2024 lapkričio 3 d. sekmadienis, 14:27
Reklama  |  facebook

Dr. Apolonijus Žilys. Kaunas vakar, šiandien ir rytoj: kokia turėtų būti miesto vizija?

2016-02-12 13:39
Dažnai mėgstama diskutuoti apie Kauno miesto esamą situaciją ir kontempliuoti įvairius jo vystymosi kelius, tad Kaunas kaip pokalbio tema tiek viešosios erdvės retorikoje, tiek kasdieniniame pokalbyje nepalieka abejingų.
nuotrauka
Suburbanizacijos ir priemiesčių plėtros etapas, kuris tolygiai vyksta su miesto depopuliacijos procesu, būdingas ne tik Lietuvos, bet kitų išsivysčiusių Europos šalių miestams. VDU nuotr.


Tokie apibūdinimai, kaip akademinis ir studentų miestas, pensininkų miestas, sportiškas miestas, žalias miestas, apleistas miestas, logistikos centras, verslininkų ar spekuliantų miestas ir pan., reprezentuoja diskursų įvairovę, šnekant apie Kauno praeitį, dabartį ar net ateitį. Po šiais epitetais gali slėptis tiek ironija, tiek pasididžiavimas, tiek nusivylimas, o tai nėra tik kalbėtojo nuomonė ar laikysena Kauno atžvilgiu. Ši Kauno diskursų įvairovė reprezentuoja istorinę praeitį, esamą plėtros ir dinamizmo potencialą ar to potencialo neišnaudojimą bei numanomas tolimesnes miesto vystymosi kryptis.

Tuo tarpu, fundamentaliu pagrindu, norint nespekuliatyviai šnekėti apie Kauną ir jo ateitį, reikia kalbėti ne tik apie fizinės infrastruktūros, viešųjų paslaugų, architektūrinio paveldo, rekreacijos zonų, būsto fondo ar kitas materialiąsias formas miesto ribose, bet ir apie pačius gyventojus, jų pasirinkimus, lūkesčius ir miesto bendrą demografinę situaciją.

Bet kuris šiuolaikinio miesto strateginis planavimas ir vizijos įgyvendinimas neįmanomas be demografinių procesų stebėsenos, kai daugelis miestų konkuruoja tiek dėl naujų miesto gyventojų ir verslo pritraukimo, tiek dėl esamų gyventojų gyvenimo kokybės ir esamo verslo mieste skatinimo.

Konkurencija dėl gyventojų tampa ypač aktuali Lietuvos ir Kauno miesto demografiniame kontekste, nes pagal 2001 m. ir 2011 m. gyventojų surašymo duomenis Kauno miesto gyventojų skaičius sumažėjo net 16,5 proc. Visgi, šis skaičius apibendrina ne tik Kauno, bet ir daugelio Lietuvos didmiesčių demografinę situaciją: pavyzdžiui, gyventojų skaičius per dešimtmetį Klaipėdos mieste sumažėjo 15,8 proc., Panevėžio – 16,7 proc., o Šiaulių – net 18,3 proc.

Kita svarbi tendencija – jeigu Kauno miesto gyventojų skaičiaus mažėjimas panašus į kitų didmiesčių situaciją, tai Kauno rajono savivaldybės gyventojų skaičius per minėtą laikotarpį padidėjo 3,2 proc. Taigi, miesto gyventojų depopuliacija ir priemiesčių plėtra tampa rimtais ateities Kauno iššūkiais.

Vienas iš rodiklių, parodančių potencialią Kauno ne tik kaip besitraukiančio, bet dar ir kaip senėjančio miesto situaciją, yra Lietuvos Statistikos departamento pateikiamas demografinės senatvės koeficientas. Jis parodo, kiek savivaldybėje šimtui vaikų (iki 15 m. amžiaus) tenka pagyvenusių žmonių (65 m. ir vyresni). 2015 metais Kauno miesto savivaldybės koeficientas buvo 141, rajono – 96, Klaipėdos miesto – 120, o Vilniaus miesto – 101. Taigi, šis rodiklis suponuoja laikinosios sostinės demografinio senėjimo problemas: neabejotinai jau dabar mažėjantis bendras gyventojų skaičius ir Kauno rajonui pralaimima kova dėl jaunų gyventojų tampa šiandienos aktualiais klausimais, kuriuos reikėtų spręsti miesto politikos formuotojams ir vykdytojams.

Šias demografines depopuliacijos, gyventojų senėjimo ir vidinės migracijos tendencijas patvirtina ir VDU Socialinių tyrimų centro atliktas tyrimas „Socialinė atskirtis Lietuvos didmiesčiuose: Erdvinės segregacijos ir poliarizacijos formos“, kuriame atskleidžiama vidinė Kauno miesto kaimynysčių segmentacija. Tyrimas parodė, kad Kauno miestas senėja netolygiai, o tam tikri rajonai turi didesnę senų gyventojų koncentracijos augimo riziką.

Pavyzdžiui, yra net 69 procentais didesnė tikimybė Dainavos seniūnijoje, o ne likusiame Kauno mieste, aptikti namų ūkį su didesniu pensijinio amžiaus asmenų skaičiumi, tuo tarpu Kauno miesto savivaldybės ir Kauno rajono priemiesčiuose yra ženkliai didesnė tikimybė (81 proc.) rasti namų ūkį, kuriame yra nepilnamečių vaikų.

