Būsto diena pasaulyje minima ir švenčiama nuo 1986-ųjų metų. Ji skirta atkreipti visuomenės dėmesį į gyvenimo kokybės problemas gyvenvietėse. Aplinkos ministras yra išleidęs įsakymą, jog ši diena tuo pačiu metu, kaip ir pasaulyje, būtų švenčiama ir Lietuvoje, tačiau J. Antanaitis apgailestavo, kad sunkų ir atsakingą darbą dirbantys bendrijų pirmininkai neturi savo profesinės šventės.

„Tai diena, kai galime vienas kitą pasveikinti, pagerbti, palyginti, kas pirmauja, o kas atsilieka. Tą dieną inicijuojami renginiai, skatinantys įvairias organizacijas, švietimo ir mokslo institucijas, verslo atstovus kurti darnią gyvenamąją aplinką, siekti, kad kiekvienas žmogus turėtų saugius namus su oraus, sveiko ir visaverčio gyvenimo perspektyva“, – sveikindamas susirinkusiuosius su Būsto diena sakė Būsto rūmų prezidentas Juozas Antanaitis.

Būsto dienos proga buvo apdovanoti nusipelnę ir aktyviausi bendrijų pirmininkai – Genoefa Armanavičienė, Zita Glaveckienė, Roma Kvedarienė, Kazė Pranckevičienė, Ričardas Birmanas.

Pirmininkui – didžiulė atsakomybė 

J. Antanaitis prisiminė istoriją, kai vienas iš jo sutiktų bendrijos pirmininkų įsivaizdavo, jog jis tiesiog organizuoja bendras gyventojų talkas, darželio apsodinimą gėlėmis. Iš tiesų bendrijos pirmininkas ant savo pečių neša didelę atsakomybę. Jam ne tik reikia organizuoti reikiamus darbus, tačiau ir instruktuoti visus darbuotojus darbo saugos, gaisrinės saugos klausimais, atsakyti už jų sveikatą.

„Dalis sako: „O kam man tos darbo sutarties? Kam man tie teisės aktai? 25-erius metus gyvenu ir niekas manęs netikrino“, – neatsakingų bendrijų pirmininkų požiūrį prisiminė J. Antanaitis.

Morguefile.com nuotr.

Būsto rūmų prezidentas pabrėžė, jog darbo santykius reglamentuojantys teisės aktai keitėsi, ir visas jų reglamentavimas bendrijoje – darbo sutarčių sudarymas, vykdymas, nutraukimas – vyksta taip pat, kaip ir nedidelėje įmonėje.

„Visų teisės aktų prisiminti nereikia – viskas užrašyta, tereikia žinoti, kur perskaityti. Jei jau kažkur užstrigsite – visuomet skambinkite. Sudėtingų ir sunkių sveikatos sutrikdymo atvejų, nelaimingų atsitikimų, daugiabučių naujų bendrijų pirmininkų darbe labai retai pasitaiko, – sakė Darbo inspekcijos vyriausioji inspektorė J. Balčiūnienė. – Tačiau kaip bendrija nesate kitokie, nei bet kuri kita įmonė. Pradedant atestavimu, baigiant visais kitais darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimais“.

J. Balčiūnienės teigimu, bendrijos pirmininkas turi būti atestuotas, kaip darbdavį atstovaujantis asmuo, darbdavys. Vyriausybės pateiktame sąraše asmenų, kurie atleidžiami nuo šio atestavimo, namų bendrijų pirmininkų nėra.

„Visi įmonės vadovai turi būti atestuoti, kaip darbdavį atstovaujantys asmenys. Jei nusprendžiate, kad jūs patys būsite atsakingi už darbo saugą, rengsite darbų saugos ir sveikatos aktus, jums tų žinių reikės daugiau. Todėl turėtumėte būti atestuotas. Jei neturėsite pažymėjimo, tačiau viskas jūsų bendrijoje vyks saugiai ir gerai – tai nebus trauktuojama kaip pažeidimas... iki įvyks nelaimingas atsitikimas“, – J. Balčiūnienė.

O kaip su samdomais kitų bendrovių darbuotojais?

Ji priminė, jog po įvykio darbe arba pakeliui į/iš darbo apmokėjimas iš SODROS gaunamas tik visiškai ištyrus įvykį. Iki tol lėšos yra išmokamos dalinai, arba apskritai pristabdomos.

„Šių žurnalų mes nežiūrime. Tačiau net ir turėdami vieną darbuotoją, vidaus tvarką turite turėti. Jūs esate atsakingi už darbuotojo saugą ir sveikatą darbe“, – pabrėžė vyriausioji inspektorė pridūrusi, jog jei įvykis darbuotojui bus mirtinas, tyrėjai negalės jo pasiteirauti, ar jis buvo instruktuotas elgtis saugiai. Jei niekur nebus to įrodančio dokumento, inspektoriai traktuos, jog darbuotojas nebuvo išmokytas saugaus elgesio darbe.

Morguefile.com nuotr.

