija, išleista 2010 m., kaip pastebėjo K. Valaitis, iš esmės, kalbant apie surenkamo gelžbetonio gaminių brėžinius, nesiskiria nuo 2005-ųjų metų laidos – tik išvardintas konstrukcijų medžiagiškumas.

„Perskaičius tik 3.3.8 punktą gali kilti minčių, kad Darbo projekto rengėjai turi paruošti ir armavimo brėžinius, tačiau 3.3.9 punktas tas mintis išsklaido, – kalbėjo K. Valaitis, bendrovės „Perdanga“ Projektų tyrimo ir vystymo skyriaus vadovas. – Pasirodžius šiai redakcijai, ne kartą teko diskutuoti su projektų vystytojais dėl armavimo brėžinių ir įrodinėti, remiantis 3.3.9 punktu, kad armavimo brėžinys yra įmonės vidaus dokumentas ir į Darbo projektą neįeina.“

Ką reiškia Aplinkos ministerijos raštai, kurių nesiima aiškinti net patys jos specialistai?

Paskutinė, 4-oji, STR 1.05.06 redakcija su pakeistais reikalavimais surenkamo gelžbetonio brėžiniams Darbo projekto sudėtyje, išleista 2012 metais. Ši redakcija, lektoriaus žodžiais, „sujaukė visą supratimą dėl projekto sudėties ir sukėlė daug diskusijų internetinėje svetainėje „Konstruktorių forumas“. Diskusijas sukėlė formuluotė „3.3.8. naujų surenkamų gelžbetoninių konstrukcijų ir jų armavimo brėžiniai (M 1:10 – M1:100); 3.3.9. brėžiniai metalo, medžio ir kitų medžiagų konstrukcijoms pagaminti (M 1:10 – 1:100) (išskyrus detaliuosius gamyklinius brėžinius)“.

„Ką reiškia „naujų surenkamų gelžbetoninių konstrukcijų“? Ar kiekvienam projektui suprojektuota kolona, sija ar perdengimo plokštė yra nauja konstrukcija, ar vis tik gamintojas, sertifikavęs savo gaminamas konstrukcijas, gali jas traktuoti kaip tipines, pritaikomas konkrečiam projektui? Kodėl gelžbetonio gaminiams reikia pateikti pilnos detalizacijos brėžinius, o iš metalo ir medžio konstrukcijų projektuotojų detaliųjų brėžinių nereikalaujama? O gal į 3.3.9 punkte paminėtas „kitas medžiagas“ patenka ir surenkamo gelžbetonio gaminiai? Tada kam reikalingas 3.3.8 punktas? – retoriškai klausė K. Valaitis. – Nežinau, ar čia metalo ir medžio konstrukcijų gamybai atstovaujantys lobistai pridėjo ranką, ar Aplinkos ministerijos konsultantai pabandė gudriai parengti reikalavimus. Mano nuomone, ši redakcija yra labiausiai nepavykusi.“

„Konstruktorių forumo“ dalyviai nusiuntė užklausimą Aplinkos ministerijai ir gavo atsakymą, kad Darbo projekte turi būti 3.3.8 punkte nurodyti brėžiniai. Aplinkos ministerijos atstovo atsakymą K. Valaitis vadina formaliu.

„Be to, tame pačiame rašte nurodyta, kad Aplinkos ministerija oficialiai neįgaliota aiškinti įstatymų, kitų teisės aktų ir ši konsultacija negali būti traktuojama, kaip Aplinkos ministerijos pozicija. Kaip suprasti tokį aiškinimą? Vadinasi, įstatymus Aplinkos ministerija išleidžia, parašu patvirtina Aplinkos ministras, tačiau, paprašyti paaiškinti neaiškias terminologijas, ministerijos atstovai „neria į krūmus“, – konferencijoje kalbėjo K. Valaitis, tarstelėdamas, kad tai dar ne istorijos pabaiga.

Besibaigiant kadencijai aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas, pripažino netekusiu galios STR 1.05.06 „Statinio projektavimas“. Vietoje jo patvirtino statybos techninį reglamentą STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“, kuris įsigaliojo nuo 2017 m. sausio 1 dienos. 

