Biuras: „iškvėpuotas“ oras mažina darbingumą, o netinkamas vėdinimas prišaukia ligas
Portalo Statybunaujienos.lt kalbinti specialistai teigia, kad to nepaisantys vadovai dėl sumažėjusio komandos narių darbingumo gali kaltinti tik save.
Paprasčiausias – ne visada geriausias
Šiuolaikiniai pastatai paprastai pasižymi gera šilumos izoliacija, todėl jei patalpų nevėdinsime, jose labai greitai susikaups darbingumą mažinantys ir sveikatai kenksmingi teršalai, pastebi Marijampolėje įsikūrusios UAB „Rokmonas“ direktorius Juozas Zdancevičius. Pasak įmonės, kurios viena iš specializacijų – oro vėdinimo ir kondicionavimo sistemų įrengimas visoje Lietuvoje, vadovo, nuo seno įprastas vėdinimo būdas, kai atlapojame visus langus, ir oras šviežias oras natūraliai patenka į patalpas, jau netinka, nes žiemą niekas nenori „šildyti lauko“, o karštą vasaros dieną nenorėsime įsileisti dar daugiau kaitros.„Nevėdinamose patalpose, pavyzdžiui, biure, mes labai greitai „iškvėpuojame“ visą orą, ir jei jo nepakeisime kitu, vadinamasis „sunkus oras“ tikrai nepadidins darbingumo. Vadinasi, reikia pasirūpinti, kad patalpose esantis „iškvėpuotas“ oras nuolat keistųsi su oru, esančiu pastato išorėje. Bet pats paprasčiausias arba natūralus vėdinimo būdas – specialios orlaidės ir mikroventiliacijos ertmės naujo tipo languose – ne visada tinka“, – sako J. Zdancevičius.
Pašnekovas pabrėžia, kad pasirinkus natūralų vėdinimo būdą, į patalpas, ypač jei pastatas, kuriame įrengtas biuras, stovi prie judrios gatvės, pateks užterštas nefiltruotas oras, o dirbti trukdys triukšmas. Žiemą į biurą skverbsis šaltas oras ir didės energijos nuostoliai bei šildymo kaina. Be to, gali kilti skersvėjis, skatinantis peršalimus. O vasarą, kai temperatūros patalpose ir lauke skirtumas artėja prie nulio, oras apskritai beveik nustoja judėti.
Kita vertus, renkantis vėdinimo būdą reikia atsižvelgti ir į Europos Sąjungos (ES) reikalavimus. Energetinių produktų (ekodizaino) direktyva 2009/125/EC (angl. Ecodesign) nustato, kad visi su energija susiję gaminiai privalės atitikti minimalias energinio efektyvumo normas, o Europos Komisija (EK) sprendimu vėdinimo įrenginiams gyvenamosiose ir negyvenamosiose patalpose keliami skirtingi standartai. Vėdinimo įrenginiuose, kuriuos gamintojai nurodo esant skirtus gyvenamosioms patalpoms, oro kiekis turi būti 0-250 kub. metrų per valandą, didžiausias srautas 250-1000 kub. metrų per valandą, o negyvenamosioms patalpoms vėdinti skirtuose įrenginiuose oro kiekis turi būti ne mažesnis kaip 250 kub. metrų per valandą.
„Tinkamai parinkti vėdinimo įrenginiai suteikia daug galimybių taupyti energiją ir sumažinti į aplinką išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, todėl visose ES šalyse ir įvesti tokie reikalavimai. Juos įvykdžius rinkoje neliks daug energijos eikvojančių ir neefektyviai veikiančių gaminių“, – aiškina UAB „Rokmonas“ vadovas, ragindamas tuos, kurie šiuo metu renkasi vėdinimo įrenginius, atsižvelgti į minėtus reikalavimus.
Rekuperacija – energiją taupantis vėdinimas
Kokią vedinimo sistemą pasirinkti, lemia ir lėšos, kurias gali skirti užsakovas. Tačiau J. Zdancevičius pataria geriau skirti šiek tiek daugiau pinigų jai įrengti, o vėliau džiaugtis maloniu mikroklimatu biure ir dar sutaupyti.
