2024 kovo 3 d. sekmadienis, 17:50
Reklama  |  facebook

„Betonas ir gelžbetonis. Dabartis ir ateitis“. Apie ką statybų pramonė diskutuoja jau 16 metų ir kaip plieno kainą lemia Baltarusija Fotogalerija

2017-02-15 07:47
Jau 17-tus metus gelžbetonio specialistai diskutuoja dėl Darbo projekto sudėties, o naujausi teisės aktai įneša dar daugiau painiavos. Nors vidutinės plieno kainos žinomos, tačiau Lietuvai gali atnešti netikėtumų šie gaminiai, tiekiami iš Baltarusijos. Tai yra dar kelios temos, kuriomis diskutavo konferencijos „Betonas ir gelžbetonis. Dabartis ir ateitis“, suorganizuotos Lietuvos statybos industrijos asociacijos (SIA) kartu su Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Statybos fakultetu, dalyviai.
nuotrauka
2006–2017 m. sausį armatūrinio plieno kainos skyrėsi net iki 2,7 karto. Bendrovės „Serfas“ nuotr.


Minimos įmonės
VILNIUS TECH Statybos fakultetas,
LSIA (Lietuvos statybos industrijos asociacija),
Perdanga, UAB
Serfas, UAB
Viena iš konferencijos „Betonas ir gelžbetonis. Dabartis ir ateitis“ dalių buvo skirta betono gamybai Baltijos regione. Antroji skirta detalesniam norminių dokumentų nagrinėjimui, buvo kalbama apie reikalavimus gaminiams, aptariami jų kokybės kontrolės klausimai. Šioje dalyje aptartos ir pagamintos produkcijos atitikties vertinimo procedūros, kurios yra svarbios žinant, kad gelžbetonio konstrukcijos priskiriamos prie turinčių didelę įtaką žmogaus saugai. Kaip tik dėl šios priežasties betono ir gelžbetonio gaminiai įvertinami pagal vieną iš griežčiausių Europos kokybės vertinimo sistemų. Betono gaminių kokybę prižiūri ne tik gamintojai pačios gamybos metu – jiems būtinas dar ir trečios šalies suteiktas kokybės sertifikatas.

Diskusija dėl Darbo projekto sudėties tęsiasi jau 17-tus metus


Kornelijus Valaitis, bendrovės „Perdanga“ Projektų tyrimo ir vystymo skyriaus vadovas, pristatė darbo projekto sudėtį ir reikalavimus gelžbetonio konstrukcijų brėžiniams. Diskusija dėl Darbo projekto sudėties tęsiasi jau nuo 2000-ųjų metų. Kokie brėžiniai yra privaloma Darbo projekto sudedamoji dalis, o kokie yra papildomi, traktuojami kaip įmonės-gamintojos vidaus dokumentas?

„Šitie klausimai yra nuolatinis statybos proceso dalyvių tarpusavio diskusijų objektas“, – akcentavo K. Valaitis, apžvelgdamas visas buvusias STR 1.05.06 „Statinio projektavimas“ redakcijas.

Pirmajame (2002 m.) iš keturių STR 1.05.06 „Statinio projektavimas“ redakcijos leidimų Darbo projekto sudėties aprašyme buvo reikalavimas pateikti brėžinius: 90.3. Brėžiniai statybinėms konstrukcijoms, gaminiams ir dirbiniams gaminti ar montuoti – taikyti vienodi reikalavimai visų tipų konstrukcijoms, nesirenkant medžiagiškumo. Antrojoje (2005 m.) STR 1.05.06 redakcijoje sukonkretinta Darbo projekto apimtis, į projekto sudėtį privalomai įeina informacija, pagal kurią gamintojas gali detalizuotis sprendinius ir pagaminti gaminius, pritaikydamas turimas technologijas.

Tuo metu nusistovėjo tradicija, kad sprendinių brėžiniai statybinių konstrukcijų ir inžinerinių sistemų elementams pagaminti yra gaminio gabaritinis (klojininis) brėžinys su įdėtinių detalių tipais ir išdėstymu, nurodytomis apkrovimo schemomis ir įrąžų dydžiais. Detalusis gamyklinis brėžinys – tai gaminio armavimo brėžinys.

Trečioji STR 1.05.06 redakcija, išleista 2010 m., kaip pastebėjo K. Valaitis, iš esmės, kalbant apie surenkamo gelžbetonio gaminių brėžinius, nesiskiria nuo 2005-ųjų metų laidos – tik išvardintas konstrukcijų medžiagiškumas.

