2022 lapkričio 26 d. šeštadienis, 11:00
Reklama  |  facebook

Beveik 80 proc. Lietuvos įmonių nesiruošia ketvirtajai pramonės revoliucijai

2017-11-10 11:10
76 proc. smulkių ar vidutinių Lietuvos įmonių pripažįsta, kad ketvirtajai pramonės revoliucijai nesiruošia. 55 proc. įmonių vadovų net negali pasakyti, ką „Industry 4.0“ reiškia, - skelbia „Citadele“ banko inicijuotas „Spinter Research“ tyrimas.
nuotrauka
Kauno technologijos universiteto Nacionalinio inovacijų ir verslo centro (KTU NIVC) Technologijų perdavimo projektų vadovas Paulius Kozlovas. Kauno technologijos universiteto nuotr.


Minimos įmonės
Kauno technologijos universitetas (KTU),

„Industry 4.0“ – tai ne tik sumanių technologinių sprendimų kūrimas ir diegimas. Ketvirtoji pramonės revoliucija iš esmės keičia nusistovėjusius verslo modelius“, – sako Kauno technologijos universiteto Nacionalinio inovacijų ir verslo centro (KTU NIVC) Technologijų perdavimo projektų vadovas Paulius Kozlovas, kalbantis apie būtinybę pasiruošti naujiems iššūkiams ir turėti kryptį.

Dalyvaudamas MITAP II projekte P. Kozlovas buvo atrinktas stažuotei Štutgarte, Vokietijoje – „Fraunhofer IAO“ institute. Po šešias savaites trukusios stažuotės P. Kozlovas pasidalijo įspūdžiais ir institute, dirbančio išskirtinai tik su „Industry 4.0“ priskiriamais projektais, įgytomis žiniomis.

– Kaip kilo mintis atlikti stažuotę būtent Vokietijoje, „Fraunhofer IAO“ istitute?

– Viskas prasidėjo dar 2016 metais, kai reiškinys „Industry 4.0“ įgavo pagreitį Lietuvoje. Vis daugiau įmonių ėmė teirautis apie ketvirtąją pramonės revoliuciją, klausdami, kas tai, iš kur tai atsirado ir ką tai reiškia jų verslui. Susidomėjimą didino ir aukščiausių valstybės tarnautojų rodomas dėmesys ir didžiosiose šalies žiniasklaidos priemonėse platinami straipsniai. Visi ženklai rodė, kad tai tik laiko klausimas, kada kalbos ims virsti į veiksmus. Dėl šios priežasties dar šių metų pradžioje pradėjau dairytis galimybių pasisemti patirties iš labiau šioje srityje patyrusių specialistų.

Niekam ne paslaptis, kad Vokietija yra ypatingai stipri gamybos procesų organizavimo srityje ir būtent šioje šalyje dar 2011 m. atsirado dabar jau madingu tampantis terminas „Industry 4.0“. Vienas iš šios iniciatyvos autorių yra „Fraunhofer“ institutų tinklas. Tuo tarpu „Fraunhofer IAO“ – dalis iš beveik 70 institutų tinklo Vokietijoje. IAO yra sutrumpinimas „Institut für Arbeitswirtschaft und Organisation“ (liet. Gamybos inžinerijos institutas).

Tinkle dirba daugiau nei 23 tūkst. tyrėjų. „Fraunhofer“ turi atstovybes penkiuose žemynuose ir daugiau nei 15-oje šalių. Šis tinklas laikomas pagrindiniu inovacijų generatoriumi Vokietijos pramonei, taip pat turi nemenką politinę įtaką formuojant inovacijų strategijas šalyje. Instituto vystomi projektai išskirtinai susiję tik su „Industry 4.0“. Visa tai lėmė, kad ši vieta idealiai atitiko mano lūkesčius.

– Koks buvo stažuotės tikslas?

