2021 rugsėjo 27 d. pirmadienis, 13:09
Reklama  |  facebook

Biokuro katilai – ateitis ar atgyvena?

2018-03-12 13:18
Lietuvoje apie 80 proc. individualių namų šildomi naudojant biokurą. Kiti į šalį besiveržiantys būdai, skirti reikiamai temperatūrai gyvenamosiose erdvėse užtikrinti, po truputį skinasi savo kelią, tačiau kol kas neturi didelio gyventojų lojalumo. Malkos vis dar išlieka vienas iš pigiausių pasirinkimų pasigaminti reikiamą kiekį šilumos. Pastaruoju metu nemažai diskusijų viešojoje erdvėje kelia taršos klausimai ir tinkamas šildymo įrenginių pasirinkimas. Daugiausiai problemų kelia senos malkomis kūrenamos krosnys. Jos įprastai naudojamos kaimo vietovėse – mažas pajamas gaunantys žmonės dažnai neįstengia įsigyti tinkamo kuro, o savo miško neturi, todėl jose degina tai, kas papuola po ranka.
nuotrauka
Lietuvos pramoninkų konfederacijos nuotr.


Minimos įmonės
Kauno technologijos universitetas (KTU),
Lietuvos biomasės energetikos asociacija,

„Senų krosnių ar kitų malkomis kūrenamų katilų naudingumo koeficientas neretai yra mažesnis nei 60 proc., todėl jie labai neefektyviai degina kurą, be to, gerokai padidina aplinkos taršą. Pačios nuostolingiausios ekologiniu požiūriu yra malkomis kūrenamos krosnys. Prastas kuras, seni katilai, kuriuose deginamos buitinės atliekos – tai jau daugybę metų neišsprendžiama šalies bėda. Visai kitokia situacija susiklosto tuomet, kai žmonės yra finansiškai pajėgūs įsigyti naujos kartos automatizuotus biokuro katilus, kūrenamus medžio ir šiaudų granulėmis. Pagal ES priemonę „Katilų keitimas namų ūkiuose“ jau greitai yra numatoma remti neefektyviai biomasę naudojančių individualių katilų keitimą į efektyvesnes technologijas“, – pasakoja Kauno technologijos universiteto doc. Dr. Kęstutis Buinevičius.

Biokuro katilas ar šilumos siurblys?

Lietuvos biomasės energetikos asociacijos LITBIOMA prezidentas Virginijus Ramanauskas atkreipia dėmesį į tai, kad ES skiriami pinigai oro taršai mažinti turėtų būti skirstomi taip, kad žmonės patys galėtų pasirinkti, kas jiems labiausiai priimtina. „Mano supratimu, visi šilumos įrenginių gamintojai turėtų konkuruoti vienodomis sąlygomis. Pastaruoju metu programose, kurias, kaip asociacijos atstovai, gauname susipažinimui, finansavimo persvara nukrypo į šilumos siurblių pusę, kurių Lietuvoje netgi niekas negamina, o aukštos efektyvumo klasės biokuro katilai bandomi nustumti į antrą planą. Mes manome, kad situaciją galima pakreipti Lietuvos ūkiui naudingesne linkme. Šalyje nemažai biokuro katilų gamintojų, kurių produkcija gerai vertina ir užsienyje“, – dėsto V. Ramanauskas.

Mokslininkas K. Buinevičius paprašytas įvardinti pagrindinius biokuro katilų privalumus, sako, kad tai – nedidelės investicijos įrenginiui, jei jas lygintume su šilumos siurblio įrengimu, galimybė reguliuoti išlaidas šilumai, nes pats žmogus gali nuspręsti, kuo jam kūrenti, – ar malkomis, ar granulėmis, ar medžio atraižomis. „Taip pat paminėčiau ir mažą taršą, nes šiuolaikiniai biokuro katilai yra labai draugiški aplinkai. Jei kalbėtume apie šilumos siurblių efektyvumą, tai reiktų pasakyti, kad jis gerokai mažesnis už biokuro katilų. Be to, efektyvumas priklauso ir nuo temperatūros lauke. Jei ji nukrenta iki minus penkiolikos, tuomet elektros suvartojimas žymiai išauga. Tokiu atveju nėra galimybės prognozuoti, kiek kainuos pagaminti norimą šilumos kiekį“, – aiškina patyręs specialistas.

