2023 gruodžio 9 d. šeštadienis, 12:51
Reklama  |  facebook

Būstas už 20 tūkstančių eurų, arba Ko galime pasimokyti iš klajoklių?

Inga LABUTYTĖ-ATKOČAITIENĖ      2015-12-20 07:45
„Atgal į gamtą“ – ragino filosofas Žanas Žakas Ruso. Tik praėjus keleriems šimtmečiams pagaliau jo klausome – vertiname natūralius produktus be cheminių priedų, natūralias statybines medžiagas, aplinkai draugiškas gamybos ir statybos technologijas. Iš tiesų, galime stengtis išrasti kažką ekologiško ir modernaus, tačiau kartais pakanka atsigręžti atgal: o kaip mūsų protėviai išgyvendavo lietų, šalnas, stiprų vėją, neturėdami jokių įmantrių hidroizoliacijų ar betono?
nuotrauka
Jurtos. A. Poškos asm. archyvo nuotr.


Ar esate girdėję apie klajoklių gentis ir jurtas? Jos grįžta! Apie 30 tokių statinių, kuriuose gyvena, laisvalaikį leidžia arba „pirtinasi“ jų užsakovai, jau stovi ir Lietuvoje.

Jurta – tai cirko arenos formos apvalus pastatas, pastatomas ant medinio karkaso užklojus avies vilnos veltinį bei šią konstrukciją apdengus patvariu tentu, kad neperšlaptų lietui lyjant (klajokliai jurtas apklodavo kailiais). Senovinių jurtų centre dar būdavo ir ertmė dūmams išeiti, dabar statomos krosnelės, pečiukai, tačiau jų kaminai gali būti išvesti ne tik centre, tačiau ir statinio šone.

Nereikia statybos leidimų

Iki 80 kvadratinių metrų dydžio jurtai Lietuvoje nereikia statybos leidimų, be to, tai „kilnojamasis namas“, kuris gana lengvai gali būti perkeliamas į kitą vietą.

Jurtos statyba. A. Poškos asm. archyvo nuotr.

Jurtų statybos pradininkas Antanas Poška tokias statybas mūsų šalyje pradėjo prieš 8-erius metus. Dabar pomėgis ir hobis virto smulkiu verslu – jurtų pageidauja kaimo turizmo sodybas turintys žmonės, vaikų darželiai, jos naudojamos kaip pirties patalpos. Rečiau šeimos jose įsikuria nuolatiniam gyvenimui, tačiau tai nereiškia, kad jos grįžta į klajoklių laikus ir dangstosi kailiais – pastatas yra pritaikytas komfortiškai gyventi ir žiemą, viduje galima įsirengti šiuolaikinę virtuvę ar vonios kambarį.

„Jurtose galima poilsiauti ir gyventi komfortiškai bet kokiu oru, – tikina jų statytojas. – Daugiausiai problemų pradėjus verslą buvo su lietumi. Problemą išsprendžiau įdėjęs tarp veltinio ir audinio (viršutinio tento) difuzinę plėvelę. Ji kvėpuoja ir nepraleidžia drėgmės. Viršutinius audinius dabar naudojame „Sattler“ įmonės. Dabar lietus gali lyti nors ir visą laiką, o jurtoje sausa ir gera.“

Visai neseniai atsirado galimybė jurtas pastatyti įvairių spalvų – iki šiol buvo naudojamas universalus dramblio kaulo ar švelniai smėlinės spalvos tentas. A. Poška teigia, jog lietuviškos jurtos stovi netgi šalia Maskvos.

Jam talkinantis Aleksandras Vercholamovas, kurį portalo Statybunaujienos.lt žurnalistai sutiko pristatinėjant jurtas parodoje „Ekologika“, teigia, jog Antanui padeda dalyvaudamas jurtų statybos ir įvairių vilnos gaminių kūrimo procesuose.

Kadangi veltinį statytojai nuvelia patys, įsigiję lietuviškų avių vilnos, kilo idėja pradėti gaminti ir vilnonius čiužinius.

Veltinio vėlimo technologiją sugalvojo patys

Kaip vyksta tokio statinio statybos?

„Iš pradžių daromas apšildomas padas – medžio ir plokščių arba betono aikštelė. Ant jos statomas medžio karkasas. Viskas padengiama vilnos veltiniu. Tuomet užklojama difuzine plėvele ir tentu iš Austrijos, – pasakoja A. Poška. – Daugumą medžiagų įsigyjame statybos prekių parduotuvėse ar medžio apdirbimo įmonėse. Vilnos veltinį gaminame patys. Perkame avių vilną iš ekologinių ūkininkų ir unikaliu būdu, savo sugalvota technologija, suveliam. Toks veltinis turi daug teigiamų savybių – skirtingai negu mongoliškas, neturi nemalonaus kvapo.“

Jurtose įrengiami langai, patvarios durys. Šie statiniai gali būti ir dviejų auštų.

„Pagrindinis veiksnys, lemiantis mūsų gerą savijautą – sveikata. Kokybišką ir sveiką žmogaus raidą lemia sąveika su aplinka, – priduria ir A. Vercholamovas. – „Qualia Institute“ kartu su jurtų statymo pradininkų Baltijos šalyse Antanu Poška populiarina egzotišką, jaukų, taupų, įvairių paskirčių būstą – jurtą.

