Ar esate girdėję apie klajoklių gentis ir jurtas? Jos grįžta! Apie 30 tokių statinių, kuriuose gyvena, laisvalaikį leidžia arba „pirtinasi“ jų užsakovai, jau stovi ir Lietuvoje.

Jurta – tai cirko arenos formos apvalus pastatas, pastatomas ant medinio karkaso užklojus avies vilnos veltinį bei šią konstrukciją apdengus patvariu tentu, kad neperšlaptų lietui lyjant (klajokliai jurtas apklodavo kailiais). Senovinių jurtų centre dar būdavo ir ertmė dūmams išeiti, dabar statomos krosnelės, pečiukai, tačiau jų kaminai gali būti išvesti ne tik centre, tačiau ir statinio šone.

Nereikia statybos leidimų

Iki 80 kvadratinių metrų dydžio jurtai Lietuvoje nereikia statybos leidimų, be to, tai „kilnojamasis namas“, kuris gana lengvai gali būti perkeliamas į kitą vietą.

Jurtos statyba. A. Poškos asm. archyvo nuotr.

Jurtų statybos pradininkas Antanas Poška tokias statybas mūsų šalyje pradėjo prieš 8-erius metus. Dabar pomėgis ir hobis virto smulkiu verslu – jurtų pageidauja kaimo turizmo sodybas turintys žmonės, vaikų darželiai, jos naudojamos kaip pirties patalpos. Rečiau šeimos jose įsikuria nuolatiniam gyvenimui, tačiau tai nereiškia, kad jos grįžta į klajoklių laikus ir dangstosi kailiais – pastatas yra pritaikytas komfortiškai gyventi ir žiemą, viduje galima įsirengti šiuolaikinę virtuvę ar vonios kambarį.

„Jurtose galima poilsiauti ir gyventi komfortiškai bet kokiu oru, – tikina jų statytojas. – Daugiausiai problemų pradėjus verslą buvo su lietumi. Problemą išsprendžiau įdėjęs tarp veltinio ir audinio (viršutinio tento) difuzinę plėvelę. Ji kvėpuoja ir nepraleidžia drėgmės. Viršutinius audinius dabar naudojame „Sattler“ įmonės. Dabar lietus gali lyti nors ir visą laiką, o jurtoje sausa ir gera.“

Visai neseniai atsirado galimybė jurtas pastatyti įvairių spalvų – iki šiol buvo naudojamas universalus dramblio kaulo ar švelniai smėlinės spalvos tentas. A. Poška teigia, jog lietuviškos jurtos stovi netgi šalia Maskvos.

Jam talkinantis Aleksandras Vercholamovas, kurį portalo Statybunaujienos.lt žurnalistai sutiko pristatinėjant jurtas parodoje „Ekologika“, teigia, jog Antanui padeda dalyvaudamas jurtų statybos ir įvairių vilnos gaminių kūrimo procesuose.

Kadangi veltinį statytojai nuvelia patys, įsigiję lietuviškų avių vilnos, kilo idėja pradėti gaminti ir vilnonius čiužinius.

Veltinio vėlimo technologiją sugalvojo patys

Kaip vyksta tokio statinio statybos?

„Iš pradžių daromas apšildomas padas – medžio ir plokščių arba betono aikštelė. Ant jos statomas medžio karkasas. Viskas padengiama vilnos veltiniu. Tuomet užklojama difuzine plėvele ir tentu iš Austrijos, – pasakoja A. Poška. – Daugumą medžiagų įsigyjame statybos prekių parduotuvėse ar medžio apdirbimo įmonėse. Vilnos veltinį gaminame patys. Perkame avių vilną iš ekologinių ūkininkų ir unikaliu būdu, savo sugalvota technologija, suveliam. Toks veltinis turi daug teigiamų savybių – skirtingai negu mongoliškas, neturi nemalonaus kvapo.“

Jurtose įrengiami langai, patvarios durys. Šie statiniai gali būti ir dviejų auštų.

„Pagrindinis veiksnys, lemiantis mūsų gerą savijautą – sveikata. Kokybišką ir sveiką žmogaus raidą lemia sąveika su aplinka, – priduria ir A. Vercholamovas. – „Qualia Institute“ kartu su jurtų statymo pradininkų Baltijos šalyse Antanu Poška populiarina egzotišką, jaukų, taupų, įvairių paskirčių būstą – jurtą.

Antanas Poška priduria, jog jurtas užsakovai dažniausiai statosi kur nors toliau nuo civilizacijos. Tik jei nusprendžiama tokia technologija statytis pirtį, ji iškyla dažniausiai šalia tradicinio būsto.