Daugiau nei pusė besikreipusiųjų į VDI karantino metu buvo darbuotojai, kuriems susirūpinimą kėlė nepakankami darbdavių veiksmai, organizuojant darbą ar aprūpinant prevencijos priemonėmis, mažinančiomis tikimybę užsikrėsti COVID-19 virusu. Taip pat dažnai teirautasi dėl teisės darbuotojui atsisakyti dirbti, motyvuojant, jog negarantuota darbuotojų sauga ir sveikata, įgyvendinimo. Darbuotojai buvo iš įvairių sektorių: nuo apdirbamosios gamybos ir statybos iki bankų.

„Net ir šiuo metu, kai laikinai esame sustabdę įmonių inspektavimus, atvejams, kurie susiję su grėsme darbuotojų saugai ir sveikatai, darome išimtis ir vykstame į patikrinimus. Deja, dažnai į inspekciją besikreipiantys darbuotojai vengia tiksliai įvardinti darbdavį ar informaciją bando pateikti anonimiškai. Tokiais atvejais sudėtinga jiems padėti. Pareiškėjų konfidencialumas yra griežtai saugomas, todėl darbuotojams būtina nugalėti įsivaizduojamą baimės jausmą, ypač kai nuo to priklauso jų pačių sveikata ir saugumas darbe, – sako pranešime cituojamas Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius Jonas Gricius. – Padėti galėtų ir profesinės sąjungos, kurios, atstovaudamos profesinių sąjungų narių interesus, jų vardu kreiptųsi į inspekciją. Galbūt tai paskatins darbuotojus aktyviau jungtis į kolektyvinio atstovavimo organizacijas ir taip ginti savo interesus.“

VDI primena, kad darbuotojas turi teisę atsisakyti dirbti, jei kyla pavojus jo sveikatai ar gyvybei. Kai darbuotojas turi pagrindo manyti, kad darbdavys nesudaro saugių ir sveikų darbo sąlygų, tačiau darbdavys atsisako, darbuotojui nurodžius trūkumus, šiuos trūkumus šalinti, darbuotojas nedelsiant turėtų kreiptis į VDI, o paskirtas darbo inspektorius per įmanomai trumpą laiką spręstų ginčą priimdamas atitinkamus sprendimus.

Siekiant užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą įmonėse, VDI siūlo vadovautis parengtomis rekomendacijomis. Tarp jų rekomendacijos, skirtos apdirbamosios gamybos įmonių darbuotojų, medicinos darbuotojų, darbuotojų, pristatančių pensijas jų gavėjams karantino metu, darbuotojų, atliekančių daugiabučių namų renovacijos darbus karantino metu, apsaugai nuo COVID-19 ligos.

Apdirbamosios gamybos įmonių vykdomos veiklos specifika (darbas pamainomis, nenutrūkstantys technologiniai procesai, didelis darbuotojų skaičius darbo patalpose, trečiųjų asmenų patekimas į įmonės teritoriją) kelia papildomą riziką esant epidemiologinei situacijai. Darbdaviams svarbu laiku imtis visų įmanomų prevencinių priemonių, kad būtų sumažinta COVID-19 ligos išplitimo rizika tarp įmonės darbuotojų ir trečiųjų asmenų.

Pirmiausia svarbu, kad veiklą vykdytų sveiki darbuotojai. Organizuojant darbą rekomenduojama užtikrinti, kad skirtingos darbo pamainos negalėtų fiziškai susitikti keičiantis darbo pamainoms, ilginant pertraukos laiką tarp pamainų, numatant skirtingus patekimo į darbo patalpas kelius.

Jei artimo (didesnio nei 1-2 metrų atstumas) kontakto tarp darbuotojų išvengti dėl gamybos technologijos ypatumų nėra galimybės, darbdaviai privalo darbuotojus papildomai aprūpinti vienkartinėmis pirštinėmis, respiratoriais arba veido skydeliais, vienkartiniais maišeliais ar kitomis talpomis panaudotoms vienkartinėms priemonėms surinkti.

Vienkartinės veido kaukės keičiamos kai sudrėksta, bet ne rečiau kaip kas 4 valandas. Respiratoriai keičiami, kai jie užsiteršia, kai per jį tampa sunku kvėpuoti (gali būti naudojami ne ilgiau kaip 8 valandas). Vienkartinės pirštinės keičiamos priklausomai nuo kontakto su galimai užterštais paviršiais dažnumo.

Siekiant užtikrinti visų darbuotojų saugą ir sveikatą bei iki minimumo sumažinti COVID-19 ligos plitimą ir užsikrėtimo riziką darbo aplinkoje, darbdavys turi užtikrinti, kad darbo patalpose, įėjimo į darbo patalpas nuolatos būtų rankų dezinfekavimo priemonių, sanitarinėse patalpose – pakankamas kiekis asmens higienos priemonių (muilo, popierinių vienkartinių rankšluosčių, dezinfekavimo priemonių ir pan.). Rekomenduojama patalpas vėdinti ne rečiau kaip 5 kartus per dieną, po kiekvienos pamainos drėgnuoju būdu su dezinfekuojamomis priemonėmis valyti darbo, persirengimo, buitinių patalpų paviršius (rūbų spinteles, durų rankenas, suolus, kėdes, stalus, palanges ir pan.) ne rečiau kaip vieną kartą.

Svarbu nustatyti, kad bendravimas su trečiais asmenimis (vairuotojais, kurjeriais ir t.t.) būtų vykdomas tik išimtiniais atvejais ir griežtai laikantis higienos reikalavimų (pvz., apribojant jų patekimą į darbo vietas, sandėlius; trumpinant būtiną kontaktinį bendravimą iki 15 min.).

Darbdavys privalo išmokyti darbuotojus tinkamai naudoti asmenines apsaugos priemones (pvz., kaip teisingai užsidėti ir nusiimti veido skydelius, respiratorius), kaip paruošti (dezinfekuoti) apsaugos priemones, šalmus, batus pakartotinam naudojimui, kaip dezinfekuoti darbo priemones. Taip pat informuoti darbuotojus apie COVID-19 ligos simptomus ir kad turint į COVID-19 ligos panašius simptomus darbuotojas privalo informuoti apie tai tiesioginį vadovą ir nevykti į darbą, o nuotoliniu būdu kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą arba telefonu 1808.

Tais atvejais, kuomet darbdaviui tampa žinoma, kad vienas iš darbuotojų yra užsikrėtęs, siūloma vadovautis VDI parengtomis rekomendacijomis. Jose nurodoma, kad darbdavys, sužinojęs apie darbuotojui nustatytą COVID-19 ligą, turi nedelsiant sustabdyti vykdomus darbus įmonėje ar padalinyje, kuriame dirbo susirgęs darbuotojas, užtikrinti sąlygas visų galimai kontaktavusių su sergančiuoju asmeniu darbuotojų saviizoliacijai (pvz., informuoti apie galimybę dirbti nuotoliniu būdu ar galimybę kreiptis dėl nedarbingumo pažymėjimo), dezinfekuoti darbo patalpas, užtikrinus darbuotojų saugą leisti į darbo vietas sugrįžti bei darbus atnaujinti tik darbuotojams, neturėjusiems kontakto su darbuotoju, kuriam nustatyta COVID-19 liga.