„Rekuperacinės vėdinimo sistemos veikimo principas labai paprastas: ventiliatoriai tiekia ir šalina orą, specialūs oro filtrai išvalo tiekiamą orą nuo teršalų. Po to šviežias oras patenka į energiją taupantį šilumokaitį ir sušildomas oru, išeinančiu iš patalpų. Vėliau, jei reikia, jis pašildomas iki pageidaujamos temperatūros ir patenka į patalpas. Priklausomai nuo metų laiko, oro temperatūros lauke ir vartotojo poreikių išlaidos šildymui, palygintus su mechaninėmis sistemomis, sumažėja 50-90 procentų“, – aiškina pašnekovas.Kadangi didžiąją dalį energijos suvartoja ventiliatoriai, jis pataria rinktis įrenginį su moderniais ventiliatoriais, kuriuos valdo elektronika. Svarbu ir tai, kokie filtrai sumontuoti įrenginyje, nes paprasčiausi išvalo tik stambius teršalus, geresnės kokybės filtrai sustabdo ir didesnes dulkes, o aukštos kokybės filtrai išvalo orą nuo kenksmingų medžiagų, alergenų bei dulkių.
Pašnekovas primena, kad užsiteršęs filtras padidina elektros energijos suvartojimą, o taupyti energiją padeda moderni vėdinimo įrenginio valdymo automatika. Ji gali dirba automatiniu režimu arba pagal nustatytą savaitinę programą kintančiu intensyvumu. Jei bus įdiegti papildomi davikliai, modernus vėdinimo įrenginys pats reaguos į kintančius aplinkos veiksnius – anglies dvideginio ir drėgmės kiekį ar žmonių skaičių patalpose.
„Reikia nepamiršti ir klimato poveikio. Šalyse, kur jis švelnesnis, labiau tinka vėdinimo įrenginiai su plokštelinio tipo šilumokaičiais, o šaltesnio klimato šalims rekomenduočiau įrenginius su rotaciniais šilumokaičiais, kurie į patalpas sugrąžina ne tik šilumą, bet ir dalį drėgmės“, – priduria J. Zdancevičius ir pabrėžia, kad ypač vertinga visų tipų rekuperatorių savybė – ši sistema patogi ištisus metus, nes ne tik užtikrina pastovią oro apykaitą, kokybę bei kiekį, bet ir padeda taupyti energiją.
Rekomenduoja Lietuvos gamintojus
Anot J. Zdanevičiaus, šiuo metu rinkoje yra tikrai daug skirtingos įvairių gamintojų vėdinimo įrangos. Tarp jų ir pagamintos Lietuvoje, kuri nė kiek nenusileidžia analogiškiems garsių užsienio kompanijų gaminiams.
„Pavyzdžiui, mūsų šalyje daugiau kaip prieš 15 metų pradėta gaminti „Komfovent“ prekiniu ženklu pažymėta įranga atitinka visus tarptautinius standartus, o jos kokybę patvirtina verslo objektams skirtiems vėdinimo įrenginiams suteiktas Eurovent sertifikatas. Ši įranga montuojama prekybos centruose, gamyklose, ligoninėse, viešbučiuose, biuruose, teatruose, muziejuose, sporto ir pramogų kompleksuose, gyvenamuosiuose pastatuose ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje, Estijoje ir kitose – iš viso 25 šalyse“, – pasakoja J. Zdancevičius.
Pašnekovas priduria, kad šiuo ženklu pažymėtų gaminių atitikimą griežtiems tarptautiniams standartams patvirtina ir TÜV laboratorija, o jų įvairovė leidžia pasirinkti įvairius techninius sprendimus ir sukurti pačią efektyviausią vėdinimo sistemą – komfortišką ir sveiką mikroklimatą, kuriame žmonės puikiai jaučiasi ir gali efektyviai dirbti – bet kokiose patalpose.