„Perskaičius tik 3.3.8 punktą gali kilti minčių, kad Darbo projekto rengėjai turi paruošti ir armavimo brėžinius, tačiau 3.3.9 punktas tas mintis išsklaido, – kalbėjo K. Valaitis, bendrovės „Perdanga“ Projektų tyrimo ir vystymo skyriaus vadovas. – Pasirodžius šiai redakcijai, ne kartą teko diskutuoti su projektų vystytojais dėl armavimo brėžinių ir įrodinėti, remiantis 3.3.9 punktu, kad armavimo brėžinys yra įmonės vidaus dokumentas ir į Darbo projektą neįeina.“

Ką reiškia Aplinkos ministerijos raštai, kurių nesiima aiškinti net patys jos specialistai?

Paskutinė, 4-oji, STR 1.05.06 redakcija su pakeistais reikalavimais surenkamo gelžbetonio brėžiniams Darbo projekto sudėtyje, išleista 2012 metais. Ši redakcija, lektoriaus žodžiais, „sujaukė visą supratimą dėl projekto sudėties ir sukėlė daug diskusijų internetinėje svetainėje „Konstruktorių forumas“. Diskusijas sukėlė formuluotė „3.3.8. naujų surenkamų gelžbetoninių konstrukcijų ir jų armavimo brėžiniai (M 1:10 – M1:100); 3.3.9. brėžiniai metalo, medžio ir kitų medžiagų konstrukcijoms pagaminti (M 1:10 – 1:100) (išskyrus detaliuosius gamyklinius brėžinius)“.

„Ką reiškia „naujų surenkamų gelžbetoninių konstrukcijų“? Ar kiekvienam projektui suprojektuota kolona, sija ar perdengimo plokštė yra nauja konstrukcija, ar vis tik gamintojas, sertifikavęs savo gaminamas konstrukcijas, gali jas traktuoti kaip tipines, pritaikomas konkrečiam projektui? Kodėl gelžbetonio gaminiams reikia pateikti pilnos detalizacijos brėžinius, o iš metalo ir medžio konstrukcijų projektuotojų detaliųjų brėžinių nereikalaujama? O gal į 3.3.9 punkte paminėtas „kitas medžiagas“ patenka ir surenkamo gelžbetonio gaminiai? Tada kam reikalingas 3.3.8 punktas? – retoriškai klausė K. Valaitis. – Nežinau, ar čia metalo ir medžio konstrukcijų gamybai atstovaujantys lobistai pridėjo ranką, ar Aplinkos ministerijos konsultantai pabandė gudriai parengti reikalavimus. Mano nuomone, ši redakcija yra labiausiai nepavykusi.“

„Konstruktorių forumo“ dalyviai nusiuntė užklausimą Aplinkos ministerijai ir gavo atsakymą, kad Darbo projekte turi būti 3.3.8 punkte nurodyti brėžiniai. Aplinkos ministerijos atstovo atsakymą K. Valaitis vadina formaliu.

„Be to, tame pačiame rašte nurodyta, kad Aplinkos ministerija oficialiai neįgaliota aiškinti įstatymų, kitų teisės aktų ir ši konsultacija negali būti traktuojama, kaip Aplinkos ministerijos pozicija. Kaip suprasti tokį aiškinimą? Vadinasi, įstatymus Aplinkos ministerija išleidžia, parašu patvirtina Aplinkos ministras, tačiau, paprašyti paaiškinti neaiškias terminologijas, ministerijos atstovai „neria į krūmus“, – konferencijoje kalbėjo K. Valaitis, tarstelėdamas, kad tai dar ne istorijos pabaiga.

Besibaigiant kadencijai aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas, pripažino netekusiu galios STR 1.05.06 „Statinio projektavimas“. Vietoje jo patvirtino statybos techninį reglamentą STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“, kuris įsigaliojo nuo 2017 m. sausio 1 dienos. 

