Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, patikrinęs bylą, patvirtino, kad Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų nepadaryta, nors gynyba kėlė klausimus dėl kratos teisėtumo ir kriminalinės žvalgybos veiksmų proporcingumo.

Ikiteisminį tyrimą, pradėtą 2022 metų pavasarį, organizavo ir kontroliavo Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras, tyrimą atliko Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnai. Valstybinį kaltinimą teismuose palaikė Kauno apygardos prokuratūros prokuroras ir Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorai.

Baudžiamosios bylos duomenimis, 2021-2022 metų laikotarpyje V. Šiliauskas, būdamas valstybės tarnautoju, Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriumi, savo naudai pats tiesiogiai reikalavo ir priėmė iš vienos uždarosios akcinės bendrovės vadovo aštuonis piniginius kyšius, kurių bendra suma – 260 tūkst. eurų, už palankumą ateityje ir teisėtą jo veikimą vykdant įgaliojimus, t. y. organizuoti savivaldybės administracijos darbą, administruoti savivaldybės asignavimus, kitus piniginius išteklius ir turtą, priimant sprendimus, susijusius su Kauno miesto savivaldybės ir minimos bendrovės sutarčių vykdymu ir jų administravimu.

2023 m. lapkričio 6 d. Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, V. Šiliauską pripažino kaltu dėl kyšininkavimo ir skyrė jam 65 tūkst. eurų baudą, uždraudė 7 metus dirbti valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens darbą bei konfiskavo priimtų kyšių vertę atitinkančią pinigų sumą – 260 tūkst. eurų.

Šį Kauno apygardos teismo nuosprendį apskundė valstybinį kaltinimą teisme palaikęs Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras ir nuteistasis.

Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs bylą, sugriežtino pirmos instancijos teismo skirtą bausmę, skirdamas 3 metų ir 4 mėnesių laisvės atėmimą buvusiam Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriui V. Šiliauskui.

Į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą su kasaciniais skundais kreipėsi Generalinė prokuratūra ir nuteistojo gynėjas. Prokuratūra prašė teismo įvertinti apkaltinamąjį teismo nuosprendį dėl baudžiamojo įstatymo taikymo aspektų, kėlė klausimą dėl Baudžiamojo kodekso straipsnio, kuriuo bausmė asmeniui sumažinama trečdaliu, taikymo.

V. Šiliausko gynėjas prašė sumažinti nuteistajam anksčiau skirtą 3 metų ir 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę iki vienerių metų nelaisvės.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs kasacinius skundus, juos atmetė ir paliko galioti Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. vasario 28 d. priimtą apkaltinamąjį nuosprendį.