Jis pateikia pavyzdį, kad užsienio šalyse, pavyzdžiui, Vokietijoje, norint gauti paramą šilumos siurbliui statyti, yra reikalavimas sumontuoti ir apskaitos prietaisus. Pastarieji leidžia stebėti efektyvumo rodiklius. „Lietuvoje taip pat reiktų įvesti efektyvumo rodiklį, nes kitaip paramų dalinimas gali pavirsti kai kurių žmonių pelno šaltiniu. Juk biokuro katilams irgi keliami efektyvumo rodikliai. Katilas pagal europinį klasifikavimą turėtų būti ne mažesnės kaip ketvirtos klasės“, – paaiškina K. Buinevičius. Ramanauskas primena ir tai, kad lietuviai puikiai gamina granules, tinkamas kūrenti biokuro katilus. „Jos yra sertifikuotos, nuolat eksportuojamos į Vakarų Europos valstybes, o jų kokybė užsieniečius tenkina jau daugybę metų. Visai kitaip su šilumos siurbliais. Jiems reikalinga elektros energija yra importuojama, nes Lietuva pati pasigamina tik apie 20 proc. visos suvartojamos energijos“, – primena V. Ramanauskas.

Kas turi savų malkų, apie šilumos siurblių įsigijimą negalvoja

Bendrovės „Kalvis“ atstovas Andrius Daujotas sako, kad šie katilai vis dar „ant bangos“ ne tik Lietuvoje, bet ir kaimyninėse valstybėse. Pagrindiniai juos perkančių žmonių argumentai yra susiję su savos miško valdos turėjimu. „Miškus nuolat reikia valyti, todėl tie, kurie turi savą mišką, retai galvoja apie kitokį namų šildymo būdą nei biokuro katilas. Šiuolaikiniai granuliniai katilaiatitinka griežtus penktos klasės reikalavimus. Tai reiškia, kad jie yra ne tik ekonomiški, bet ir ekologiški – oras neteršiamas kietosiomis dalelėmis ir kitomis kenksmingomis medžiagomis. Toks katilas dėl eksploatavimo patogumo prilygsta dujiniam katilui. Teisingai jį sureguliavus, telieka pripilti granulių į specialų bunkerį ir nepamiršti papildyti“, – patirtimi dalijasi šildymo ekspertas.

A.Daujotas paprašytas įvardinti, į ką reikia atkreipti dėmesį norint teisingai pasirinkti biokuro katilą, sako, jog labai svarbu žinoti, kokie namo šilumos nuostoliai. „Pavyzdžiui, B klasės 150 m2 namui gali užtekti ir 8 kW galios katilo, o C klasės 150 m2 būstui jau reikia rinktis 14 kW galios įrenginį. Jei namas žemesnės klasės – tai teks statyti dar galingesnį katilą“, – pataria A. Daujotas.

Anot jo, daug šilumos nuostolių patiriama kietojo kuro katilus netinkamai eksploatuojant. „Būtina atkreipti dėmesį į iš radiatorių grįžtančio vandens temperatūrą – ji neturi būti mažesnė nei 57,5 laipsniai. Tokią aukštą vandens temperatūrą galima palaikyti teisingai sumontavus šildymo sistemą, t.y. įrengus trijų ar keturių eigų vožtuvą. Kai pasirenkamas pernelyg „galingas“ katilas, jis „dusinamas“ (uždaromos oropadavimo sklendės, kad malkos tik rusentų). Kai malkos negauna pakankamai oro, jos sudega, bet neduoda reikiamos šilumos“, – konsultuoja šildymo įrenginių ekspertas Andrius Černiauskas.

Kas neskaičiuoja – tas nesutaupo

Mokslų daktaras K. Buinevičius paskaičiavo, koks gyvenamojo ploto šildymo būdas labiausiai apsimoka taupyti norinčiam vartotojui. „Žmogus, gyvenantis senos statybos bute, kurio plotas maždaug 60 kvadratinių metrų, šiuo metu už šildymą moka apie 78 eurus per mėnesį. Jeigu jis kūrentų šį butą malkomis, tai šildymas atsieitų apie 30 eurų, jei granulėmis – 50-60 eurų per mėnesį. Na, o jeigu įsirengtų šilumos siurblį,mėnesinė kaina būtų panaši į centralizuotai tiekiamo šildymo arba netgi didesnė“, – tyrinėja K. Buinevičius.