„Aplinkos ministerijos konsultantai gudrumu pranoko patys save, o ministrui, pasirodo, visai nesvarbu, ant kokio turinio raštų raityti parašą, – kalbėjo K. Valaitis. – Ką sako naujai iškeptas standartas apie surenkamo gelžbetonio gaminių brėžinius Darbo projekto sudėtyje: „3.4.9. užduotys gamykliniams brėžiniams rengti, surenkamų gelžbetoninių konstrukcijų armavimo brėžiniai įrodant, kad techniniame projekte numatyti gaminiai armuojami (M 1:5–M 1:20)“. Skamba kaip visiškas absurdas – įrodyti, kad gaminiai armuojami. Kodėl nereikia įrodyti, kad betono sudėtyje yra cemento, užpildų ar vandens? Kodėl vėl visas dėmesys akcentuojamas į surenkamo gelžbetonio konstrukcijas, o apie alternatyvias konstrukcijas eilinį kartą nutylima? Laikas mums, kaip gelžbetonio pramonės specialistams, įsitraukti į mums svarbių įstatymų (reglamentų) rengimą.“

Lektorius pakvietė konferencijoje dalyvaujančius gelžbetonio pramonės atstovus, konstruktorius, rengiančius surenkamo gelžbetonio gaminių brėžinius, įsitraukti į diskusiją ir siųsti savo nuomones dėl gelžbetonio gaminių brėžinių Darbo projekto sudėtyje Statybos industrijos asociacijai e. paštu sia@lsia.lt. Taip būtų formuluojama bendra nuostata, kurią sektoriaus atstovai įteiktų Aplinkos ministerijai.

Armatūrinio plieno kainas gali nulemti rinkos apsaugos priemonės baltarusiškiems armatūrinio plieno strypams

Arūnas Ševerenka, bendrovės „Serfas“ Armatūros tinklų skyriaus vadovas, kalbėjo apie situaciją rinkoje ir tendencijas, kurios būdingos armatūriniam plienui.

„Norminiai dokumentai, reglamentuojantys techninius reikalavimus armatūriniam plienui, jau yra veikiantys ir gelžbetonio gamintojams puikiai žinomi, – daugumai gamintojų aktualesnė yra komercinė pusė, todėl pateiksiu savo per 10 metų sukauptos informacijos apie armatūrinio plieno kainų pokyčius 2006–2017 m. sausio mėn. laikotarpiu apibendrinimą, – kalbėjo A. Ševerenka. – Atlikus paprastą analizę galima teigti, kad minėtu laikotarpiu armatūrinio plieno kainos rinkoje yra svyravusios gana ženkliai – net iki 2,7 karto.“

Aukščiausia armatūrinio plieno kaina buvo 2008 m. rugpjūčio mėnesį – iki 800 eurų už toną. Žemiausia – 2009 m. spalio mėn., kai tona šio plieno kainavo tik 295 eurus. Vidutinė armatūrinio plieno kaina ilguoju laikotarpiu yra apie 462 eurai už toną.

„Žvelgiant į šiuos svyravimus apibendrintai ir bandant daryti išvadas apie galimus kainų svyravimus, matosi, kad armatūrinio plieno kaina rinkoje šiuo metu yra labai artima vidutinei daugiametei. Todėl atsakyti, į kurią pusę kaina pakryps per artimiausius metus, yra be galo sudėtinga, nes kainas rinkoje paveikti gali ne tik ekonominiai veiksniai pasaulyje, bet ir administraciniai“, – kalbėjo bendrovės „Serfas“ Armatūros tinklų skyriaus vadovas A. Ševerenka.

Europos komisijoje 2016 m. gruodžio 21 d. priimtas sprendimas dėl rinkos apsaugos priemonių taikymo Baltarusijos metalurgijos kombinato gaminamiems armatūrinio plieno strypams. Įvestas laikinas antidempingo muitas, galiojantis iki 2017 m. birželio 20 dienos. Vėliau, kaip sakė pranešėjas, bus sprendžiama dėl tolimesnių ribojimo priemonių taikymo. Taip pat arba panašiai gali būti pritaikomos rinkos apsaugos priemonės ir kitiems gamintojams iš trečiųjų šalių.

Kadangi mūsų regione pagrindiniai armatūrinio plieno tiekėjai yra gamintojai iš Baltarusijos, Rusijos ir Ukrainos, tokie veiksmai gali ženkliai pakoreguoti armatūrinio plieno kainas rinkoje, neatsižvelgiant į tendencijas kituose regionuose. Todėl, planuojant gamybos savikainą ilgesniam laikotarpiui, rekomenduotina įvertinti visą galimą riziką.

Taip pat skaitykite:

>>>„Betonas ir gelžbetonis. Dabartis ir ateitis“. Apie akmens amžių, nuotakyną ir betono paviršių

>>>Konferencijoje apie betoną ir gelžbetonį – nuo kasdienių darbų iki neišvengiamų pokyčių

>>>Apie betono ir jo gaminių subtilybes, dokumentaciją ir naujoves – gamintojų organizuojamoje konferencijoje

Konferencijos „Betonas ir gelžbetonis. Dabartis ir ateitis“, kurią organizavo Lietuvos statybos industrijos asociacija (SIA) kartu su Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Statybos fakultetu, medžiagą rasite čia. Portale www.statybunaujienos.lt – netrukus daugiau informacijos iš konferencijos.

