2022 rugpjūčio 13 d. šeštadienis, 0:00
Reklama  |  facebook

Biokuro katilai – ateitis ar atgyvena?

2018-03-12 13:18
Lietuvoje apie 80 proc. individualių namų šildomi naudojant biokurą. Kiti į šalį besiveržiantys būdai, skirti reikiamai temperatūrai gyvenamosiose erdvėse užtikrinti, po truputį skinasi savo kelią, tačiau kol kas neturi didelio gyventojų lojalumo. Malkos vis dar išlieka vienas iš pigiausių pasirinkimų pasigaminti reikiamą kiekį šilumos. Pastaruoju metu nemažai diskusijų viešojoje erdvėje kelia taršos klausimai ir tinkamas šildymo įrenginių pasirinkimas. Daugiausiai problemų kelia senos malkomis kūrenamos krosnys. Jos įprastai naudojamos kaimo vietovėse – mažas pajamas gaunantys žmonės dažnai neįstengia įsigyti tinkamo kuro, o savo miško neturi, todėl jose degina tai, kas papuola po ranka.
nuotrauka
Lietuvos pramoninkų konfederacijos nuotr.


Minimos įmonės
Kauno technologijos universitetas (KTU),
Lietuvos biomasės energetikos asociacija,

„Senų krosnių ar kitų malkomis kūrenamų katilų naudingumo koeficientas neretai yra mažesnis nei 60 proc., todėl jie labai neefektyviai degina kurą, be to, gerokai padidina aplinkos taršą. Pačios nuostolingiausios ekologiniu požiūriu yra malkomis kūrenamos krosnys. Prastas kuras, seni katilai, kuriuose deginamos buitinės atliekos – tai jau daugybę metų neišsprendžiama šalies bėda. Visai kitokia situacija susiklosto tuomet, kai žmonės yra finansiškai pajėgūs įsigyti naujos kartos automatizuotus biokuro katilus, kūrenamus medžio ir šiaudų granulėmis. Pagal ES priemonę „Katilų keitimas namų ūkiuose“ jau greitai yra numatoma remti neefektyviai biomasę naudojančių individualių katilų keitimą į efektyvesnes technologijas“, – pasakoja Kauno technologijos universiteto doc. Dr. Kęstutis Buinevičius.

Biokuro katilas ar šilumos siurblys?

Lietuvos biomasės energetikos asociacijos LITBIOMA prezidentas Virginijus Ramanauskas atkreipia dėmesį į tai, kad ES skiriami pinigai oro taršai mažinti turėtų būti skirstomi taip, kad žmonės patys galėtų pasirinkti, kas jiems labiausiai priimtina. „Mano supratimu, visi šilumos įrenginių gamintojai turėtų konkuruoti vienodomis sąlygomis. Pastaruoju metu programose, kurias, kaip asociacijos atstovai, gauname susipažinimui, finansavimo persvara nukrypo į šilumos siurblių pusę, kurių Lietuvoje netgi niekas negamina, o aukštos efektyvumo klasės biokuro katilai bandomi nustumti į antrą planą. Mes manome, kad situaciją galima pakreipti Lietuvos ūkiui naudingesne linkme. Šalyje nemažai biokuro katilų gamintojų, kurių produkcija gerai vertina ir užsienyje“, – dėsto V. Ramanauskas.

Mokslininkas K. Buinevičius paprašytas įvardinti pagrindinius biokuro katilų privalumus, sako, kad tai – nedidelės investicijos įrenginiui, jei jas lygintume su šilumos siurblio įrengimu, galimybė reguliuoti išlaidas šilumai, nes pats žmogus gali nuspręsti, kuo jam kūrenti, – ar malkomis, ar granulėmis, ar medžio atraižomis. „Taip pat paminėčiau ir mažą taršą, nes šiuolaikiniai biokuro katilai yra labai draugiški aplinkai. Jei kalbėtume apie šilumos siurblių efektyvumą, tai reiktų pasakyti, kad jis gerokai mažesnis už biokuro katilų. Be to, efektyvumas priklauso ir nuo temperatūros lauke. Jei ji nukrenta iki minus penkiolikos, tuomet elektros suvartojimas žymiai išauga. Tokiu atveju nėra galimybės prognozuoti, kiek kainuos pagaminti norimą šilumos kiekį“, – aiškina patyręs specialistas.