Naujos kartos biokuro katilą įsirengęs Aloyzas Matiukas, gyvenantis Anykščių rajone, sako, jog jam labiausiai patinka tai, kad šiame katile galima kūrenti įvairų kurą: granules, malkas, anglį, bei smulkiasmedžio atraižas. „Man tai yra pinigus taupantis įrenginys, nes aš turiu pigaus kuro. Patinka ir plačios katilo reguliavimo galimybės. Galiu elektroniškai kontroliuoti įrenginio galią, keisti naktinius ir dieninius temperatūros režimus, turėti nuotolinio valdymo galimybę“, – pasakoja investiciją padaręs vyras.

Kaip teigiama, dauguma šalies gyventojų, planuojančių keisti senus malkomis kūrenamus katilus katilus į efektyvesnius, vis dar laukia, kokie finansavimo mechanizmai juos pasieks artimiausiu metu. Vis dėlto espertai vienbalsiai tikina, kad su parama pasikeisti savo katilus galės tikrai ne visi – juk reikės pirminės investicijos, kuri, tikėtina, bus prieinama tik vidutines ir didesnes pajamas gaunantiems asmenims. 

Statybunaujienos.lt




Inžinerinės sistemos

nuotrauka
2021-09-01 15:46
Mažas pajamas gaunantys gyventojai nuo trečiadienio, rugsėjo 1 d., jau gali teikti paraiškas kompensacijoms atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimui elektros energijos reikmėms ir iškastinį kurą naudojančių šilumos įrenginių pakeitimui.
nuotrauka
2021-08-19 14:46
Gaisrai pramonės įmonėse ir komerciniuose pastatuose kasmet sukelia milžiniškų nuostolių visame pasaulyje. Ekspertų skaičiavimais, tokiuose objektuose įsiplieskusi ugnis vidutiniškai padaro nuostolių už 100 tūkst. eurų, tačiau kilęs gaisras neretai gali baigtis visišku verslo žlugimu.
nuotrauka
2021-06-30 09:32
Efektyviau ir tvariau: sostinėje startavo pilotinis AB Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) projektas, kurio pirmame etape temperatūra centrinio šildymo tinkle bus palaipsniui žeminama nuo 70 iki 65 laipsnių, o antrame – tol, kol temperatūra tolimiausiose tinklo vietose pasieks 55 laipsnius.
nuotrauka
2021-05-27 18:17
„Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) ir Prancūzijos bendrovė „Sagemcom Energy and Telecom“ SAS pasirašė išmaniosios apskaitos infrastruktūros pirkimo sutartį, kuria bus įsigyjama ir diegiama apie 1,2 mln. naujos kartos – išmaniųjų – elektros energijos skaitiklių bei sistemos duomenų valdymo ir ry...
nuotrauka
2021-05-13 16:27
Vilniuje, Lvovo g. 37 duris jau atvėrė vienas inovatyviausių verslo centrų Lietuvoje. Šiuolaikiškiems A+ energinės klasės pastato reikalavimams, užsakovo bei nuomininkų poreikiams ir lūkesčiams atliepti, „Caverion Lietuva“ 8 aukštų, 23.000 kv. m bendro ploto pastate įrengė didelės apimties ateities ...
nuotrauka
2021-04-21 11:54
Didžiausia Lietuvoje vandentvarkos bendrovė „Vilniaus vandenys“, kurianti išmanųjį vandentiekį, artėja prie pirmojo etapo darbų pabaigos. Jau įdiegta daugiau nei 6 300 vnt. išmaniųjų nuotolinio nuskaitymo skaitiklių šuliniuose ir daugiabučių pastatų įvaduose.
nuotrauka
2021-01-25 07:34
Specifiniai virtuvės kvapai ir gaisru gresiantys ortakiuose susikaupę riebalai yra nuolatinės maitinimo įstaigų problemos. Rinkoje esama ir nemažai sprendimų. Tačiau tiek inžinerinių sistemų montuotojai, tiek pačios maitinimo įstaigos ieško būdų, kad problemos būtų sprendžiamos kuo paprasčiau, bet e...
nuotrauka
2021-01-21 11:26
Kiekviena būsto apdailos smulkmena ar, atrodytų, pakoreguota nereikšminga detalė gali būsto šeimininkams sukelti įvairių nepatogumų. Nekilnojamojo turto plėtotojai naujakuriams rekomenduoja būsto apdailos projektą parodyti statybų inžinieriams ir pasikonsultuoti su jais dėl techninių galimybių.
nuotrauka
2020-11-24 10:44