Alekso Jauniaus (VGTU) nuotr.
 

Statybunaujienos.lt
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka




Objektai. Technologijos. Verslas

nuotrauka
2024-03-01 15:25
Nekilnojamojo turto plėtros kompanija „Hanner“ į Venecijoje statomo viešbučio „Hampton by Hilton“ projektą įtraukė ir lietuviškų kompanijų. Viešbutyje jau montuojami šalies gamintojo „Aluvesto“ langai, o kambariuose bus naudojami Kaune pagaminti „Fitsout“ baldai ir interjero elementai.
nuotrauka
2024-03-01 09:59
Rinkdamiesi būstą Lietuvos gyventojai ypatingą dėmesį skiria ne tik lokacijai ar erdvių išplanavimui, bet ir darniai bei saugiai kvartalo kaimynystei. KOG rinkodaros ir komunikacijos mokslų instituto atliktos didmiesčių gyventojų apklausos duomenys rodo, kad pastarasis aspektas yra svarbus trims ket...
nuotrauka
2024-03-01 09:27
Praėjusių metų spalis Europos gamintojams žymi reikšmingą pokytį – prasidėjo pereinamasis Pasienio anglies dioksido korekcinio mechanizmo (PADKM, angl. CBAM – Carbon border adjustment mechanism) laikotarpis, kurio metu importuotojai privalo teikti ataskaitas apie tam tikrų į Europos Sąjungą įvežamų ...
nuotrauka
2024-02-29 09:29
„Workland", pilnai aptarnaujamų biurų ir bendradarbystės erdvių operatorius Baltijos šalyse ir Suomijoje, plečia savo tinklą regione ir Vilniuje atidarys dar vieną centrą – „Workland Flow". Artimiausiuose įmonės planuose – ir po naują centrą Rygoje bei Taline, kurie padidins „Workland" portfelį daug...
nuotrauka
2024-02-28 12:31
Didžiausia Lietuvoje pramonės atliekų tvarkymo bendrovė „Žalvaris“, priklausanti žiedinės ekonomikos įmonių grupei „GreenGroup“, paskelbė pasirašiusi medžio granulių gamintojos UAB „Granulita“ įsigijimo sutartį. Sulaukus Konkurencijos tarybos leidimo, sandorį ketinama užbaigti šių metų antrojo ketvi...
nuotrauka
2024-02-28 07:59
Malkų įlankoje esančios Vakarų laivų gamyklos (VLG) įmonių grupės krantinės yra visiškai pritaikytos, kad galėtų remontuoti didžiuosius laivus. Tai tapo įmanoma įmonei „Borta“ rekonstravus dvi krantines (taip vadinamą pirsą) ir sutvirtinus 135A krantinę. Tokiu būdu atsirado galimybė tinkamai išnaudo...
nuotrauka
2024-02-27 08:50
SBA grupės nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrovė „SBA Urban“ savo prekybos ir verslo miestus „Urban HUB“ plėtos su Europos rekonstrukcijos ir plėtros banku (ERPB). Su naujuoju strateginiu investuotoju pasirašyta akcininkų sutartis dėl 30 mln. eurų vertės nuosavo kapitalo investicijos į jau vysto...
nuotrauka
2024-02-23 08:44
Panevėžys atsinaujina ir jau šį pavasarį duris atvers dar vienas ambicingas ir perspektyvus miesto traukos objektas – Stasio Eidrigevičiaus menų centras. Šio projekto rangos darbai jau užbaigti, šiuo metu vyksta vidaus įrangos, baldų, ekspozicijos detalių montavimo, įrengimo ir kt. darbai.
nuotrauka
2024-02-23 07:15
Parduodamo arba nuomojamo objekto kainą lemia plotas. Tad užsakovai suinteresuoti turėti kuo daugiau ploto, bet neprarasti kokybiškos apdailos. Tradiciškai laikoma, kad kuo storesnis atitvarų ar perdangų apdailos sluoksnis, tuo geriau izoliuojamas garsas. Bet taip mažėja plotas, patalpų aukštis. Vok...
nuotrauka
2024-02-22 11:24
Nekilnojamojo turto plėtros kompanija „Hanner“ planuoja statyti gyvenamuosius namus Lenkijoje. Įmonė pasirašė preliminarias sutartis žemės sklypui Varšuvoje įsigyti, investicijos į projektą sieks 24 mln. eurų.
