Pagal įstatymą valstybės parama pirmajam būstui įsigyti gali būti suteikta šeimoms, kuriose kiekvienas iš sutuoktinių yra jaunesnis negu 35-erių metų, taip pat šeimoms, kuriose tėvas arba motina vieni augina vieną arba daugiau vaikų ir yra ne vyresni kaip 35-erių metų.

Be to, paramos prašančių asmenų pajamos ir turimas turtas turi atitikti tam tikrus reikalavimus. Pavyzdžiui, pagal praėjusių metų taisykles dviejų ir trijų asmenų šeimos metų pajamos negalėjo viršyti 12 546 eurų, turtas – 26 724 eurų. Šeimų, kuriose yra daugiau negu trys asmenys, metų pajamos negalėjo viršyti 15 096 eurų, o turtas – 35 598 eurų. Jeigu šeimą sudarė šeši ar daugiau asmenų, apskaičiuota, kad vieno asmens metų pajamos neturėjo viršyti 2 550 eurų, o turtas – 8 466 eurų. Paramos galėjo prašyti ir neįgalieji arba šeima, kurioje yra neįgalus asmuo, o jų nuosavybės teise turimas būstas nebuvo pritaikytas neįgaliųjų poreikiams. Tokiems asmenims valstybė suteikė paramą būstui rekonstruoti.

Valstybė jaunoms šeimoms gali suteikti 10–20 proc. paskolos vertės paskolą. Didžiausios 20 proc. paramos gali tikėtis tie asmenys, kurie buvo likę be tėvų globos, taip pat šeimos, auginančios tris ar daugiau vaikų (ar įvaikių), neįgalieji arba šeimos, kuriose yra neįgaliųjų.

Nekilnojamojo turto plėtros bendrovės „Eika“ Plėtros departamento direktorius Martynas Žibūda pastebi, kad tokia valstybės parama išties padidino paklausą. „Mes visą laiką analizavome, kokia yra pirkėjo charakteristika, ir pastebėjome tendenciją, kad jaunos šeimos vis dažniau būstą įsigyja gavusios būsto paskolą. Prieš porą metų tokių buvo mažiau, o dabar sparčiai daugėja“, – tvirtino nekilnojamojo turto bendrovės atstovas.

Kelias iki paramos ilgas ir painus

Andrius ir Indrė – vaiką auginantys jauni tėvai iš Vilniaus ir vieni iš tų, kurie bandė gauti valstybės paramą. Kaip pasakoja pora, kad prašymas būtų įregistruotas, prieš tai dar reikėjo žengti svarbų žingsnį: „Mums reikėjo nukeliauti į metrikacijos biurą ir įregistruoti santuoką, kad mus laikytų šeima, nes oficialiai to nebuvome padarę“.

Visgi norint gauti paramą reikia įveikti kur kas ilgesnį kelią. Pasak jaunos šeimos, kuri taip ir negavo valstybės paramos, dar prieš pateikiant prašymą gauti paramą reikia ne tik susirasti norimą įsigyti būstą, bet galbūt ir sumokėti avansą už jį, užsisakyti nekilnojamojo turto vertintojų paslaugą.

„Pirkėjai savo lėšomis turi užsisakyti, kad jų pasirinktą būstą įvertintų vertintojai, įtraukti į bankų tinkamų nepriklausomų turto vertintojų sąrašą. Turto vertinimo paslaugos kaina – mažiausiai 110 eurų. Visa tai atlikus ir sulaukus teigiamo banko sprendimo gaunama parama“, – pasakojo jauna šeima. Tiesa, toks nepriklausomų turto vertintojų sąrašas buvo iki 2017 metų liepos, tačiau po to taisyklės buvo pakeistos – dabar klientai gali rinktis bet kurią turto vertinimo įmonę ar turto vertintoją.

Bankų atstovai pataria nerizikuoti ir avanso nemokėti, kol nėra gauti visi reikalingi dokumentai: pažymos iš savivaldybės, turto vertinimo pažyma ir banko sprendimas. Pasak specialistų, pirmiausia reikia gauti pažymą iš savivaldybės, liudijančią, kad lengvata gali būti suteikta. Tuomet turėtų vykti būsto paieška, vertinamas nekilnojamasis turtas, sulaukiama banko sprendimo. Ir tik po to rekomenduojama mokėti avansą ir sudaryti sutartis.

Vilniečiai pastebi, kad yra ir kitų painių dalykų. „Nors daugiau didesnių sunkumų norint gauti paramą nėra, tačiau gali atsirasti nesklandumų dėl įvairių taisyklių atitikimo, pajamų ir einamųjų metų turto deklaravimo“, – sakė vilniečiai.

Gali tekti laukti eilėse

Būtent dėl pajamų ir turto deklaravimo jauna šeima dar negavo prašytos 20 proc. paramos, tačiau tikisi, kad artimiausiu metu išspręs šią problemą. „Šiuo metu esame įstrigę, nes praėjusių metų pabaigoje vienas bankas nefinansavo, o kitas – išnaudojo turėtą valstybės iš dalies finansuojamų būsto kreditų limitą. Po Naujųjų metų vyrui buvo pasakyta, kad jis, kaip dirbantis pagal individualią veiklą, turi deklaruoti praėjusių metų pajamas ir sumokėti visus mokesčius. Tai galima daryti tik nuo kovo mėnesio. Tada iš naujo reikia teikti metinę gyventojo turto deklaraciją. Visgi situaciją vertiname optimistiškai, nes metų pradžioje limitai nebus išnaudoti, tad tikimės, kad viską spėsime“, – pasakojo Indrė.