Aplinkos apsaugos departamento (AAD) Panevėžio valdybos pareigūnai, tikrindami, kaip gyventojai tvarko buitines nuotekas, Panevėžio, Kupiškio, Rokiškio, Pasvalio, Biržų rajonuose jau atliko 22 reidus ir aplankė per 200 privačių namų valdų. Rezultatai ne itin džiugina – nustatytas 41 nuotekų tvarkymo...
nuotrauka
2020-10-20 07:45
Dėl nuolat griežtėjančių standartų ir tobulėjančių technologijų kiekvienais metais nauji pastatai tampa vis taupesni. Siekiant atitikti augančius reikalavimus, statomuose objektuose naudojami vis efektyvesni izoliavimo sprendimai. Taip pastatai tampa vis sandaresni, bet dažnai ima kelti asociacijų s...
nuotrauka
2020-10-19 07:30
Pasirenkant pastato vidaus vamzdynų sistemas, svarbi ne tik jų kokybė, kuri užtikrintų efektyvų ir nepriekaištingą veikimą. Aktualu, kad tokios sistemos būtų paprastai ir greitai montuojamos, lengvai aptarnaujamos ir nekeltų rūpesčių bent keliasdešimt metų. „Wavin“ siūlo kaip tik tokius variantus, k...
nuotrauka
2020-10-08 10:04
Netrukus dalyje Vilniaus pastatų karštas vanduo gali nusidažyti skaisčiai žalia spalva – tai reiškia, kad pastate įrengtas šilumokaitis nesandarus ir jį reikia nedelsiant keisti, siekiant užtikrinti kokybišką karšto vandens tiekimą.
nuotrauka
2020-09-10 07:30
Covid-19 priminė, kad virusai ir bakterijos yra pavojingi. Jeigu nuo koronaviruso ginamės kaukėmis, tai legionelės, sukeliančios sunkią plaučių uždegimo formą, gali tykoti kiekvienuose namuose ir bet kur, kur įrengtas vandentiekis.
nuotrauka
2020-09-08 10:31
Ar taupote energiją, vandenį kavai šildydami ant dujinės viryklės, o ne elektriniu arbatiniu? O galbūt jau renkate parašus savo daugiabučio renovacijai, nepaisydami nemažų išlaidų?
nuotrauka
2020-08-28 11:44
Vasarą, gulėdami ant lieptelio prie ežero, turbūt daugelis pasvajoja apie tai, kaip būtų galima vasaros šilumą ir energiją išsaugoti žiemos šildymo laikotarpiui. Pasak KTU Elektros ir elektronikos fakulteto (EEF) dėstytojo dr. Artūro Barono, toks uždavinys išsprendžiamas tiek teoriškai, tiek praktiš...
nuotrauka
2020-08-20 11:46
Rugsėjo mėnesį moksleiviai grįžta į mokyklas, tačiau šis grįžimas bus ne toks, kaip kiekvienais metais. SARS-COV-2 viruso plitimas įveda nemažai apribojimų, siekiant minimizuoti viruso sklidimo tarp moksleivių riziką. Apie virusų plitimą, oro užterštumą mokyklose ir priemones šioms rizikoms valdyti ...
nuotrauka
2020-05-07 08:32
Ketverius metus veikiančių ozono technologijų profesionalų „AirPLUS1 Lituanica“ klientai – nuo vandenvalos įmonių, pramonės objektų, iki didžiųjų prekybos centrų ir valstybinių įstaigų. Vienas pagrindinių ozono panaudojimo tikslų iki šiol buvo kvapų naikinimas, o pastaruoju metu išmanias ozonavimo s...
nuotrauka
2020-04-20 09:20
Aplinkos ministerija skirs kompensacines išmokas individualių gyvenamųjų namų savininkams, keičiantiems iškastinį kurą naudojančius šildymo katilus atsinaujinančius energijos išteklius naudojančiais įrenginiais.
nuotrauka
2020-03-31 10:51
Mokslininkai jau seniai yra įrodę, kad biurų pastatuose, kurie vėdinami prasčiau, žmonės serga dažniau. Tas pats galioja ir namams bei butams. Šiandieninės pandemijos akivaizdoje, siekiant likti sveikiems bei nesukelti pavojaus kitiems, norime paraginti daugiau dėmesio skirti patalpų vėdinimui ir at...
nuotrauka
2020-02-21 11:24
Senų baldų dalys, tuščios plastikinės pakuotės ar atliekų likučiai po remonto žiemos metu dažnai atsiduria gyventojų buitiniuose katiluose ar židiniuose. Nereikalingus daiktus tautiečiai degina tikėdami, kad taip tausos aplinką – sumažins atliekų kiekį, išvengs nelegalių sąvartynų. Tačiau ekspertai ...

Statybunaujienos.lt » Inžinerinės sistemos