Jis pateikia pavyzdį, kad užsienio šalyse, pavyzdžiui, Vokietijoje, norint gauti paramą šilumos siurbliui statyti, yra reikalavimas sumontuoti ir apskaitos prietaisus. Pastarieji leidžia stebėti efektyvumo rodiklius. „Lietuvoje taip pat reiktų įvesti efektyvumo rodiklį, nes kitaip paramų dalinimas gali pavirsti kai kurių žmonių pelno šaltiniu. Juk biokuro katilams irgi keliami efektyvumo rodikliai. Katilas pagal europinį klasifikavimą turėtų būti ne mažesnės kaip ketvirtos klasės“, – paaiškina K. Buinevičius. Ramanauskas primena ir tai, kad lietuviai puikiai gamina granules, tinkamas kūrenti biokuro katilus. „Jos yra sertifikuotos, nuolat eksportuojamos į Vakarų Europos valstybes, o jų kokybė užsieniečius tenkina jau daugybę metų. Visai kitaip su šilumos siurbliais. Jiems reikalinga elektros energija yra importuojama, nes Lietuva pati pasigamina tik apie 20 proc. visos suvartojamos energijos“, – primena V. Ramanauskas.

Kas turi savų malkų, apie šilumos siurblių įsigijimą negalvoja

Bendrovės „Kalvis“ atstovas Andrius Daujotas sako, kad šie katilai vis dar „ant bangos“ ne tik Lietuvoje, bet ir kaimyninėse valstybėse. Pagrindiniai juos perkančių žmonių argumentai yra susiję su savos miško valdos turėjimu. „Miškus nuolat reikia valyti, todėl tie, kurie turi savą mišką, retai galvoja apie kitokį namų šildymo būdą nei biokuro katilas. Šiuolaikiniai granuliniai katilaiatitinka griežtus penktos klasės reikalavimus. Tai reiškia, kad jie yra ne tik ekonomiški, bet ir ekologiški – oras neteršiamas kietosiomis dalelėmis ir kitomis kenksmingomis medžiagomis. Toks katilas dėl eksploatavimo patogumo prilygsta dujiniam katilui. Teisingai jį sureguliavus, telieka pripilti granulių į specialų bunkerį ir nepamiršti papildyti“, – patirtimi dalijasi šildymo ekspertas.

A.Daujotas paprašytas įvardinti, į ką reikia atkreipti dėmesį norint teisingai pasirinkti biokuro katilą, sako, jog labai svarbu žinoti, kokie namo šilumos nuostoliai. „Pavyzdžiui, B klasės 150 m2 namui gali užtekti ir 8 kW galios katilo, o C klasės 150 m2 būstui jau reikia rinktis 14 kW galios įrenginį. Jei namas žemesnės klasės – tai teks statyti dar galingesnį katilą“, – pataria A. Daujotas.

Anot jo, daug šilumos nuostolių patiriama kietojo kuro katilus netinkamai eksploatuojant. „Būtina atkreipti dėmesį į iš radiatorių grįžtančio vandens temperatūrą – ji neturi būti mažesnė nei 57,5 laipsniai. Tokią aukštą vandens temperatūrą galima palaikyti teisingai sumontavus šildymo sistemą, t.y. įrengus trijų ar keturių eigų vožtuvą. Kai pasirenkamas pernelyg „galingas“ katilas, jis „dusinamas“ (uždaromos oropadavimo sklendės, kad malkos tik rusentų). Kai malkos negauna pakankamai oro, jos sudega, bet neduoda reikiamos šilumos“, – konsultuoja šildymo įrenginių ekspertas Andrius Černiauskas.

Kas neskaičiuoja – tas nesutaupo

Mokslų daktaras K. Buinevičius paskaičiavo, koks gyvenamojo ploto šildymo būdas labiausiai apsimoka taupyti norinčiam vartotojui. „Žmogus, gyvenantis senos statybos bute, kurio plotas maždaug 60 kvadratinių metrų, šiuo metu už šildymą moka apie 78 eurus per mėnesį. Jeigu jis kūrentų šį butą malkomis, tai šildymas atsieitų apie 30 eurų, jei granulėmis – 50-60 eurų per mėnesį. Na, o jeigu įsirengtų šilumos siurblį,mėnesinė kaina būtų panaši į centralizuotai tiekiamo šildymo arba netgi didesnė“, – tyrinėja K. Buinevičius.