– Mano nuomone, geras savo srities specialistas turi puikiai išmanyti ne tik savo tiesioginį darbą, tačiau ir turėti platų matymą visoje srityje. Pagrindiniai stažuotės tikslai buvo du. Pirmasis tikslas buvo rasti būdus ir metodus, galinčius padėti efektyviau vykdyti savo tiesiogini darbą dirbant su „Industry 4.0“ projektais. Antrasis – susipažinti su naujausiomis šios srities tendencijomis, užmegzti vertingų kontaktų ir susidaryti tikslesnį šios veiklos scenarijų artimiausiems 3-4 metams Lietuvoje. Manau, kad abu tikslus pavyko sėkmingai įgyvendinti.

– Kokias veiklas vykdėte „Fraunhofer IAO“?

– Vykdytas stažuotės veiklas galėčiau padalinti į dvi grupes. Viena iš jų – tai iš anksto suplanuotos veiklos. Antroji – veiklos ir užduotys, kurios buvo duotos kolegų jau atvykus į „Fraunhofer“. Iš suplanuotų veiklų pavyko įgyvendinti praktiškai viską. Pradedant „Fraunhofer“ struktūros, intelektinės nuosavybės ir MTEP (mokslinių tyrimų ir eksperimentinė plėtra) kainodaros analize, baigiant įsitraukimu į vykdomus „Industry 4.0“ projektus, kurių metu turėjau galimybę prisijungti prie komandos ir kartu ieškoti sprendimų, testuoti technologijas, rengti siūlymus ir juos pristatyti verslo atstovams.

Neišdildomą įspūdį paliko prieš porą metų įgyvendintas projektas „Arena2036“. Ši, 4000 kv. m. ploto erdvė, iš esmės yra pilnai įrengtas, naujausiomis technologijomis aprūpintas fabrikas, atitinkantis visus „Industry 4.0“ apibrėžimus. Čia yra vykdomi mokslo projektai, tobulinami esami sprendimai ir svarbiausia – ši erdvė yra puiki platforma supažindinti verslą ir praktiškai parodyti, kaip atrodo ketvirtoji pramonės revoliucija.

Įgyvendinti suplanuotas veiklas, be abejo, padėjo kolegos, nors jiems tai buvo papildomos laiko sąnaudos. Siekiant išlaikyti balansą, abipusiu sutarimu buvo nutarta, kad padėsiu jiems renkant ir ruošiant informaciją. Viena iš tokių užduočių buvo išspręsti problemą, kai įmonė, turėdama, pavyzdžiui, 20 skirtingų technologinių sprendimų, galėtų pasirinkti tris, kuriuos norėtų toliau vystyti. 

Ši problema atsiranda tada, kai sprendimą turi priimti ne vienas, bet 10 įmonės valdybos narių, o šioje stadijoje technologijų kaina dar nėra tiksliai žinoma. Atlikus mokslinės literatūros analizę, parengiau sprendimų priėmimo (angl. Multiple Criteria Decision Making) principais parengtą technologijos vertinimo modelį, kuris remiasi kokybiniais kriterijais. Neabejoju, kad šį modelį pritaikysiu ir savo veikloje Lietuvoje.

– Kokius pastebėjimus ir idėjas parsivežate į Lietuvą?

– Privalome mokintis bendradarbiavimo tarp skirtingo profilio organizacijų. Čia atradau idėją, kurią tikiuosi patikrinti Lietuvoje, t. y., stiprinti bendradarbiavimą ne tik su potencialiais klientais, siekiančiais įsidiegti sumanius sprendimus gamyboje, bet ir su šiems sprendimams reikalingų komponuojančių dalių gamintojais. Pastariesiems tai gali būti taip pat puiki patirtis tobulinant savo produktus, sprendžiant realias problemas ir tuo pačiu atrandant dar vieną pardavimų kanalą, o projektas tokiu būdu pritrauktų papildomų specifinių kompetencijų.

