„Industry 4.0“ – tai ne tik sumanių technologinių sprendimų kūrimas ir diegimas. Ketvirtoji pramonės revoliucija iš esmės keičia nusistovėjusius verslo modelius“, – sako Kauno technologijos universiteto Nacionalinio inovacijų ir verslo centro (KTU NIVC) Technologijų perdavimo projektų vadovas Paulius Kozlovas, kalbantis apie būtinybę pasiruošti naujiems iššūkiams ir turėti kryptį.

Dalyvaudamas MITAP II projekte P. Kozlovas buvo atrinktas stažuotei Štutgarte, Vokietijoje – „Fraunhofer IAO“ institute. Po šešias savaites trukusios stažuotės P. Kozlovas pasidalijo įspūdžiais ir institute, dirbančio išskirtinai tik su „Industry 4.0“ priskiriamais projektais, įgytomis žiniomis.

– Kaip kilo mintis atlikti stažuotę būtent Vokietijoje, „Fraunhofer IAO“ istitute?

– Viskas prasidėjo dar 2016 metais, kai reiškinys „Industry 4.0“ įgavo pagreitį Lietuvoje. Vis daugiau įmonių ėmė teirautis apie ketvirtąją pramonės revoliuciją, klausdami, kas tai, iš kur tai atsirado ir ką tai reiškia jų verslui. Susidomėjimą didino ir aukščiausių valstybės tarnautojų rodomas dėmesys ir didžiosiose šalies žiniasklaidos priemonėse platinami straipsniai. Visi ženklai rodė, kad tai tik laiko klausimas, kada kalbos ims virsti į veiksmus. Dėl šios priežasties dar šių metų pradžioje pradėjau dairytis galimybių pasisemti patirties iš labiau šioje srityje patyrusių specialistų.

Niekam ne paslaptis, kad Vokietija yra ypatingai stipri gamybos procesų organizavimo srityje ir būtent šioje šalyje dar 2011 m. atsirado dabar jau madingu tampantis terminas „Industry 4.0“. Vienas iš šios iniciatyvos autorių yra „Fraunhofer“ institutų tinklas. Tuo tarpu „Fraunhofer IAO“ – dalis iš beveik 70 institutų tinklo Vokietijoje. IAO yra sutrumpinimas „Institut für Arbeitswirtschaft und Organisation“ (liet. Gamybos inžinerijos institutas).

Tinkle dirba daugiau nei 23 tūkst. tyrėjų. „Fraunhofer“ turi atstovybes penkiuose žemynuose ir daugiau nei 15-oje šalių. Šis tinklas laikomas pagrindiniu inovacijų generatoriumi Vokietijos pramonei, taip pat turi nemenką politinę įtaką formuojant inovacijų strategijas šalyje. Instituto vystomi projektai išskirtinai susiję tik su „Industry 4.0“. Visa tai lėmė, kad ši vieta idealiai atitiko mano lūkesčius.

– Koks buvo stažuotės tikslas?

– Mano nuomone, geras savo srities specialistas turi puikiai išmanyti ne tik savo tiesioginį darbą, tačiau ir turėti platų matymą visoje srityje. Pagrindiniai stažuotės tikslai buvo du. Pirmasis tikslas buvo rasti būdus ir metodus, galinčius padėti efektyviau vykdyti savo tiesiogini darbą dirbant su „Industry 4.0“ projektais. Antrasis – susipažinti su naujausiomis šios srities tendencijomis, užmegzti vertingų kontaktų ir susidaryti tikslesnį šios veiklos scenarijų artimiausiems 3-4 metams Lietuvoje. Manau, kad abu tikslus pavyko sėkmingai įgyvendinti.

– Kokias veiklas vykdėte „Fraunhofer IAO“?

– Vykdytas stažuotės veiklas galėčiau padalinti į dvi grupes. Viena iš jų – tai iš anksto suplanuotos veiklos. Antroji – veiklos ir užduotys, kurios buvo duotos kolegų jau atvykus į „Fraunhofer“. Iš suplanuotų veiklų pavyko įgyvendinti praktiškai viską. Pradedant „Fraunhofer“ struktūros, intelektinės nuosavybės ir MTEP (mokslinių tyrimų ir eksperimentinė plėtra) kainodaros analize, baigiant įsitraukimu į vykdomus „Industry 4.0“ projektus, kurių metu turėjau galimybę prisijungti prie komandos ir kartu ieškoti sprendimų, testuoti technologijas, rengti siūlymus ir juos pristatyti verslo atstovams.

Neišdildomą įspūdį paliko prieš porą metų įgyvendintas projektas „Arena2036“. Ši, 4000 kv. m. ploto erdvė, iš esmės yra pilnai įrengtas, naujausiomis technologijomis aprūpintas fabrikas, atitinkantis visus „Industry 4.0“ apibrėžimus. Čia yra vykdomi mokslo projektai, tobulinami esami sprendimai ir svarbiausia – ši erdvė yra puiki platforma supažindinti verslą ir praktiškai parodyti, kaip atrodo ketvirtoji pramonės revoliucija.