Tai tarytum terapinė buveinė, kurioje vyrauja ypatingas mikroklimatas. O apvali pastato forma ir avies vilnos veltinis lemia tai, kad viduje jaučiama ramybė ir jaukumas. Terapinis šių statinių poveikis yra įprastas ir daugeliui žinomas reiškinys.“

Antanas Poška priduria, jog jurtas užsakovai dažniausiai statosi kur nors toliau nuo civilizacijos. Tik jei nusprendžiama tokia technologija statytis pirtį, ji iškyla dažniausiai šalia tradicinio būsto.

Gyvena“ tiek, kiek ir žmogus

Na gerai, bet Azijos klajokliai tokį pavadinimą ir gavo todėl, jog vienoje vietoje ilgai neužsibūdavo. Šiuolaikiniai žmonės, vargu ar nori kas kelerius metus kur nors keltis. Teiraujamės A. Poškos, kiek ilgaamžis toks statinys?

„Medienos ir veltinio tarnavimo amžius sutampa su žmogaus gyvenimo trukme. Tereikia kas 15–20 metų atnaujinti viršutinį tentą“, – sako jurtų entuziastas.

Jis priduria, jog iš pirmo žvilgsnio lengvutis pastatas dėl savo konstrukcijos atlaiko uraganinį vėją, sniegą, liūtį, žemės drebėjimą, atitinka priešgaisrines sąlygas.

Ir, smagiausia dalis, – jurtos statyba kainuoja 200 eurų už kvadratinį metrą. Papildomai skaičiuojamas grindų (pamatų) įrengimas, krosnelė bei apšiltintas kaminas.

„Kuo didesnė jurta, tuo kaina už kvadratą mažėja“, – pabrėžia A. Poška.

Jurtos pagrindo įrengimas užtrunka apie 3 paras o pačios jurtos statyba – vos 1–2 dienos.

Taigi spontaniškai įsigeidę tokio statinio, greičiausiai dar suspėtumėte jurtoje ir Kalėdas atšvęsti. 

 

