2021 spalio 28 d. ketvirtadienis, 13:19
Reklama  |  facebook

Būstas už 20 tūkstančių eurų, arba Ko galime pasimokyti iš klajoklių?

Inga LABUTYTĖ-ATKOČAITIENĖ      2015-12-20 07:45
„Atgal į gamtą“ – ragino filosofas Žanas Žakas Ruso. Tik praėjus keleriems šimtmečiams pagaliau jo klausome – vertiname natūralius produktus be cheminių priedų, natūralias statybines medžiagas, aplinkai draugiškas gamybos ir statybos technologijas. Iš tiesų, galime stengtis išrasti kažką ekologiško ir modernaus, tačiau kartais pakanka atsigręžti atgal: o kaip mūsų protėviai išgyvendavo lietų, šalnas, stiprų vėją, neturėdami jokių įmantrių hidroizoliacijų ar betono?
nuotrauka
Jurtos. A. Poškos asm. archyvo nuotr.


Ar esate girdėję apie klajoklių gentis ir jurtas? Jos grįžta! Apie 30 tokių statinių, kuriuose gyvena, laisvalaikį leidžia arba „pirtinasi“ jų užsakovai, jau stovi ir Lietuvoje.

Jurta – tai cirko arenos formos apvalus pastatas, pastatomas ant medinio karkaso užklojus avies vilnos veltinį bei šią konstrukciją apdengus patvariu tentu, kad neperšlaptų lietui lyjant (klajokliai jurtas apklodavo kailiais). Senovinių jurtų centre dar būdavo ir ertmė dūmams išeiti, dabar statomos krosnelės, pečiukai, tačiau jų kaminai gali būti išvesti ne tik centre, tačiau ir statinio šone.

Nereikia statybos leidimų

Iki 80 kvadratinių metrų dydžio jurtai Lietuvoje nereikia statybos leidimų, be to, tai „kilnojamasis namas“, kuris gana lengvai gali būti perkeliamas į kitą vietą.

Jurtos statyba. A. Poškos asm. archyvo nuotr.

Jurtų statybos pradininkas Antanas Poška tokias statybas mūsų šalyje pradėjo prieš 8-erius metus. Dabar pomėgis ir hobis virto smulkiu verslu – jurtų pageidauja kaimo turizmo sodybas turintys žmonės, vaikų darželiai, jos naudojamos kaip pirties patalpos. Rečiau šeimos jose įsikuria nuolatiniam gyvenimui, tačiau tai nereiškia, kad jos grįžta į klajoklių laikus ir dangstosi kailiais – pastatas yra pritaikytas komfortiškai gyventi ir žiemą, viduje galima įsirengti šiuolaikinę virtuvę ar vonios kambarį.

„Jurtose galima poilsiauti ir gyventi komfortiškai bet kokiu oru, – tikina jų statytojas. – Daugiausiai problemų pradėjus verslą buvo su lietumi. Problemą išsprendžiau įdėjęs tarp veltinio ir audinio (viršutinio tento) difuzinę plėvelę. Ji kvėpuoja ir nepraleidžia drėgmės. Viršutinius audinius dabar naudojame „Sattler“ įmonės. Dabar lietus gali lyti nors ir visą laiką, o jurtoje sausa ir gera.“

Visai neseniai atsirado galimybė jurtas pastatyti įvairių spalvų – iki šiol buvo naudojamas universalus dramblio kaulo ar švelniai smėlinės spalvos tentas. A. Poška teigia, jog lietuviškos jurtos stovi netgi šalia Maskvos.

Jam talkinantis Aleksandras Vercholamovas, kurį portalo Statybunaujienos.lt žurnalistai sutiko pristatinėjant jurtas parodoje „Ekologika“, teigia, jog Antanui padeda dalyvaudamas jurtų statybos ir įvairių vilnos gaminių kūrimo procesuose.

Kadangi veltinį statytojai nuvelia patys, įsigiję lietuviškų avių vilnos, kilo idėja pradėti gaminti ir vilnonius čiužinius.

Veltinio vėlimo technologiją sugalvojo patys

Kaip vyksta tokio statinio statybos?

„Iš pradžių daromas apšildomas padas – medžio ir plokščių arba betono aikštelė. Ant jos statomas medžio karkasas. Viskas padengiama vilnos veltiniu. Tuomet užklojama difuzine plėvele ir tentu iš Austrijos, – pasakoja A. Poška. – Daugumą medžiagų įsigyjame statybos prekių parduotuvėse ar medžio apdirbimo įmonėse. Vilnos veltinį gaminame patys. Perkame avių vilną iš ekologinių ūkininkų ir unikaliu būdu, savo sugalvota technologija, suveliam. Toks veltinis turi daug teigiamų savybių – skirtingai negu mongoliškas, neturi nemalonaus kvapo.“

Jurtose įrengiami langai, patvarios durys. Šie statiniai gali būti ir dviejų auštų.