Bendrijų pirmininkai ėmė teirautis, koks potencialiai nelaimingas atsitikimas gali įvykti? Ir ar bendrijos pirmininkas atsakingas, pavyzdžiui, už atsainiai stogo atbrailomis vaikštančius renovaciją atliekančius darbuotojus?

J. Balčiūnienė patikino, jog už darbuotojų, samdomų iš išorės, saugą bendrijos pirmininkas neatsako. Tačiau sutartyje būtina apibrėžti pagrindinius darbo saugos sprendinius.

Turi būti numatyta, jog paslaugą teikiančios įmonės darbuotojai patys yra atsakingi už savo sveikatą, už saugą patenkant į patalpas ir išeinant iš jų atsakingi jų darbdaviai.

Darbo saugos įmonės tikslų pasiekia gasdindamos

Vienas iš bendrijos pirmininkų pasiskundė, jog darbuotojų saugos instruktavimo paslaugas teikiančios įmonės siūlo savo brangias paslaugas ir gąsdina, jog inspektoriai kone suės jus, jei neturėsite specialaus žurnalo. Dar priduria, kad štai, jau vaikšto per bendrijas ir tikrina.

„Įmonės gąsdina mumis? Nėra ko gasdinti. Saugos įmonė jums duos tipišką instrukciją. O instruktavimo žurnalas: tai pavardė, vardas, už ką instruktuotas ir parašas. Nedarykite mokslo iš dalykų, kur nėra mokslo. Tai visiškai paprasta! Lygiai tas pats – rizikos vertinimas. Dėl mūsų tikrai nemėtykite pinigų“, – ragino J. Balčiūnienė. Ji rekomendavo užeiti į Darbo inspekcijos tinklalapį, jei kyla kokių nors neaiškumų. Čia nurodyti visi darbo santykius reglamentuojantys teisės aktai, negana to – suteikiama galimybė mažoms įmonėms pasinaudoti nemokamomis darbo rizikos vertinimo programomis (OIRA programa), kad joms nereikėtų švaistyti lėšų šiai paslaugai.

Vis tik ji priminė, jog bendrijų pirmininkams gresia netgi baudžiamoji atsakomybė, jei darbuotoją ištinka sunkus ar netgi mirtinas nelaimingas atsitikimas.

„Toks atsitikimas gali nutikti visai netikėtai – kad ir einant laiptais. Jei jis sunkus ar netgi mirtinas – prokuratūra atsitikimą tiria kartu su darbo inspekcija. Ir nors teisės aktai dėl darbuotojų mokymo ar instruktavimo yra liberalūs, atsakomybė permesta jums 100 proc. Nebent įgaliosite kitą asmenį atlikti kai kuriuos dalykus“, – sakė J. Balčiūnienė.

Nekiškite nagų prie prietaisų, kuriuos gamintojas pats įsipareigoja tvarkyti

„O jei bendrija įsigis žoliapjovę ir ja pjaudamas žolę gyventojas susižalos?“ – teiravosi viena iš daugiabučių namų pirmininkių.

J. Balčiūnienė patikino, jog tokiu atveju taip pat bus atsakinga bendrija.

„Jei tik perkate kokią nors techniką, pasiimkite techninę dokumentaciją. Instruktavimo tvarkoje numatykite, kad jūs atskirai neinstruktuosite gyventojo, užteks, kad jis susipažins su gamintojo technine instrukcija. Atkreipkite dėmesį, kas turi prižiūrėti tą prietaisą. Nes neretai būtent remonto, o ne darbo metu įvyksta nelaimingi atsitikimai“, – patarė inspektorė.

Bendrijos pirmininkas Eugenijus Liubenka čia pateikė aplodismentų sulaukusį pasilūlymą – tipinius dokumentus, tokius kaip santechnikų, buhalterių, valytojų ar kiemsargių darbo rizikos vertinimas, gauti bendrai, vėliau išplatinti tarp daugumos Vilniaus bendrijų.

J. Antanaitis čia pat patikino, jog norintiems galėtų organizuoti mokymus, darbdavį atstovaujančio asmens dokumentams gauti.

Baigdama savo pranešimą J. Balčiūnienė akcentavo, jog nebaudžia bendrovės ar įmonės, jei pažeidimą galima greitai pašalinti.

800 eurų bauda gali šleptelti visai netyčia

Kita Darbo inspekcijos atstovė, Jolita Garbinčienė, susirinkime skaitė pranešimą apie darbo sutartis.

„Suprantu, kad jūsų bendrijose darbuotojų yra labai mažai. Bendrijos pirmininkas tampa darbdaviu, jis taip pat gali samdyti asmenis atskiroms paslaugoms pagal civilinių paslaugų atlikimo sutartis. Tokiu atveju tai nėra jūsų darbuotojai ir jūs už juos neatsakote. Tačiau atsakomybę už dirbančiuosius pagal darbo sutartis prisiima bendrijos pirmininkas. Pasirašius darbo sutartį, joje jūs numatote įsipareigojimus. Darbuotojas negali pradėti dirbti, kol nepasirašyta darbo sutartis ir jam neįteiktas vienas jos egzempliorius“, – sakė Jolita Garbinčienė.