„Aplinkos ministerijos konsultantai gudrumu pranoko patys save, o ministrui, pasirodo, visai nesvarbu, ant kokio turinio raštų raityti parašą, – kalbėjo K. Valaitis. – Ką sako naujai iškeptas standartas apie surenkamo gelžbetonio gaminių brėžinius Darbo projekto sudėtyje: „3.4.9. užduotys gamykliniams brėžiniams rengti, surenkamų gelžbetoninių konstrukcijų armavimo brėžiniai įrodant, kad techniniame projekte numatyti gaminiai armuojami (M 1:5–M 1:20)“. Skamba kaip visiškas absurdas – įrodyti, kad gaminiai armuojami. Kodėl nereikia įrodyti, kad betono sudėtyje yra cemento, užpildų ar vandens? Kodėl vėl visas dėmesys akcentuojamas į surenkamo gelžbetonio konstrukcijas, o apie alternatyvias konstrukcijas eilinį kartą nutylima? Laikas mums, kaip gelžbetonio pramonės specialistams, įsitraukti į mums svarbių įstatymų (reglamentų) rengimą.“

Lektorius pakvietė konferencijoje dalyvaujančius gelžbetonio pramonės atstovus, konstruktorius, rengiančius surenkamo gelžbetonio gaminių brėžinius, įsitraukti į diskusiją ir siųsti savo nuomones dėl gelžbetonio gaminių brėžinių Darbo projekto sudėtyje Statybos industrijos asociacijai e. paštu sia@lsia.lt. Taip būtų formuluojama bendra nuostata, kurią sektoriaus atstovai įteiktų Aplinkos ministerijai.

Armatūrinio plieno kainas gali nulemti rinkos apsaugos priemonės baltarusiškiems armatūrinio plieno strypams

Arūnas Ševerenka, bendrovės „Serfas“ Armatūros tinklų skyriaus vadovas, kalbėjo apie situaciją rinkoje ir tendencijas, kurios būdingos armatūriniam plienui.

„Norminiai dokumentai, reglamentuojantys techninius reikalavimus armatūriniam plienui, jau yra veikiantys ir gelžbetonio gamintojams puikiai žinomi, – daugumai gamintojų aktualesnė yra komercinė pusė, todėl pateiksiu savo per 10 metų sukauptos informacijos apie armatūrinio plieno kainų pokyčius 2006–2017 m. sausio mėn. laikotarpiu apibendrinimą, – kalbėjo A. Ševerenka. – Atlikus paprastą analizę galima teigti, kad minėtu laikotarpiu armatūrinio plieno kainos rinkoje yra svyravusios gana ženkliai – net iki 2,7 karto.“

Aukščiausia armatūrinio plieno kaina buvo 2008 m. rugpjūčio mėnesį – iki 800 eurų už toną. Žemiausia – 2009 m. spalio mėn., kai tona šio plieno kainavo tik 295 eurus. Vidutinė armatūrinio plieno kaina ilguoju laikotarpiu yra apie 462 eurai už toną.

„Žvelgiant į šiuos svyravimus apibendrintai ir bandant daryti išvadas apie galimus kainų svyravimus, matosi, kad armatūrinio plieno kaina rinkoje šiuo metu yra labai artima vidutinei daugiametei. Todėl atsakyti, į kurią pusę kaina pakryps per artimiausius metus, yra be galo sudėtinga, nes kainas rinkoje paveikti gali ne tik ekonominiai veiksniai pasaulyje, bet ir administraciniai“, – kalbėjo bendrovės „Serfas“ Armatūros tinklų skyriaus vadovas A. Ševerenka.

Europos komisijoje 2016 m. gruodžio 21 d. priimtas sprendimas dėl rinkos apsaugos priemonių taikymo Baltarusijos metalurgijos kombinato gaminamiems armatūrinio plieno strypams. Įvestas laikinas antidempingo muitas, galiojantis iki 2017 m. birželio 20 dienos. Vėliau, kaip sakė pranešėjas, bus sprendžiama dėl tolimesnių ribojimo priemonių taikymo. Taip pat arba panašiai gali būti pritaikomos rinkos apsaugos priemonės ir kitiems gamintojams iš trečiųjų šalių.

Kadangi mūsų regione pagrindiniai armatūrinio plieno tiekėjai yra gamintojai iš Baltarusijos, Rusijos ir Ukrainos, tokie veiksmai gali ženkliai pakoreguoti armatūrinio plieno kainas rinkoje, neatsižvelgiant į tendencijas kituose regionuose. Todėl, planuojant gamybos savikainą ilgesniam laikotarpiui, rekomenduotina įvertinti visą galimą riziką.

