Apibendrintais institucijų vertinimais, šešėlinė ekonomika šiuose sektoriuose sudaro apie 1 mlrd. eurų, o įgyvendinus šias priemones šešėlis sumažėtų, išaugtų mokesčių surinkimas biudžete (mokestinių pajamų ir BVP santykis šalyje sudaro beveik trečdalį).

Visi siūlomi koncepciniai sprendimai yra pagrįsti tarptautinės praktikos įrodymais (Norvegijos, Suomijos, Švedijos, Čekijos, Latvijos ir kitų šalių). Šiais sprendimais siekiama diegti tokias skaitmenines naujoves, kurios teiktų naudą visiems: vartotojams, verslui, darbuotojams (samdomiems ir savarankiškai dirbantiems), valstybės institucijoms.

Statybininko ID kortelė

Statybų sektoriuje siūloma įvesti būtinąją statybininko ID kortelę (virtualią ar fizinę), skirtą darbo objektui, darbuotojui, darbdaviui identifikuoti, taip pat darbo laiko apskaitai.

Statybininko ID kortelė taikytina visiems – samdomiems ir savarankiškai dirbantiesiems (pastariesiems – darbo laiko apskaitos išimtis). Ši naujovė įsigaliotų nuo 2020 III ketv. pabaigos. Nebus jokių konkurencinių slenksčių / apribojimų (privalomo kompetencijų įrodymo ar pan.) statybininko ID kortelei gauti, sistemos duomenys bus valdomi valstybės, faktiškai priemonė įgyvendinama bendradarbiaujant su verslu – per viešuosius pirkimus.

Numatyta priemonė, skelbiama pranešime, leis valstybės kontrolės institucijoms greičiau ir tiksliau nustatyti nesaugią ir pavojingą darbo aplinką darbuotojams (mažės nelaimingų atsitikimų darbe rizika) ir mokesčių slėpimo atvejus, užtikrinti atlyginimų vokeliuose minimizavimą (dėl to darbuotojai gaus visas priklausančias socialines garantijas), sumažinti ginčų, kylančių dėl darbo atlikimo fakto tarp kliento ir užsakovo, darbdavio ir darbuotojo.

Antrajame etape siūloma skatinti kvalifikacijos įsigijimą / pameistrystę, tai išskirtinai siejant su statybos paslaugų pirkimu organizuojant viešuosius konkursus (kai paslaugos gavėjas – viešoji institucija).

Prekyboje automobiliais – e. sutartis

Prekybos automobiliais srityje siūloma visus sandorius, susijusius su automobiliais, deklaruoti naujoje sistemoje. E. sutartis – tai patogesnė paslauga vartotojams. Taip pat numatoma, kad pirmą kartą į Lietuvą atvežtas automobilis, skirtas parduoti, turės būti deklaruotas, o deklaracijos kodas pridėtas prie pardavimo skelbimo portale ar fiziškai prie automobilio pardavimo aikštelėje. Be deklaracijos kodo automobilis nebus parduodamas.

Pokyčiai įsigaliotų nuo 2020 m. III ketv. pabaigos. Jais siekiama spręsti vadinamųjų „kauferių“ problemą, susijusią su daugybe šešėlio automobilių rinkoje atvejų, kai tikrasis automobilio pardavėjas (perpardavinėtojas) nefigūruoja jokiose pirkimo–pardavimo sutartyse ir nemoka mokesčių (imituojama, kad, pavyzdžiui, šalies vartotojas pirko automobilį Vokietijoje, nors realiai ten nebuvo), o vartotojas praranda Civiliniame kodekse numatytas teises (kai po įsigijimo išaiškėja kitokia automobilio būklė, palyginti su informacija, pateikta pirkimo metu). Naujoje sistemoje būtų koduojami ir ardyti skirti automobiliai.

Prekybos automobilių detalėmis srityje bus aiškiau reglamentuoti kriterijai, kas laikoma automobilių atliekomis, taip pat bus patobulinta autodalių, patekusių į rinką, priežiūros ir kontrolės sistema, taip ne tik mažinant šešėlį, bet ir įgyvendinant aplinkosaugos tikslus.

Skaitmenizavimas – turgavietėse

Šiuo metu turgavietėse vis dar taikomus popierinius apskaitos žurnalus (kuriuose nurodomas mėsos produktų, kuriais prekiaujama, kiekis, prekių kilmė) siūloma skaitmenizuoti – skaitmenizuota sistema leis vartotojams greitai ir patogiai sužinoti perkamų prekių kilmę, sumažės ir administracinė našta.

Siūlomi nauji šešėlio mažinimo ir skaitmenizavimo sprendimai buvo aptarti Šešėlinės ekonomikos mažinimo koordinavimo komisijoje (dalyvaujant socialiniams partneriams ir asociacijoms). Komisija, koordinuodama šešėlio mažinimą ir siekdama šešėlio realaus sumažėjimo, vadovaujasi principu „sektorius po sektoriaus“.

2018 m. dėl vykdytų mokesčių ir socialinio draudimo įmokų administravimo gerinimo priemonių gauta apie 171 mln. eurų papildomų pajamų. Ši informacija balandį oficialiai buvo pristatyta ir Europos Komisijai (EK). EK, skelbdama 2019 m. birželio 5 d. šaliai narei specifines rekomendacijas, pabrėžė, kad šešėlio mažinimo rezultatai įkvepiantys, tačiau būtina ir toliau taikyti mokesčių surinkimą gerinančias priemones, skelbia Vyriausybė. 

Siūlomas teisės aktų parengimo planas, kuriame numatytas laikotarpis viešosioms konsultacijoms (iki 2019 m. III ketv. pabaigos) ir pakankamas laikotarpis skaitmeninėms naujovėms faktiškai įgyvendinti ir prisitaikyti (2020 m. III ketv. pabaiga), skelbiama Vyriausybės pranešime.