„Industry 4.0“ tai ne tik sumanių technologinių sprendimų kūrimas ir jų diegimas. Ketvirtoji pramonės revoliucija iš esmės keičia nusistovėjusius verslo modelius, performuoja fundamentalias vertės dedamąsias. Šiandien stebime, kaip pelno siekis keičiasi į prasmės paieškas, kaip hierarchinis valdymas reorganizuojamas į komandinį darbą, kaip planavimas ir biudžetavimas virsta eksperimentavimu. Matant šiuos procesus natūraliai kyla poreikis tirti ir valdyti pokyčius, pasitelkiant verslo vadybos, ekonomikos ir socialinių mokslų tyrėjus. Todėl dar vienas tikslas yra užtikrinti pilnavertį tokių ekspertų įsitraukimą.

Taip pat paskutinius metus stengiausi pakankamai aktyviai dalyvauti visuomeninėje veikloje, skaičiau pranešimus konferencijose, pristatinėjau MTEP veiklų užkulisius studentams, kviečiau juos atlikti praktiką. „Fraunhofer IAO“ įgyta patirtis validavo šią mano veiklos kryptį ir paskatino grįžus ją dar labiau stiprinti. Dalintis patirtimi, sudominti ir pritraukti jaunų specialistų yra čia dirbančių profesionalų veiklos dalis ir tam tikras „Fraunhofer“ sėkmės garantas.

– Galima išgirsti visokių nuomonių dėl mokslo ir verslo bendradarbiavimo. Vieni sako, kad procesai stringa, kiti, kad situacija gerėja. Kaip manote jūs?

– Niekada nebuvau tas, kuris sako, kad viskas idealu, tačiau nepriskirčiau savęs ir pesimistams, antraip turbūt nedirbčiau šioje srityje. Jeigu vertintume tik kiekybinius rodiklius, inovacijų švieslentėje Lietuva gerina savo pozicijas. Proveržiu to pavadinti dar negalima, bet vykstantys procesai teikia vilties.

Dauguma didesnių lietuviškų kompanijų turi arba galvoja apie inovacijų skyriaus steigimą. Daugėja įmonių turinčių didelių ambicijų, ieškančių iššūkių ir nebijančių eksperimentuoti bei klysti. Pasitempti lietuviškas įmonės verčia ir augančios užsienio investicijos. Siekiant išlaikyti specialistus, būtina kurti didesnę pridėtinę vertę, inovuoti. Taip pat galima stebėti augantį skaičių su inovacijomis susijusių renginių ir didėjantį visuomenės susidomėjimą naujais technologiniais sprendimais. Lietuvoje šiuo metu yra ypatingai palankios sąlygos vykdyti MTEP veiklas. Šios veiklos skatinamos pelno mokesčio lengvatomis, pagreitinta MTEP naudojamo ilgalaikio turto amortizaciją, suteikia galimybę vykdyti bendrus MTEP projektus, aplikuojant į įvairias MTEP priemones, gaunant dalinį finansavimą ir t.t. Lietuva pasižymi ir pakankamai aukštu jaunų specialistų kompiuteriniu raštingumu, taip pat geromis užsienio kalbų žiniomis.

Brianas Tracy yra pasakęs, kad be tikslo mes negalėtume valdyti pokyčių ir juos pakreipti mums tinkama kryptimi. Vertinant šiandieninę situaciją galima apibendrinti, kad tikėtis greito proveržio MTEP veiklose būtų naivu, tačiau visi dideli darbai prasideda nuo mažų. Svarbiausia, kad turime kryptį.