Naujos kartos biokuro katilą įsirengęs Aloyzas Matiukas, gyvenantis Anykščių rajone, sako, jog jam labiausiai patinka tai, kad šiame katile galima kūrenti įvairų kurą: granules, malkas, anglį, bei smulkiasmedžio atraižas. „Man tai yra pinigus taupantis įrenginys, nes aš turiu pigaus kuro. Patinka ir plačios katilo reguliavimo galimybės. Galiu elektroniškai kontroliuoti įrenginio galią, keisti naktinius ir dieninius temperatūros režimus, turėti nuotolinio valdymo galimybę“, – pasakoja investiciją padaręs vyras.

Kaip teigiama, dauguma šalies gyventojų, planuojančių keisti senus malkomis kūrenamus katilus katilus į efektyvesnius, vis dar laukia, kokie finansavimo mechanizmai juos pasieks artimiausiu metu. Vis dėlto espertai vienbalsiai tikina, kad su parama pasikeisti savo katilus galės tikrai ne visi – juk reikės pirminės investicijos, kuri, tikėtina, bus prieinama tik vidutines ir didesnes pajamas gaunantiems asmenims. 

Statybunaujienos.lt




Inžinerinės sistemos

nuotrauka
2022-08-09 12:00
Vilniuje užbaigtas pirmasis išmanaus vandentiekio diegimo etapas ir dar šiemet išmanieji vandens skaitikliai pasieks sostinės gyventojų namus. Galutinai įdiegus pirmąjį tokį regione išmanųjį vandentiekį, gyventojams nebereikės patiems fiksuoti ir deklaruoti vandens skaitiklių rodmenų, o nauja sistem...
nuotrauka
2022-08-03 10:18
Pirmą kartą po Rusijos pradėto karo iš Ukrainos į Lietuvą atvežtas didelės galios transformatorius, kurį bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) darbuotojai pasitiko simboliškai – nuo sunkvežimio stambų krovinį nukėlė Ukrainos vėliavos – geltonos ir mėlynos – spalvų kranai.
nuotrauka
2022-07-26 08:17
Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) sulaukė 2 947 gyventojų paraiškų už 9,52 mln. eurų dėl taršių katilų keitimo į šilumos siurblius ar biokuro katilus. Viso tam skirta buvo 13 mln. eurų.
nuotrauka
2022-07-18 13:34
Aštrėjant geopolitinei situacijai ir augant energetinių išteklių kainoms, „Ignitis“ ragina verslo įmones pagalvoti apie energetinio efektyvumo sprendimus, kurie gali realiai sumažinti mėnesio išlaidas už dujas ir elektrą. Ekspertai teigia, kad įdiegus energetinio efektyvumo sprendimus verslo įmonių ...
nuotrauka
2022-07-14 14:09
Jau netrukus Lietuvos energetikoje prasidės skaitmeninis virsmas – kiekvieno namus pasieks bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) diegiami išmanieji elektros skaitikliai. Skaičiuojant naujųjų skaitiklių suteikiamą naudą, galima išskirti keletą svarbių aspektų: gyventojams nebereikės patie...
nuotrauka
2022-07-11 10:44
Siekdama mažinti gyventojų išlaidas už būsto šildymą, Aplinkos ministerija parengė ir teikia derinti du aprašų pakeitimo projektus, kuriais įgyvendinamos naujos Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo nuostatos. Jomis nuo 30 iki 80 proc. didinama kompensacinė išmoka...
nuotrauka
2022-07-07 13:15
Bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO), kurianti patikimą ir išmanų tinklą, priartėjo prie svarbaus išmaniosios apskaitos diegimo projekto etapo pabaigos – į Lietuvą atvyko pirmoji naujųjų, išmaniųjų elektros energijos skaitiklių siunta. Šie apskaitos prietaisai pradedami diegti realiomis ...
nuotrauka
2022-07-07 08:38
Energetikos ministras Dainius Kreivys pasirašė įsakymą, kuriuo keičiami šildymo ir karšto vandens sistemų reikalavimai, taikomi gyvenamiesiems daugiabučiams namams. Seni šilumos punktai privalės būti modernizuoti, taip siekiant maksimalaus šilumos energijos efektyvumo bei mažesnių išlaidų.
nuotrauka
2022-07-01 09:01