nuotrauka
2024-02-21 08:37
Pirmaujanti Latvijos medinių langų gamintoja „Arbo Windows" įsigijo vieną didžiausių Lietuvos medinių langų gamybos įmonių UAB „Arlanga Wood", kuri priklausė įmonių grupės „Arlanga Group" įkūrėjui Arūnui Mažoniui. Sandorį finansavo bankas „BluOr Bank" su Latvijos „Plėtros finansų įstaigos Altum" užt...
nuotrauka
2024-02-21 07:52
Lietuvos statybos sektorius, pakėlęs pastatų energinio efektyvumo lygį, vis daugiau dėmesio skiria, kad būtų sumažintas anglies dvideginio pėdsakas. Nors šalyje tai dar nėra reglamentuota, rinka nelaukia ir remiasi tarptautiniais standartais. Objektyviai palyginti skirtingų medžiagų ir gaminių povei...
nuotrauka
2024-02-20 10:40
Didžiausia prekybinių sandėlių (angl. stock office) plėtotoja Vilniuje „Darnu Group“ Gariūnų gatvėje pradeda antrojo „Vilniaus verslo parko“ etapo statybas. Šiuo metu baigiamą statyti 4700 kv. m. ploto I etapą papildys dar 3500 kv. m. patalpų, kuriose bus įrengta 12 savarankiškas inžinerines sistema...
nuotrauka
2024-02-20 07:51
Kaip statyti pastatus greitai, naudoti kuo mažiau darbo jėgos, bet užtikrinti kuo aukštesnę kokybę? Atsakas – didinti statybos darbų mechanizacijos lygį, o sienas statant naudoti stambiagabarites sienines plokštes, kurios tinka ne tik pramoninei, bet ir gyvenamųjų pastatų statybai. Šiems rinkos iššū...
nuotrauka
2024-02-19 12:02
Suomijoje, Joensuu Abloy gamykloje, sukurta „Abloy Cumulus“ – naujos kartos platforma įeigos sistemai be raktų. CUMULUS sujungia aukštos kokybės užraktus ir saugų įeigos teisių valdymą.
nuotrauka
2024-02-15 17:38
Sostinės biurų rinka pasipildė nauju verslo centru. Administracinės paskirties pastato, iškilusio Vilniaus centre, Sporto gatvėje, rangos darbus atliko tvarios miestų plėtros ir statybų bendrovė „YIT Lietuva“. Naująjį verslo centrą rangovas pastatė už daugiau nei 12 mln. eurų nekilnojamojo turto plė...
nuotrauka
2024-02-12 16:09
Vykdydama verslo centro „Europa“ atnaujinimo ir modernizavimo planą, nekilnojamojo turto plėtros kompanija „Hanner“ baigė daugiaaukštės automobilių stovėjimo aikštelės renovacijos darbus. Jie truko vienerius metus, įmonės investicijos siekė 5 mln. eurų.
nuotrauka
2024-02-12 10:33
Lietuvos apeliacinis teismas iš dalies tenkino akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ apeliacinį skundą ir konstatavo, kad UAB „Agromena lt“ ir BĮ Kultūros infrastruktūros centras, dėl kurių darbuotojų kaltės Tytuvėnų Bernardinų vienuolyne ir bažnyčioje 2012 m. kilo gaisras, šiuos pastatus apdraudu...
nuotrauka
2024-02-09 07:55
Rinkoje nuolat trūksta naujų kokybiškesnių izoliacinių gaminių. Poliuretano putos – tai medžiaga, turinti geriausias izoliacines savybes. Techniniu požiūriu tai reiškia, kad šie gaminiai turi mažiausią šilumos laidumą. Poliuretanas gali būti jau pagamintos plokštės arba aukšto ir žemo slėgio purškia...
nuotrauka
2024-02-08 08:04
Rinkoje vertinami sprendimai, kurie sudaro sąlygas statyti greitai, optimaliomis sąnaudomis bei gauti kokybišką rezultatą. Todėl itin populiarūs lego principu surenkami namai. Vieną tokių galimybių siūlo „ShellBau“ – karkasiniai namai iš patobulintų struktūrinių izoliacinių skydų (SIP).

Statybunaujienos.lt » Objektai. Technologijos. Verslas