„Pagrindinis veiksnys, lemiantis mūsų gerą savijautą – sveikata. Kokybišką ir sveiką žmogaus raidą lemia sąveika su aplinka, – priduria ir A. Vercholamovas. – „Qualia Institute“ kartu su jurtų statymo pradininkų Baltijos šalyse Antanu Poška populiarina egzotišką, jaukų, taupų, įvairių paskirčių būstą – jurtą.

Tai tarytum terapinė buveinė, kurioje vyrauja ypatingas mikroklimatas. O apvali pastato forma ir avies vilnos veltinis lemia tai, kad viduje jaučiama ramybė ir jaukumas. Terapinis šių statinių poveikis yra įprastas ir daugeliui žinomas reiškinys.“

Antanas Poška priduria, jog jurtas užsakovai dažniausiai statosi kur nors toliau nuo civilizacijos. Tik jei nusprendžiama tokia technologija statytis pirtį, ji iškyla dažniausiai šalia tradicinio būsto.

Gyvena“ tiek, kiek ir žmogus

Na gerai, bet Azijos klajokliai tokį pavadinimą ir gavo todėl, jog vienoje vietoje ilgai neužsibūdavo. Šiuolaikiniai žmonės, vargu ar nori kas kelerius metus kur nors keltis. Teiraujamės A. Poškos, kiek ilgaamžis toks statinys?

„Medienos ir veltinio tarnavimo amžius sutampa su žmogaus gyvenimo trukme. Tereikia kas 15–20 metų atnaujinti viršutinį tentą“, – sako jurtų entuziastas.

Jis priduria, jog iš pirmo žvilgsnio lengvutis pastatas dėl savo konstrukcijos atlaiko uraganinį vėją, sniegą, liūtį, žemės drebėjimą, atitinka priešgaisrines sąlygas.

Ir, smagiausia dalis, – jurtos statyba kainuoja 200 eurų už kvadratinį metrą. Papildomai skaičiuojamas grindų (pamatų) įrengimas, krosnelė bei apšiltintas kaminas.

„Kuo didesnė jurta, tuo kaina už kvadratą mažėja“, – pabrėžia A. Poška.

Jurtos pagrindo įrengimas užtrunka apie 3 paras o pačios jurtos statyba – vos 1–2 dienos.

Taigi spontaniškai įsigeidę tokio statinio, greičiausiai dar suspėtumėte jurtoje ir Kalėdas atšvęsti. 

 