Didinamos kompensacijos šilumos punktus surenovuojantiems daugiabučių gyventojams: valstybė nuo šiol kompensuos nebe 30, o iki 80 proc. šilumos punktų bei šildymo ir karšto vandens sistemų modernizavimo kaštų, tačiau įpareigoja susitvarkyti per ateinančius 4 metus.
nuotrauka
2022-06-21 11:05
Į Klaipėdą atplukdyti pirmieji 78 energijos kaupimo įrenginiai – baterijos, skirtos momentinio rezervo paslaugą Lietuvai turinčiai užtikrinti energijos kaupimo įrenginių sistemai.
nuotrauka
2022-06-08 16:28
Vilniaus miesto savivaldybės taryba nutarė vilniečiams pasiūlyti šilumos taupymo sprendimą. Gyventojams, nusprendusiems atnaujinti gyvenamųjų namų šilumos punktus su priklausomąja sistema, savivaldybė teiks finansinę pagalbą. Programos įgyvendinimui savivaldybė planuoja skirti daugiau nei 2,4 mln. e...
nuotrauka
2022-06-02 09:55
Birželio 1 d. įsigaliojo Energetikos ministerijos parengtos Šilumos ūkio įstatymo pataisos, kurios leidžia šilumos tiekėjams prižiūrėti šilumos punktus ir įgyvendinti jų atnaujinimo projektus.
nuotrauka
2022-05-27 10:06
Siekiant efektyvinti daugiabučių namų šilumos sistemų veiklą, Energetikos ministras Dainius Kreivys pasirašė įsakymą, kuriuo atnaujinamos šilumos tiekimo tinklų ir šilumos punktų įrengimo taisyklės. Jas įgyvendinus, gyventojai galės patys reguliuoti namo šildymą ir sumažinti savo išlaidas.
nuotrauka
2022-05-23 20:57
Siekiant realiomis sąlygomis įsitikinti, kad bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) planuojami diegti išmanieji elektros skaitikliai atitinka visus iškeltus aukščiausius reikalavimus, t. y. skaičiuoja energiją tiksliai, veikia saugiai bei tiksliai matuoja tinklo parametrus – atliekama išs...
nuotrauka
2022-05-16 07:14
Kylant kainoms ir didėjant nerimui dėl ekonominės padėties ir infliacijos, kaip niekad aktualu mažinti vartojimo kaštus ir ieškoti tvarių sprendimų. Nemažą dalį išlaidų sudaro šildymo bei vėdinimo kaštai. Norint sutaupyti, specialistai rekomenduoja senus, nebeefektyvius šildymo sistemos siurblius pa...
nuotrauka
2022-05-12 07:41
Antrus metus turą Europoje rengiančios Švedijos kompanijos „NIBE Energy Systems“ ekspomobilis jau šį mėnesį pirmą kartą užsuks ir į Lietuvą. Gegužės 24 d. didžiausio Skandinavijos šildymo technikos gamintojo paroda ant ratų veiks Šiauliuose, gegužės 25 d. – Kaune, o gegužės 26 d. – Klaipėdoje.
nuotrauka
2022-05-12 07:26
Dušas primena malonų, šiltą vasaros lietų, kai vanduo atgaivina įkaitusį kūną ir susigeria į žemę. Naujieji „hansgrohe RainDrain“ dušo latakai padeda atgaivinti šiuos pojūčius: jie ne tik neleidžia kauptis vandeniui dušo zonoje, bet ir kuria vientisą vonios kambario vaizdą.
nuotrauka
2022-05-05 10:22
Įsibėgėjęs Lietuvos elektros rinkos liberalizavimo procesas kelia gyventojams ne tik papildomų rūpesčių, bet ir klausimų. Ryškėja ir dar viena tendencija – tarp gyventojų ima sklandyti nepagrįsti mitai, kurie ilgainiui gali jiems lemti ir papildomų išlaidų. „Ignitis“ pasiūlymų klientams vadovas Deiv...
nuotrauka
2022-05-03 09:09
Artėjant birželio 18 dienai, kuomet didžioji dalis Lietuvos namų ūkių, turi sudaryti nepriklausomo elektros tiekimo sutartis, „Ignitis“ informuoja, kad to nepadarę vartotojai gali patirti didesnių išlaidų. Remiantis aktualiais duomenimis, tokiu atveju elektros galutinė kaina gali siekti ir 40 ct/kWh...
nuotrauka
2022-04-29 10:33
Elektros tiekėjas „Ignitis“ atkreipia dėmesį, kad prieš porą mėnesių kilusios diskusijos apie galimybę nukelti II elektros rinkos liberalizavimo etapą paskleidė sumaištį. „Ignitis“ klientų aptarnavimo centrai iš dalies gyventojų girdi apie svarstymus laukti iki paskutinės minutės ir tik tuomet sudar...

Statybunaujienos.lt » Inžinerinės sistemos