Taip pat skaitykite:

>>>„Betonas ir gelžbetonis. Dabartis ir ateitis“. Apie akmens amžių, nuotakyną ir betono paviršių

>>>Konferencijoje apie betoną ir gelžbetonį – nuo kasdienių darbų iki neišvengiamų pokyčių

>>>Apie betono ir jo gaminių subtilybes, dokumentaciją ir naujoves – gamintojų organizuojamoje konferencijoje

Konferencijos „Betonas ir gelžbetonis. Dabartis ir ateitis“, kurią organizavo Lietuvos statybos industrijos asociacija (SIA) kartu su Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Statybos fakultetu, medžiagą rasite čia. Portale www.statybunaujienos.lt – netrukus daugiau informacijos iš konferencijos.

Alekso Jauniaus (VGTU) nuotr.
 

Statybunaujienos.lt
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka





Objektai. Technologijos. Verslo naujienos

nuotrauka
2021-07-29 11:36
Gautas statybą leidžiantis dokumentas vykdyti vieno didžiausio uždarų teniso kortų komplekso Baltijos šalyse – „SEB arenos“ Vilniuje rekonstrukciją. Tai bus jau antroji 2008 m. pastatyto komplekso plėtra, po kurios arena taps viena didžiausių Europoje. Statybos darbus planuojama baigti iki kitų metų...
nuotrauka
2021-07-29 09:31
Darnios miestų plėtros ir statybų bendrovė „YIT Lietuva“ dešiniojoje Neries krantinėje Kaune, kitapus senamiesčio, įsigijo 5,3 ha ploto teritoriją. Joje bus toliau plėtojamas didelio pasisekimo sulaukęs Piliamiesčio kvartalas, pakeitęs šios miesto vietos veidą ir sugrąžinęs į ją gyvybę.
nuotrauka
2021-07-26 16:39
„Citus“ Vilniuje, šalia Aušros vartų, aukciono būdu įsigijo anksčiau Jeruzalės darbo rinkos mokymo centrui priklausiusių pastatų kompleksą, esantį Tyzenhauzų g. 17. Maždaug 0,75 ha ploto valstybinės žemės sklype planuojamas būsto projektas, į kurį numatoma investuoti 17,5–18,5 mln. eurų.
nuotrauka
2021-07-26 16:30
Lietuvos zoologijos sodo rekonstrukcija prasidės jau netrukus – liepos 26 d. pasirašyta sutartis su statybos darbų viešųjų pirkimų konkursą laimėjusiu rangovu – UAB „Statybos ritmas“. Zoologijos sodo infrastruktūros atnaujinimo projektas turėtų būti užbaigtas 2023 m. viduryje. Jo vertė – 18,3 mln. e...
nuotrauka
2021-07-23 10:38
Šiuo metu remontuojamas ir restauruojamas vienas iš ilgiausių bei aukščiausių Lietuvoje Lyduvėnų geležinkelio tiltas Raseinių rajone. Kauno apskrityje šiemet taip pat vyksta Jonavos geležinkelio tilto rekonstrukcija. Šie darbai sutapo su Europos Sąjungos Tarybos paskelbtais Europos geležinkelių meta...
nuotrauka
2021-07-20 14:15
Vilniaus miesto savivaldybei ir UAB „Vilniaus vystymo kompanijai“ bendradarbiaujant su naujai atrinktu Lazdynų baseino rangovu AB „Panevėžio statybos trestu“, baseino statybos darbai persirito į antrą pusę. Objekte ištaisyta didžioji dalis defektų ir atlikta apie du trečdalius visų rangos darbų, o j...
nuotrauka
2021-07-19 10:09
Sėkmingai realizuojant investuotojų patikėtas lėšas, turto valdymo įmonė „Orion Asset Management“ pardavė verslo centrą „Manto namai“, įsikūrusį H. Manto g. 7, Klaipėdoje. Sandorio metu pardavėjui atstovavo tarptautinė nekilnojamojo turto (NT) konsultacijų bendrovė „Newsec“. Sandorio suma šalių susi...
nuotrauka
2021-07-19 08:05
Pokyčiai Kauno senamiestyje aprėpė ne tik Vilniaus gatvę bei Pilies žiedą su prieigomis, bet ir miestui reikšmingus pastatus. Pastoliai grįžta į Kauno Šv. Mikalojaus bažnyčios ir benediktinių vienuolyno ansamblį. Autentiškas spalvas netrukus atgaus šio komplekso klebonijos fasadas. Planuojama, kad p...
nuotrauka