Kadangi sveikatos specialistai rekomenduoja, kad bent kartą per valandą pasikeistų visas patalpų oras, vėdinimo įrenginio našumas turi būti maždaug lygus patalpų tūriui. Atsižvelgiant į tai ir parenkama tinkamiausia vėdinimo sistema. O rinktis, pasak UAB „Rokmonas“ vadovo, tikrai yra iš ko.
Pavyzdžiui, įrenginių su integruotu šilumos siurbliu našumas siekia 600 kub. metrų per valandą, įrenginio su rotaciniu šilumokaičiu našumas gali būti nuo 170 iki 7 000, jo efektyvumas iki 85 proc., įrenginio su plokšteliniu šilumokaičiu našumas – nuo 220 iki 7 000 kub. metrų per valandą, tačiau jo efektyvumas mažesnis – iki 65 proc., o įrenginio su priešpriešinių srautų plokšteliniu šilumokaičius, kurio našumas 700 kub. metrų per valandą, efektyvumas siekia net 92 proc.
Skirtingų modelių verslo klasės įrenginių temperatūrinis efektyvumas gali siekti nuo 70 iki 84 proc., tačiau Lietuvoje vėdinimo įrenginiai įvairios paskirties patalpoms vėdinti gaminami ir pagal specialų užsakymą. Jų našumas yra nuo 1 000 iki 60 000 kub. metrų per valandą, o klientui pageidaujant pagaminami net iki 100 000 kub. metrų per valandą našumo įrenginiai. Jie gali būti sumontuoti kaip viena konstrukcija arba suskaidyti į kelias skirtingo dydžio ir skirtingų funkcijų sekcijas.
„Tokie unikalūs sprendimai pasižymi ir kitomis vertingomis savybėmis: jie gali būti su šilumos atgavimu, šildymu, aušinimu, drėkinimu, džiovinimu, filtravimu, triukšmo slopinimu, o gali būti tik oro tiekimo kameros“, – priduria J. Zdancevičius.
Itin griežti reikalavimai keliami vėdinimo įrenginiams, kurie montuojami patalpose, kur ypatingai svarbi švara. Tokius Lietuvos įmonės taip pat gamina. Pasak pašnekovo, šios paskirties įrenginiai gali būti dviejų tipų: oro tiekimo kameros arba įrenginiai su šilumos atgavimu, kuriuose oro srautai yra visiškai atskirti. Įprastai jų našumas siekia nuo 1 000 iki 40 000 kub. metrų per valandą.
Švariųjų patalpų vėdinimui skirtų įrenginių vidaus paviršiai lygūs, juose nėra jokių plyšių, slenksčių ar nelygumų, kuriuose galėtų kauptis nešvarumai ir ligų sukėlėjai. Visi sujungimai papildomai sandarinami nedulkančiu hermetiku. Šių įrenginių dugnas, o jei reikia, ir visos sienelės, būna pagaminti iš nerūdijančio plieno, todėl įrenginių vidų galima plauti dezinfekavimo priemonėmis.
„Visos lietuviškų gaminių detalės parenkamos ir sukomplektuojamos itin kruopščiai, o tai ir užtikrina, kad vėdinimo sistema veikia taupiai ir efektyviai. Be to, pasirinkusiems Lietuvos gamintojų įrangą, vėliau nereikės sukti galvos nei dėl techninio aptarnavimo, nei dėl atsarginių dalių“, – priduria pašnekovas.
Biuras biurui nelygus
UAB „Rokmonas“ vadovas pabrėžia, kad ilgametę patirtį sukaupę įmonės specialistai padės pasirinkti įrenginius, kurie labiausiai atitinka kliento poreikius ir konkrečioje patalpoje veiks efektyviausiai, bei juos sumontuos, tačiau pataria nepamiršti kelių esminių dalykų.
Jei vėdinimo sistemos prireikė biuro virtuvėlėje, geriausiai tiks itin kompaktiški įrenginiai, kurie atlieka ir patalpų vėdinimo, ir kvapų (garų) ištraukėjo funkciją, o moderniam biurui jis pataria rinktis tokią vėdinimo sistemą, kurią kartą atitinkamai užprogramavus bus galima pamiršti ilgam, nes įrenginiai patys analizuos pokyčius ir į juos reaguos.