Būtent dėl išnaudotų limitų kartais gali susidaryti laukiančiųjų eilės. „Jei bankui skirtas valstybės iš dalies finansuojamų būsto kreditų limitas baigiasi, sudarome sąrašą klientų, kurie laukia, kol bus pa-didintas limitas, kad galėtų vėl teikti paraiškas. Arba yra laukiama, kol turėsime naują limitą ateinantiems metams“, – sakė Vaidas Žagūnis, SEB banko valdybos narys, Mažmeninės bankininkystės tarnybos vadovas.

Dėl didėjančios paklausos 2017 metais SEB bankui skirtas kredito limitas buvo padidintas du kartus. Apskaičiuota, kad valstybės iš dalies finansuojamų būsto kreditų, suteiktų SEB banke, vertė 2017 metais vidutiniškai buvo apie 36 tūkst. eurų. Pasak banko atstovų, jaunos šeimos, kurias sudaro du ar daugiau asmenų, būstui įsigyti gali prašyti iki 87 tūkst. eurų. Paskola teikiama 5–30 metų, o jos grąžinimo terminas ir įmokos nustatomi pagal kiekvienos šeimos finansines galimybes.

„Sudarant kredito sutartį galima pasirinkti palūkanų rūšį – kintamąsias arba fiksuotąsias. Kintamosios palūkanos priklauso nuo pasirinktos vidutinės Europos tarpbankine palūkanų normos, o fiksuotosios palūkanos yra nustatomos visam kredito laikotarpiui. Fiksuotą palūkanų normą galima pasirinkti, jei kredito sutarties trukmė iki 10 metų“, – sakė V. Žagūnis.

Pranešama, kad valstybės subsidija gali būti naudojama ne tik pačiam būstui įsigyti, bet ir pradinei įmokai padengti. Visgi, prieš nusprendžiant prašyti paskolos ir valstybės paramos, reikia atsižvelgti ir į galimą būsimą riziką. Nekilnojamojo turto ekspertai pastebi, kad dažnai jaunos šeimos apsirinka apskaičiuodamos, ar joms užtenka santaupų įsigytam būstui įsirengti.

„Lietuvoje daugiausia parduodama iš dalies įrengtų būstų. Žmonės dažnai daugiausia savo santaupų skiria įsigytam nekilnojamajam turtui įrengti, tačiau jų neužtenka, nes būna to nenumatę, neapskaičiavę“, – sakė bendrovės „Eika“ Plėtros departamento direktorius M. Žibūda.

Mažesniuose miestuose skurdus pasirinkimas

Prieš perkant būstą reikia nuspręsti, ar bus įsigyjamas naujas, ar senesnis būstas. Pasak ekspertų, nors Vilniuje kainos ir didesnės, tačiau sostinėje naujų būstų pasirinkimas yra didesnis. Kituose miestuose nusipirkti tokį nekilnojamąjį turtą gana sudėtinga.

„Skirtumai tarp Vilniaus ir kitų miestų – labai dideli. Pavyzdžiui, Kauno rinka yra beveik 10 kartų mažesnė, Klaipėdoje nėra ką rinktis. Vilniuje jauna šeima gali rinktis, Kaune – šiek tiek mažiau galimybių, o apie kitus miestus nėra ką kalbėti“, – tvirtino M. Žibūda.

Tiesa, renkantis būstą, kuris nėra naujas ir perkamas ne iš statytojo, mažesniuose miestuose galima rasti pigesnių variantų. Vis dėlto nekilnojamojo turto ekspertai pataria esant galimybei pirkti naujos statybos būstą, nes priešingu atveju galima ir nusivilti.

„Žinau faktą, kai dėl paramos pirmam būstui įsigyti kreipėsi šeima, kuri tikėjosi gauti 10 proc. paramą. Ji turėjo 10 proc. savo lėšų, bankai žadėjo suteikti 80 proc. kreditą. Pirkėjai sumokėjo avansą už parduodamą būstą, jį įvertino, nuėjo ilgą kelią, tačiau bankai nusprendė, kad finansuoja tik 75 proc., tad pritrūko 5 procentų. Koją pakišo tai, kad surastas būstas buvo senesnės statybos name“, – pasakojo nekilnojamojo turto brokeris Gytis Breitmozeras.

Socialinės apsaugos darbo ministerija dar praėjusiais metais pradėjo kalbėti apie valstybės paramą jaunoms šeimoms, kurios būstą įsigytų regionuose. Didmiesčių gyventojams paramos pasiūlymas negaliotų. Visgi kol kas toks ministerijos planas dar nėra įgyvendintas. 

Taip pat skaitykite: Jaunoms šeimoms – valstybės remiami būsto kreditai