Statybunaujienos.lt




Žalia statyba

nuotrauka
2021-10-18 07:08
Augantis vartotojų ir statytojų sąmoningumas ir vis griežtėjantys aplinkosauginiai reikalavimai skatina gamintojus pasiūlyti rinkai vis daugiau ekologiškų medžiagų, kad statyba būtų tvari. Viena higieniškiausių ir aplinkai draugiškiausių žaliavų – mediena. Tačiau nors statyba iš medienos sparčiai po...
nuotrauka
2021-10-11 07:12
Gaminant betoną, išmetama apie 7–8 proc. viso į aplinką patenkančio CO2 kiekio. Todėl statybos pramonė intensyviai ieško technologijų, kurios leistų statyti švariau, „žaliau“. Viena tokių – armavimo plienu keitimas polipropileno fibra. Pandeminis laikotarpis šią tendenciją dar labiau aktualizavo: tr...
nuotrauka
2021-09-17 13:30
NT plėtros bendrovė „Sirin Development“ užbaigė Kauno logistikos centro antrąjį statybų etapą. Martinavos kaime, Kauno rajone, greta automagistralės Vilnius-Kaunas, atidaryta 16 tūkst. kv. m ploto sandėlių su administracinėmis patalpomis.
nuotrauka
2021-09-16 10:00
Rugsėjo pradžioje rekonstrukcijai uždarytame Palangos oro uoste bus atnaujintas ne tik kilimo ir tūpimo takas, peronas ir riedėjimo takas – rekonstrukcijos metu diegiami tvarūs inžineriniai sprendimai, dėl kurių visi procesai taps draugiškesni aplinkai.
nuotrauka
2021-09-02 09:05
Jau kurį laiką pasaulyje yra diskutuojama ir ieškoma sprendimų, mažinančių taršą ir triukšmą statybvietėse – siekiama saugoti žmones ir aplinką.
nuotrauka
2021-08-31 08:20
Norint išsaugoti planetą ateities kartoms, svarbu visose žmonių veiklos srityse siekti tvarumo. Viena iš šių sričių – statyba ir NT projektų vystymas. Europos Komisijos duomenimis, pastatai suvartoja maždaug 40 proc. visos pagaminamos energijos ir lemia daugiau nei trečdalį visos šiltnamio dujų emis...
nuotrauka
2021-08-27 15:52
Vilniaus, Klaipėdos ir Šiaulių „Akropoliai“ pelnė BRE Global organizacijos įvertinimą – prekybos ir pramogų centrams ir Vilniaus „Akropolio“ verslo centrui suteikti tarptautiniai „BREEAM In-Use“ pastatų tvarumo sertifikatai.
nuotrauka
2021-05-28 11:02
Europai siekiant Žaliajame kurse numatyto siekio iki 2050 m. tapti klimato požiūriu neutraliu žemynu, prie šio tikslo vis didesne dalimi siekia prisidėti ir verslas. Ypač svarbiu tampa statybų sektoriaus indėlis. Skaičiuojama, kad būtent jam tenka maždaug 38 proc. pasaulinės CO2 emisijos.
nuotrauka
2021-05-13 16:27
Vilniuje, Lvovo g. 37 duris jau atvėrė vienas inovatyviausių verslo centrų Lietuvoje. Šiuolaikiškiems A+ energinės klasės pastato reikalavimams, užsakovo bei nuomininkų poreikiams ir lūkesčiams atliepti, „Caverion Lietuva“ 8 aukštų, 23.000 kv. m bendro ploto pastate įrengė didelės apimties ateities ...
nuotrauka
2021-05-13 14:15
Rekonstravus Vilniaus nuotekų valyklą, numatomas ilgalaikis teigiamas poveikis Neries upės ekologijai, o sumontuoti modernūs įrengimai sulaikys net smulkiausias plastiko, plaušo ir kitas fizines daleles (iki mažiausio 0,05 mm dydžio).
nuotrauka
2021-05-05 09:59
Studentų laisvalaikio klubo „Kolegos“ vietoje iškilsiantis naujas unikalus tarpdisciplininis prototipavimo laboratorijų centras KTU „M-Lab“ Kaune skelbia statybų pradžią – šiuo metu čia prasidėjo griovimo darbai. Planuojama, kad KTU Studentų miestelio vaizdą pakeisiantis inovatyvių laboratorijų komp...
nuotrauka
2021-04-13 10:23
Cemento gamybos apimtis visame pasaulyje 2019 m. jau siekė apie 4,2 mlrd. tonų, kai 1995 m. – tik 1,39 mlrd. Tai rodo labai spartų ir globalų statybos pramonės augimą. Šiandien pasaulyje yra vienintelė medžiaga, kurios žmonės sunaudoja daugiau nei betono, tai – vanduo.
nuotrauka
2021-04-07 12:07
Nemažai gyventojų savo būstuose pasirenka naudoti saulės elektrinės energiją. Nekilnojamojo turto savininkams, nusprendusiems pasirinkti saulės energiją, pirmiausia aktualu žinoti, ar šis energijos šaltinis priskirtinas prie atsinaujinančių energijos šaltinių ir ar su saulės elektrinėmis galima pasi...
nuotrauka
2021-04-01 10:22
Nors gali pasirodyti, kad pandemijos metu tokie globalūs iššūkiai kaip klimato kaitos mažinimas ar investicijos į tvarų vystymąsi atsiduria antrame plane, šie klausimai niekur nedingo. Didžiausią poveikį aplinkai darantys maisto, statybos ir transporto sektoriai išlieka po Vyriausybių ir visuomenės ...
nuotrauka
2021-03-31 13:46
Vyriausybė pritarė Ilgalaikei renovacijos strategijai, pagal kurią iki 2050 m. visi Lietuvos vieši ir privatūs pastatai bei gyvenamieji namai turės tapti visiškai nepriklausomi nuo iškastinio kuro, o jų anglies dvideginio pėdsakas būti lygus nuliui.
nuotrauka
2021-03-17 11:07
Europos Sąjungoje pastatams tenka maždaug 40 proc. viso energijos suvartojimo. Be to, pastatų eksploatavimo metu išmetama maždaug trečdalis viso šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio.
nuotrauka
2021-03-12 07:50
Tvarios statybos mokymai jau įžengė į Lietuvą: pirmą kartą įvykusiame tvarios statybos mokymo programos kurse sudalyvavo ir tvarios statybos žinių įgijo daugiau nei 100 būsimų statybos ir inžinerijos darbuotojų, o dar 20 šiuo metu tęsia mokymus.
nuotrauka
2021-03-03 07:33
Nuo 2007 m. veikianti UAB „VA STATYBA“ šiandien drąsiai imasi ir sėkmingai įgyvendina išskirtinius statybos ir rekonstrukcijos projektus.
nuotrauka
2021-03-01 16:57
Ekonomikai žengiant neutralumo klimatui keliu, pramonės laukia transformacija: įmonėse ilgainiui nebebus naudojamas iškastinis kuras, taršius gamybos procesus ir žaliavas keis žiedinės ekonomikos principai, dominuos žalieji pirkimai. Iki 2035 m žiediškumo indeksas (atgautų atliekų panaudojimas) pram...
nuotrauka
2021-02-25 16:13
Vyriausybės, savivaldos, NT vystytojų, statybininkų, architektų, inžinierių bei verslo atstovai sutaria, kad toliau stringant renovacijos programai, o statybų sektoriui susiduriant su našumo problema, būtini reglamentavimo pokyčiai. Išeitis matoma Europos Sąjungos žaliajame kurse ir tvarių statybini...

Statybunaujienos.lt » Žalia statyba

nuotrauka

Tvarumas ir žaliosios sienos didmiesčiuose

Miestų želdynai – tema, kuri darosi vis aktualesnė brangstant sklypams, aktyvėjant statyboms, žaliųjų erdvių rekonstrukcijos projektams ir visiems siekiant turėti atgaivos suteikiančias žali...