Statybunaujienos.lt



Žaliasis kursas

nuotrauka
2023-12-08 10:50
90 proc. vadovų mano, kad tvarumas yra svarbus, tačiau tvarumo strategiją turi vos 60 proc. įmonių. Anot „Deloitte“, įtraukią kultūrą turinčios įmonės yra 27 proc. pelningesnės ir 22 proc. produktyvesnės. Tad kodėl kone pusė organizacijų vis dar atidėlioja tvarumo strategijos kūrimą ir integravimą?
nuotrauka
2023-12-07 14:19
Aplinkos ministerijos iniciatyva parengtas informacinis leidinys „Miestų kvartalinė renovacija: esamos situacijos analizė" pristato svarbiausius faktus ir tendencijas apie šiandieninį miestų atnaujinimo progresą Lietuvoje ir supažindina su dabartiniu miestų atnaujinimo (modernizavimo) kvartalais mod...
nuotrauka
2023-12-06 10:58
Finansų ministerija, Aplinkos ministerija ir UAB „Investicijų ir verslo garantijos" (INVEGA) pasirašė sutartį dėl Daugiabučių namų modernizavimo fondo papildymo. Daugiabučių namų atnaujinimui skirta 192 mln. eurų 2021-2027 m. Europos Sąjungos (ES) finansavimo laikotarpio investicinių fondų lėšų. Tai...
nuotrauka
2023-12-05 12:16
Lietuvos valstybės nekilnojamojo turto portfelį šiuo metu sudaro kiek daugiau nei 9 mln. kv. metrų ploto iš kurio centralizuotai per Turto banką valdomas apie 1 mln. kv. m, daugiausiai biuro patalpų. Šio turto būklė, pasak Turto banko atstovų, iš esmės bus pagerinta per artimiausią dešimtmetį. Sieki...
nuotrauka
2023-12-04 16:23
Aplinkos ministerija pirmadienį įteikė apdovanojimus žaliausioms Lietuvos savivaldybėms. Jomis tapo Utenos rajono, Vilniaus ir Klaipėdos miestų savivaldybės. Visos trys tapo jau antrą kartą sudaryto Lietuvos savivaldybių aplinkosaugos reitingo lyderėmis.
nuotrauka
2023-11-24 09:35
„Ruukki Construction“, priklausanti „SSAB“ grupei, statybos bendrovė „Peab“ bei nekilnojamojo turto bendrovė „Wihlborgs“ Lunde (Švedija) pristato pirmąjį pasaulyje pastatą, kurio statyboms buvo naudojamas plienas, pagamintas nenaudojant iškastinio kuro. Pastato sienų ir stogo konstrukcijas suprojekt...
nuotrauka
2023-11-22 13:12
Lietuvos statybininkų asociacija (LSA) išreiškė susirūpinimą dėl žaliųjų pirkimų įgyvendinimo: dabartinės pirkimų sąlygos yra apipintos neįgyvendinamais reikalavimais, užkertančiais kelią statybos įmonių dalyvavimui juose.
nuotrauka
2023-11-22 10:26
Įgyvendinant šiuos projektus, pirmą kartą Lietuvoje pastatams atnaujinti bus naudojami gamykloje pagaminti sienų ir stogų skydai, objekte sumontuojami be papildomo apdirbimo. Tai leis pagreitinti renovacijos procesą, sumažinti darbų apimtį statybvietėje, padidinti pastatų energinį efektyvumą, užtikr...
nuotrauka
2023-11-17 09:51
Vyriausybė patvirtino 2022-2025 m. Klimato kaitos programos investicijų plano pakeitimus, kuriais naujoms finansavimo kryptims paskirstoma 111,7 mln. eurų. Šios lėšos bus naudojamos Nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų plane 2021-2030 m. (NEKSVP) numatytoms šiltnamio efektą sukelian...
nuotrauka
2023-11-13 09:31
Aplinkos ministerija parengė ir teikia derinti Aplinkos apsaugos kriterijų taikymo, vykdant žaliuosius pirkimus, tvarkos aprašo pakeitimus, kurie sudarys geresnes sąlygas žaliesiems pirkimams ir leis toliau siekti, kad visi viešieji pirkimai būtų tik žali.
nuotrauka
2023-11-10 12:19
Diskutuojant aplinkos taršos temomis ekspertų akys krypsta į statybos sektorių. Europos komisijos duomenimis jis atsakingas už daugiau nei 35 proc. ES teršalų. Taršos problemos sprendimų ieško visi – nuo politikų ir nekilnojamojo turto vystytųjų iki statybos inžineriją studijuojančio jaunimo. Pasak ...
nuotrauka
2023-11-08 11:32
Įvairių praktiškai pritaikomų žinių, galinčių padėti įkurti savo verslą ar sugalvoti naują problemos sprendimą, KTU studentai gali įgyti pasirinkę produkto vystymo projekto modulį. Šiemet KTU Statybos ir architektūros fakulteto (SAF) partneriai „YIT Lietuva“ ir „Peikko Lietuva“ studentams pasiūlė na...
nuotrauka
2023-11-07 10:57
Kauno technologijos universitetas (KTU) toliau modernizuoja senus pastatus. Siekiant mažinti poveikį klimatui ir energijas sąnaudas, rekonstruotas Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakultetas (MIDF).
nuotrauka
2023-11-06 09:39
Nuo 20-ojo amžiaus pradžios pasaulyje vykstantis globalinis atšilimas neleidžia atsikvėpti ne tik mokslininkams ar politikams, bet ir verslui. Šis raginamas aktyviau imtis konkrečių veiksmų mažinant anglies dvideginio emisijas. Ekspertų teigimu, laikai, kai pakako kompensuoti į aplinką išskiriamą ta...
nuotrauka
2023-10-24 12:28
Elektros energetikos infrastruktūros būklę ir teikiamų paslaugų kokybę būtina gerinti, o atsinaujinančių energijos išteklių plėtra galėtų būti spartesnė. Tai rodo Valstybės kontrolės atliktas auditas „Elektros energetikos sektoriaus valdymas“.
nuotrauka
2023-10-18 11:05
Beveik prieš 4 metus Europos Komisijos paskelbtas Europos žaliasis kursas iškėlė ambicingą tikslą: tapti pirmuoju neutralaus poveikio klimatui žemynu. Europos klimato teisės aktas – vienas iš pagrindinių Europos žaliojo kurso dokumentų – teisiškai įpareigojo ES šalis nares iki 2030 m. bent 55 proc. ...
nuotrauka
2023-10-18 10:40
Ekonomikos ir inovacijų ministerija paskelbė 122,65 mln. eurų kvietimą, kurio lėšomis diegiant inovatyvią technologiją – elektrolizės integravimo į amoniako agregatą – bus mažinamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis pakeičiant šias dujas aplinkai draugišku vandeniliu.
nuotrauka
2023-10-17 13:41
Europos Sąjungos valdžios institucijos jau ne pirmą dešimtmetį skatina valstybių narių indėlį į tvarumą ir įtakos aplinkai bei klimatui mažinimą. Tai atspindi ir verslui taikomi reikalavimai – ypač būtinybė metinėse verslo ataskaitose pateikti ne tik finansinius, bet ir nefinansinius verslo rodikliu...
nuotrauka
2023-10-17 11:55
Pirmadienį vykusiame Europos Sąjungos Aplinkos tarybos posėdyje ministrai pasiekė bendrąjį požiūrį dėl Miesto nuotekų valymo direktyvos ir dėl atnaujinto Reglamento dėl sunkiųjų transporto priemonių išmetamo anglies dvideginio standartų.
nuotrauka
2023-10-16 09:55
Norėdama pasivyti Europos Sąjungos vidurkį, Lietuva turi tris kartus padidinti atliekų perdirbimą ir jų panaudojimą naujų produktų gamybai, konstatuoja ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė. Šiuo metu Lietuvoje tik maždaug 4 proc. atliekų virsta naujais gaminiais.

Statybunaujienos.lt » Žaliasis kursas