Statybunaujienos.lt




Automatika, pramonės inžinerija

nuotrauka
2022-07-22 09:52
Vis garsiau kalbama, kad Lietuvos verslui, norinčiam išlikti konkurencingu, neišvengiamai būtina galvoti apie veiklos efektyvumą. Vienas iš kelių į kokybės gerinimą, produktyvumo didinimą, sąnaudų mažinimą ir darbuotojų saugą – robotizacija. Tačiau Lietuvos įmonės neskuba investuoti į robotus.
nuotrauka
2022-07-18 15:07
Bendradarbiaudama su „virtualios elektrinės“ paslaugas teikiančiu Estijoje įkurtu startuoliu „Fusebox“, „Caverion Lietuva“ savo klientams galės pasiūlyti išmanią elektros energijos valdymo sistemą, kuri padės sumažinti iki 50 000 tonų anglies dvideginio per metus. Ši sistema taip pat leis prisidėti ...
nuotrauka
2022-06-09 10:56
Rinkos tyrimų įmonės sutaria – pasaulinis robotikos sektorius iki 2030 m. patirs spartų augimą. Nors šis sektorius Lietuvoje dar tik pradinėse vystymosi stadijose, ekspertai skatina paversti jį strategine sritimi ir taip sparčiau skaitmenizuoti pramonę bei kitus sektorius.
nuotrauka
2022-02-21 07:32
GIPL – tai pirmoji ir vienintelė Lietuvos gamtinių dujų jungtis, sujungianti mus su Vakarais. Šis projektas vertinamas ir kaip energetinio saugumo priemonė, ir kaip dar vienas energijos tiekimo šaltinis, sudarantis galimybę įsigyti pigesnių dujų iš Europos visos dujų rinkos, ir praplėsti SGD termina...
nuotrauka
2021-12-07 11:26
Istorine, religine ir kultūrine prasme unikali Vilniaus Šv. Stanislovo ir Šv. Vladislovo arkikatedra bazilika prieš daugiau nei dešimtmetį tapo ir vienu pirmųjų moderniai valdomų visuomeninių pastatų Lietuvoje. 2003-iaisiais joje įdiegus, o šiemet renovavus JUNG KNX standarto išmanaus namo sistemą, ...
nuotrauka
2021-12-06 11:25
KTU mokslininkai pasiūlė dirbtiniu intelektu grįstą metodą, kuris triukšmingoje aplinkoje ne tik padeda aptikti įvairius gedimus laiku, bet ir yra tvarus aplinkai metodas – gedimo aptikimo procesas lengvai skaitmenizuojamas, o senų, puikiai veikiančių pramonės įrengimų keisti nereikia.
nuotrauka
2021-08-30 08:23
Rizikos kapitalo fondas „CoInvest Capital“ kartu su verslo angelais investuoja 400 tūkst. EUR į mobiliosios robotikos bendrovę „Rubedos“. Gautą investiciją bendrovė naudos robotų navigavimo technologijai, automatizuojančiai logistikos centrų veiklą, sukurti.
nuotrauka
2021-07-22 10:24
Ankstyvoje paauglystėje pradėjęs domėtis šiuolaikinės elektrotechnikos ir išmanių technologijų galimybėmis, šiandien šešiolikmetis Skirmantas Skurdenis – jauniausias tarptautinį KNX sertifikatą turintis išmaniojo namo sistemos diegėjas Lietuvoje. Vaikino planuose – savarankiškai nuo A iki Z suprojek...
nuotrauka
2021-07-12 09:09
Vilniuje, greta Molėtų plento, pradėta Gamybos inovacijų slėnio pastato statyba. Čia gamybos įmonės, startuoliai, technologijų kūrėjai ir tyrėjai galės testuoti inovatyvias savo idėjas, kurti skaitmenines inovacijas ir prototipus, vykdyti mažaserijinę gamybą.
nuotrauka
2021-05-31 08:56
„Caverion Lietuva‟ ir „Technopolis Lietuva‟ tęsia bendradarbiavimą naujame „Technopolio Beta“ pastato atnaujinimo projekte. „Caverion Lietuva‟ 10-ies aukštų ir 22,7 tūkst. kv. m ploto pastato rekonstrukcijos projekte organizuoja statybinės bei inžinerinės dalies atnaujinimą.