Tarkime, jei į 40 kv. metrų biurą, kuriame paprastai dirba 4 žmonės, atėjo dar 4-6 asmenys, įrenginys užfiksuos padidėjusią oro taršą – padidėjusį anglies dvideginio kiekį ir dirbs intensyviau, kol oro kokybė vėl bus tinkama. Tačiau jei patalpoje dirba vienas žmogus, tokios vėdinimo įrangos tikriausiai neprireiks.
„Tokiu atveju tiktų mini rekuperatorius, kuris tiesiog įgręžiamas į sieną. Bet jei patalpoje dirba penki žmonės, o jos plotas yra 40 kv. metrų, efektyviausiai dirbs kitoks įrenginys. Mūsų įmonės specialistai, atsižvelgdami į patalpų specifiką, užsakovo poreikius ir skiriamą pinigų sumą tikrai gali parinkti kiekvienam biurui labiausiai tinkantį variantą. Pavyzdžiui, jei greta biuro yra koks nors sandėliukas, gali būti, kad vėdinimo įrenginį pasiūlysime sumontuoti jame. O gal biure yra pakabinamos lubos, kurios paslėps sumontuotus vėdinimo sistemos vamzdžius“, – skirtingas galimybes vardija pašnekovas.
Tačiau tiksliai pasakyti, koks vėdinimo įrenginys geriausiai tiks viename ar kitame biure, priduria J. Zdancevičius, specialistai gali tik nuvykę į vietą. Mat nepakanka žinoti, kaip išdėstytos patalpos, koks jų plotas ir aukštis bei tai, kiek žmonių jame dirba. Nepakanka žinoti, kad biuras turi vieną lauko sieną, nes jei tai senamiestis, o siena nukreipta į gatvę, jokio įrenginio išorėje tikriausiai nebus galima pritvirtinti.
„Įvertinti visas aplinkybes ir pasiūlyti įrenginį, kuris geriausiai tiks konkrečiu atveju, galima tik apžiūrėjus biurą, nes kiekvienas sprendimas yra individualus“, – pabrėžia jis.
Netikęs vėdinimas – rasojantys langai, pelėsiai ir galvos skausmasĮ klausimą, kokias klaidas daro nusprendusieji vėdinti patalpas senoviškai, UAB „Rokmonas“ komandai vadovaujantis J. Zdancevičius aiškina, kad tie, kurie taupydami šilumą susideda sandarius langus, apšiltina sienas, bet neįrengia jokios vėdinimo sistemos, elgiasi labai netoliaregiškai. Kai nelika jokių plyšių, oras patalpoje negali pasikeisti, o mes nuolat kvėpuojame jau „sunaudotu“ oru.
„Nereikėtų stebėtis, kad nevėdinamame ar nepakankamai vėdinamame biure (beje, ši taisyklė galioja ir butui ar namui) nuolat būnantys žmonės dažnai negaluoja: jiems gali skaudėti galvą, ima kamuoti alergijos, nes visi dalijasi vienu virusu, mažėja ir darbingumas“, – sako pašnekovas.
Rasojantys langai – taip pat netinkamo vėdinimo požymis. Kvėpuodamas žmogus iškvepia ir dalį drėgmės. Jei patalpa prastai vėdinama, drėgmė ima kauptis lubose, sienose, tapetuose. O kai jos per daug, ilgainiui gali atsirasti pelėsiniai grybai.
„Jeigu pelėsis atsiranda prie lango, vadinasi langokraščiai peršąla, jeigu už baldų, vidinėse sienose ar palubėje, neabejokite – taip nutiko dėl vėdinimo stokos, – aiškina J. Zdancecičius ir pabrėžia, kad taupyti vėdinimo sąskaita nereikėtų, nes kai kurios pelėsių rūšys žmonėms gali sukelti kvėpavimo, odos ir dar rimtesnes ligas, o energiją taupanti vėdinimo sistema užtikrina komfortą bei sveiką aplinką.
Nuotraukose – prie lubų montuojamas vėdinimo įrenginys (UAB „Rokmonas“ archyvo nuotr.)
Reklama