Darbo pažymėjimai šiandien įmonių darbuotojams nėra privalomi. Jų prireikia tuomet, kai darbuotojas turi, pavyzdžiui, lankydamasis gyventojams parodyti, jog jis tikrai yra bendrijos darbuotojas.

Jei dėl visko sutariama, bet nepasirašoma darbo sutartis, tai laikoma nelegaliu darbu, o už nelegalų darbą skiriamos baudos nuo 800 Eurų . Taigi geriau nerizikuoti.

Valytojos skulptūra. Morguefile.com nuotr.

Kas svarbu sudarant darbo sutartis? Jos gali terminuotos ir neterminuotos. Svarbu nepamiršti ir apie bandomąjį laikotarpį. Maksimalus – trijų mėnesių bandomasis laikotarpis. Per bandomąjį laikotarpį ir darbuotojas turi įspėti darbdavį prieš 3 darbo dienas, ir darbdavys prieš tokį pat laikotarpį, jei kažkas nepatinka, darbas netenkina“, – paaiškino J. Garbinčienė.

Pasibaigus bandomajam laikotarpiui darbuotojas apie nutraukiamą darbo sutartį darbdavį turi įspėti prieš 14 darbo dienų, darbdavys, jei nėra darbuotojo kaltės, – prieš 2 mėnesius.

Darbo funkcijas ir darbo vietą taip pat reikėtų aptarti darbo sutartyje. Jei elektrikas, valytoja ar kiemsargis dirba keliuose bendrijos namuose, darbo vietos konkrečiai nustatyti nepavyks, tačiau atskiru aktu nustatoma, kokie namai šiam darbuotojui yra priskirti.

Turi būti išlaikomas darbo ir poilsio režimas

Taip pat turi būti nurodyti pareiginiai nuostatai – kokius darbus darbuotojas turi atlikti. Keičiant sąlygas, pavyzdžiui, darbo valandas, turi būti keičiama darbo sutartis. Jei darbuotojas nesutinka su pakeitimais, jis gali būti atleidžiamas šalių susitarimu. Kitu atveju – darbdavio inicatyva.

Ką daryti su darbo laiku? Bendrijose darbuotojai retai dirba pilnu etatu.  Tai dažniausiai yra jų antraeilės pareigos. Jei tenka dirbti daugiau nei 8 darbo valandas, reikia įvesti suminį darbo laiką. Taip pat iš pagrindinės darbovietės darbuotojas turi pateikti pažymą apie savo darbo laiką.

Darbuotojas per dieną negali dirbti daugiau nei 12 valandų. Taip išlaikomas darbo ir poilsio režimas. Taip pat darbo laikas bendrijoje negali sutapti su pagrindinės darbovietės darbo laiku. Bendrijų pirmininkai yra atsakingi, jei darbuotojas dirba per daug (t. y., daugiau nei 12 val.)

Kai egzistuoja tik žodinis susitarimas, kad valytoja ateis pavalyti „kada turės laisvo laiko“, neretai kyla ginčai ir darbuotojas tikina, kad dirba viršvalandžius. Vis tik švenčių dienomis darbas apmokamas dvigubu tarifu, savaitgaliais – 1,5 karto daugiau. J. Garbinčienė priminė, jog 325 eurai šiuo metu yra minimali alga – ji kyla ir reikia atitinkamai perskaičiuoti ir valandinį atlygį.

Pasitaiko atvejų, kai darbuotojai susipyksta su bendrijų pirmininkais ir tuomet, žinodami, jog bendrijose vedama menka dokumentacija, skundžia jas Darbo inspekcijai, kad nėra instruktavimo, darbo pažymėjimų.

Pirmininkams iškilo klausimų dėl paties pirmininko įdarbinimo – juk jis renkamas trejiems metams. Ar tai reiškia, jog reikia pasirašyti terminuotą darbo sutartį?

J. Garbinčienė šiuo atveju patarė turėti neterminuotą sutartį ir jei pirmininkas keičiasi – tiesiog ją pakeisti. Nes pirmininkas gali būti ir perrinktas, o gal kaip tik – „nuverstas“ anksčiau, nei baigsis jo pirmininkavimo laikas.

Būsto rūmų teisininkas Algirdas Glodenis pasiūlė – sutartyje įrašyti punktą, jog darbo sutartis sudaroma „iki kito pirmininko išrinkimo“.

„Valytoja įdarbinta pensinio amžiaus moterėlė, o iš tiesų dirba jos dukra! Ar tai nelegalus darbas?“ – teiravosi bendrijos atstovė.

„Darbo inspektoriai taikytų administracinio poveikio priemones, bet ne už nelegalų darbą, o už tai, kad neužtikrinamas konkretaus darbuotojo darbas, darbo tvarka“, – svarstė J. Garbinčienė.

Po pranešėjų pateiktos informacijos Būsto rūmų prezidentas patarė su inspektoriais palaikyti žmogiškus, draugiškus santykius, skambinti, konsultuotis – tuomet tikrai išvengsite nesklandumų ir baudų.