nuotrauka
2021-05-28 10:48
Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos (LINPRA) nariai pritarė siūlymui atsižvelgti į tarptautinę praktiką bei didėjančią technologijų reikšmę narių veikloje ir papildė asociacijos pavadinimą. Auganti bendruomenė taip pat sutarė laikytis aukštų profesinių standartų, kuriuos įtvirtino Etikos kodek...
nuotrauka
2021-05-21 10:50
Siekdama populiarinti studijas technologijos ir inžinerijos mokslų kryptyse, „Teltonika“ įmonių grupė įsteigė 90 tūkst. eurų stipendijų fondą būsimiems KTU pirmakursiams, pasirinkusiems šias studijas.
nuotrauka
2021-05-13 16:27
Vilniuje, Lvovo g. 37 duris jau atvėrė vienas inovatyviausių verslo centrų Lietuvoje. Šiuolaikiškiems A+ energinės klasės pastato reikalavimams, užsakovo bei nuomininkų poreikiams ir lūkesčiams atliepti, „Caverion Lietuva“ 8 aukštų, 23.000 kv. m bendro ploto pastate įrengė didelės apimties ateities ...
nuotrauka
2021-04-27 14:40
Išaugus Covid-19 pandemijai valdyti skirtų gaminių paklausai, Lietuvos ir visos Europos gamintojai fiksuoja kylančias plastiko gaminių kainas. Pandemijos sąlygomis dėl logistikos konteinerių trūkumo ir sulėtėjusios JAV plastiko sektoriaus gamybos kainas dar labiau kelia žaliavų trūkumas.
nuotrauka
2021-03-23 10:09
Elektronikos inžinieriai – žmonės, gebantys kurti, gaminti, diegti, tirti, tobulinti ir aptarnauti modernias elektronines sistemas. Šiandien jie ypač pageidaujami darbo rinkoje, nes prisideda prie spartesnio technologijų vystymosi, naujų produktų kūrimo.
nuotrauka
2021-03-18 12:26
Lietuva pernai pademonstravo antrą geriausią ES ekonomikos rezultatą, o mūsų šalies pramonė ne tik paaugo, bet ir ryškiai pranoko Vokietijos ar Lenkijos rodiklius.
nuotrauka
2021-03-08 09:38
Pasauliui pamažu atsigaunant po šoko, kurį ekonomikos ir sveikatos sektoriams sukėlė pandemija, imama vis aiškiau įžvelgti ir kitus šios neeilinės situacijos aspektus, kurie gali katalizuoti ilgalaikius pokyčius. Vienas tokių – pasaulinės sveikatos krizės išryškintas robotizacijos potencialas. Tyrim...
nuotrauka
2021-02-23 13:43
Pandemija tapo verslo skaitmeninimosi akseleratoriumi, įsitikinę šalies ekspertai. Nors greitai pasikeitęs pasaulis parodė skaitmeninių technologijų svarbą ir naudą, Lietuvos pramonėje vis dar dominuoja žemos pridėtinės vertės gamyba. Siekdami paspartinti pokyčius pramonėje, technologijų kūrėjai ir ...
nuotrauka
2021-02-15 08:21
Skaitmeninių statybos technologijų įmonė UAB „AGA CAD“ prisijungė prie Europos statybos ir gamybos skaitmeninės transformacijos lyderės - Prancūzijos įmonių grupės „GROUPE MONNOYEUR“. 100 proc. „AGA CAD“ akcijų įsigijo antrinė šios grupės įmonė „ARKANCE“. Dėl to Vilniuje įsikūręs „AGA CAD“ specializ...
nuotrauka
2021-01-25 11:41
Mažos gamybos įmonės, startuoliai, technologijų kūrėjai ir tyrėjai vykdyti gamybą, kurti skaitmenines inovacijas ir prototipus, testuoti inovatyvias savo idėjas galės Vilniuje kuriamame Gamybos inovacijų slėnyje. Čia bus tinkama patalpų infrastruktūra, veiks gamybai skirta įranga, bus teikiamos apie...

Statybunaujienos.lt » Automatika, pramonės inžinerija