2021-07-16 08:41
Ekonomikos ir inovacijų ministerija patenkino paraišką pirmojo investicinio projekto, kuris bus įgyvendinamas pasinaudojus ministerijos iniciatyva atvertu Žaliuoju koridoriumi stambiems investuotojams. Projektą įgyvendins SBA grupė, kuri per pustrečių metų planuoja investuoti 91,7 mln. eurų į naują ...
nuotrauka
2021-07-16 08:09
Architektūrinio stiklo gamintoja UAB „Glassbel Baltic“ Klaipėdos LEZ teritorijoje išplėtė savo sklypą ir jame planuoja plėtrą dviem etapais. Per artimiausius kelis metus bendrovė išplės savo esamą stiklo rūšiavimo ir kitą gamybinę infrastruktūrą, o antrojo etapo metu „Glassbel“ ketina investuoti į n...
nuotrauka
2021-07-13 14:37
Atnaujinami tvarkymo darbai tarp Vingrių ir Mindaugo gatvių, šalia MO muziejaus, kur atsivers nauja viešoji erdvė – Vingrių šaltinių skveras.
nuotrauka
2021-07-13 10:36
Dėl aplinkos poveikio betoninių konstrukcijų – tiltų atramų, sijų, kolonų – paviršiuje gali atsirasti mikroįtrūkimų. Toks pavojus kyla visoms – tiek sausumoje, tiek jūroje esančioms konstrukcijoms. Tačiau ankstyvas mikrotrūkių aptikimas betoninėse konstrukcijose padeda išvengti gedimų, turtinės žalo...
nuotrauka
2021-07-12 09:09
Vilniuje, greta Molėtų plento, pradėta Gamybos inovacijų slėnio pastato statyba. Čia gamybos įmonės, startuoliai, technologijų kūrėjai ir tyrėjai galės testuoti inovatyvias savo idėjas, kurti skaitmenines inovacijas ir prototipus, vykdyti mažaserijinę gamybą.
nuotrauka
2021-07-12 06:52
Olandų gatvėje 21A, baigus senų teritorijos statinių griovimo darbus, prasideda Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (LMTA) studijų miestelio statyba – čia iškils „Paleko Archstudijos“ suprojektuotas aštuonių meno ir mokslo veiklai skirtų pastatų kompleksas.
nuotrauka
2021-07-09 15:53
Vilniuje kylančio daugiafunkcio Lazdynų baseino rangos konkursą laimėjusi AB „Panevėžio statybos trestas“ tęsia darbus – prasidėjo plaukimo baseino įrengimas ir kiti vidaus paruošiamieji darbai.
nuotrauka
2021-07-09 11:57
„Galio Group“ pranešė sudariusi sandorį su AB Panevėžio statybos trestas (PST) dėl gyvenamųjų namų „reVINGIS“ vieno iš kvartalų statybų Geležinio Vilko g. 2, Vilniuje. Bendra sutarties vertė siekia per 16 mln. eurų (įskaitant PVM).
nuotrauka
2021-07-09 11:35
Girteka Logistics“ administracijos padalinių darbuotojai Lietuvoje persikels į naują centrinę būstinę – bendrovė pasirašė biuro nuomos sutartį su nekilnojamojo turto plėtros bendrove „Galio Group“.
nuotrauka
2021-07-09 08:17
Etapais restauruotas nacionalinio lygmens, paminklo statusą turintis kultūros paveldo objektas – Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo mažoji bazilika, esanti Žemaitijos miestelyje, garsėjančiame Didžiaisiais Žemaičių Kalvarijos atlaidais.
nuotrauka
2021-07-09 07:08
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija su Vilniaus miesto savivaldybe baigė derinti detales ir sutarė pasirašyti papildomą Vyriausybės ir savivaldybės indėlį bei garantijas įtvirtinantį dvišalį susitarimą dėl daugiafunkcinio komplekso statybos ant Šeškinės kalvos. Jei miesto taryba pritars susitarim...
nuotrauka
2021-07-05 07:32
Kone du dešimtmečius Lietuvoje veikiantis jungiklių ir išmaniųjų namų sistemų centras JUNG šiemet atvėrė demonstracinio protingojo namo sistemų salono duris. Susipažinti su išmaniaisiais sprendimais ir juos išbandyti nuo šiol gali kiekvienas norintis.

Statybunaujienos.lt » Objektai. Technologijos. Verslo naujienos