Įgyvendinti suplanuotas veiklas, be abejo, padėjo kolegos, nors jiems tai buvo papildomos laiko sąnaudos. Siekiant išlaikyti balansą, abipusiu sutarimu buvo nutarta, kad padėsiu jiems renkant ir ruošiant informaciją. Viena iš tokių užduočių buvo išspręsti problemą, kai įmonė, turėdama, pavyzdžiui, 20 skirtingų technologinių sprendimų, galėtų pasirinkti tris, kuriuos norėtų toliau vystyti. 

Ši problema atsiranda tada, kai sprendimą turi priimti ne vienas, bet 10 įmonės valdybos narių, o šioje stadijoje technologijų kaina dar nėra tiksliai žinoma. Atlikus mokslinės literatūros analizę, parengiau sprendimų priėmimo (angl. Multiple Criteria Decision Making) principais parengtą technologijos vertinimo modelį, kuris remiasi kokybiniais kriterijais. Neabejoju, kad šį modelį pritaikysiu ir savo veikloje Lietuvoje.

– Kokius pastebėjimus ir idėjas parsivežate į Lietuvą?

– Privalome mokintis bendradarbiavimo tarp skirtingo profilio organizacijų. Čia atradau idėją, kurią tikiuosi patikrinti Lietuvoje, t. y., stiprinti bendradarbiavimą ne tik su potencialiais klientais, siekiančiais įsidiegti sumanius sprendimus gamyboje, bet ir su šiems sprendimams reikalingų komponuojančių dalių gamintojais. Pastariesiems tai gali būti taip pat puiki patirtis tobulinant savo produktus, sprendžiant realias problemas ir tuo pačiu atrandant dar vieną pardavimų kanalą, o projektas tokiu būdu pritrauktų papildomų specifinių kompetencijų.

„Industry 4.0“ tai ne tik sumanių technologinių sprendimų kūrimas ir jų diegimas. Ketvirtoji pramonės revoliucija iš esmės keičia nusistovėjusius verslo modelius, performuoja fundamentalias vertės dedamąsias. Šiandien stebime, kaip pelno siekis keičiasi į prasmės paieškas, kaip hierarchinis valdymas reorganizuojamas į komandinį darbą, kaip planavimas ir biudžetavimas virsta eksperimentavimu. Matant šiuos procesus natūraliai kyla poreikis tirti ir valdyti pokyčius, pasitelkiant verslo vadybos, ekonomikos ir socialinių mokslų tyrėjus. Todėl dar vienas tikslas yra užtikrinti pilnavertį tokių ekspertų įsitraukimą.

Taip pat paskutinius metus stengiausi pakankamai aktyviai dalyvauti visuomeninėje veikloje, skaičiau pranešimus konferencijose, pristatinėjau MTEP veiklų užkulisius studentams, kviečiau juos atlikti praktiką. „Fraunhofer IAO“ įgyta patirtis validavo šią mano veiklos kryptį ir paskatino grįžus ją dar labiau stiprinti. Dalintis patirtimi, sudominti ir pritraukti jaunų specialistų yra čia dirbančių profesionalų veiklos dalis ir tam tikras „Fraunhofer“ sėkmės garantas.

– Galima išgirsti visokių nuomonių dėl mokslo ir verslo bendradarbiavimo. Vieni sako, kad procesai stringa, kiti, kad situacija gerėja. Kaip manote jūs?

– Niekada nebuvau tas, kuris sako, kad viskas idealu, tačiau nepriskirčiau savęs ir pesimistams, antraip turbūt nedirbčiau šioje srityje. Jeigu vertintume tik kiekybinius rodiklius, inovacijų švieslentėje Lietuva gerina savo pozicijas. Proveržiu to pavadinti dar negalima, bet vykstantys procesai teikia vilties.

Dauguma didesnių lietuviškų kompanijų turi arba galvoja apie inovacijų skyriaus steigimą. Daugėja įmonių turinčių didelių ambicijų, ieškančių iššūkių ir nebijančių eksperimentuoti bei klysti. Pasitempti lietuviškas įmonės verčia ir augančios užsienio investicijos. Siekiant išlaikyti specialistus, būtina kurti didesnę pridėtinę vertę, inovuoti. Taip pat galima stebėti augantį skaičių su inovacijomis susijusių renginių ir didėjantį visuomenės susidomėjimą naujais technologiniais sprendimais. Lietuvoje šiuo metu yra ypatingai palankios sąlygos vykdyti MTEP veiklas. Šios veiklos skatinamos pelno mokesčio lengvatomis, pagreitinta MTEP naudojamo ilgalaikio turto amortizaciją, suteikia galimybę vykdyti bendrus MTEP projektus, aplikuojant į įvairias MTEP priemones, gaunant dalinį finansavimą ir t.t. Lietuva pasižymi ir pakankamai aukštu jaunų specialistų kompiuteriniu raštingumu, taip pat geromis užsienio kalbų žiniomis.

Brianas Tracy yra pasakęs, kad be tikslo mes negalėtume valdyti pokyčių ir juos pakreipti mums tinkama kryptimi. Vertinant šiandieninę situaciją galima apibendrinti, kad tikėtis greito proveržio MTEP veiklose būtų naivu, tačiau visi dideli darbai prasideda nuo mažų. Svarbiausia, kad turime kryptį.