Šis tyrimas atskleidžia ne tik tai, kad sovietinio laikotarpio daugiabučių statybos rajonai pirmieji patiria vidutinio namų ūkio senėjimo ir depopuliacijos riziką Kauno mieste, bet ir tai, kad jaunos šeimos su mažamečiais vaikais, linkusios rinktis ilgesnio laikotarpio finansinius įsipareigojimus, susijusius su būstu (t. y. ilgalaikę būsto paskolą), įsikuria priemiestiniuose rajonuose, kur pradeda dominuoti jaunesni finansiškai ir demografiškai produktyviausi gyventojai.

Tyrimo rezultatai patvirtino, kad tokie namų ūkiai strategiškai pasirenka įsipareigoti už nuosavą būstą priemiestyje kaip ilgalaikę gyvenamąją vietą. Minėtos demografinės gyventojų grupės pasirinkimai yra aktualūs Kaunui klausimai: potencialiai mažėjančios mieste darbingo amžiaus ir dirbančių žmonių grupės pasirinkimai, likti ar nelikti Kaune, lemia ne tik demografinius iššūkius, bet ir reikšmingus mokestinės bazės (GPM surinkimo), miesto viešųjų finansų ar infrastruktūros palaikymo ir išlaikymo bei verslui patrauklios aplinkos sukūrimo klausimus.

Suburbanizacijos ir priemiesčių plėtros etapas, kuris tolygiai vyksta su miesto depopuliacijos procesu, būdingas ne tik Lietuvos, bet kitų išsivysčiusių Europos šalių miestams. Pavyzdžiui, daugelio buvusios Rytų Vokietijos miestų demografinė ir migracijos situacija yra santykinai panaši į prieš tai aptartą Kauno miesto padėtį – Drezdenas, Leipcigas ir kiti Žemutinės Saksonijos federalinės žemės miestai dažnai yra apibūdinami miestų planavimo dokumentuose kaip „besitraukiantys“ (vok. Schrumpfende Stadt): priemiesčių plėtra, senėjanti miestų populiacija, depopuliacijos grėsmės ir neigiamas migracijos saldo (skirtumas tarp atvykstančiųjų ir išvykstančiųjų skaičiaus – red. past.) reikalauja municipalines valdžias gerai apgalvoti miesto valdymo procesus šių iššūkių kontekste. Bandant sukurti ir padėti municipalitetams priimti gerai apgalvotus ir įrodymais pagrįstus ilgalaikius politinius sprendimus miesto planavime, daugelis Žemutinės Saksonijos miestų senokai naudojasi Miesto ir regioninės plėtros Leibnizo instituto tyrimais ir įžvalgomis.

Taipogi, Kauno miesto depopuliacijos rizikos situacija gali koreliuoti su jo pozicija Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) sudaromame Lietuvos savivaldybių indekse. LLRI parengtame naujausiame 2015 metų sėkmingiausios savivaldybės indekse Kauno miestas užima tik penktąją vietą iš šešių indeksuotų, o Kauno rajonas, savo ruožtu, užima pirmą vietą tarp ne didžiųjų miestų savivaldybių.

Šie reitingavimai, kuriuose išskiriami skaidrumo, vartotojų pasirinkimo, konkurencijos skatinimo, mažesnės mokesčių naštos ir efektyvaus viešojo turto valdymo kriterijai, išryškina „idealios savivaldybės“ bruožus. Kartu šie indekso aspektai atspindi ir miesto gyventojo lūkesčius ir poreikius, nukreiptus į vietinę valdžią – Kaunas kaip sėkmingas poindustrinis Lietuvos didmiestis, norėdamas pritraukti investicijų, turi įsitraukti į konkurenciją dėl gyventojų, jų gyvenamosios vietos pasirinkimo, mokesčių ir verslo pritraukimo. Bet siekiant miesto plėtros reikia suprasti esamą demografinę, politinę, ekonominę ir socialinę situaciją, kad būtų galima daryti nuoseklius, ilgalaikius ir jautrius esamai situacijai strateginius politinius sprendimus.

Taigi, norint suprasti Kauno miesto vystymosi ateitį ir nupiešti jo ateities vizijas, reikia suvokti dabarties realijas, įvertinant fundamentalius praeities pasirinkimus ar bendrai vykstančius socialinius ir demografinius procesus. Prieš bandydami prognozuoti, kaip gyvensime Kaune rytoj, turime sau atsakyti, ką mes pasirinkome, kaip mes susidorojome su įvairiais iššūkiais vakar ir kaip mes gyvename dabar.

Straipsnio autorius yra VDU Sociologijos katedros lektorius

Statybunaujienos.lt
Žymės  Kaunas, Urbanistika



Architektūra. Interjeras

nuotrauka
2024-10-25 13:37
„FIXUS Mobilis“ tęsia pernai pradėtą edukacinių vaizdo klipų ciklą, skirtą istorinių statinių prevencinės priežiūros pagrindams. Nemokamas ir laisvai prieinamas naujas videomokymų serijas kviečiama žiūrėti „FIXUS Mobilis“ YouTube kanale.
nuotrauka
2024-10-24 09:42
Spalio 11 dieną Vilniaus rotušėje iškilmingai įteikti Lietuvos architektų sąjungos (LAS), šiais metais atšventusios veiklos šimtmetį, apdovanojimai: Architektūros Riterio ordinai ir LAS Garbės ženklai.
nuotrauka
2024-10-23 15:36
„Impact Day" (liet. Poveikio diena) Taline – didžiausias poveikio ir tvarumo temoms skirtas festivalis Baltijos ir Šiaurės šalyse, kuriame šiemet dalyvavo ir „Eika" grupės vadovas Domas Dargis. Diskusijoje „Crafting sustainable urban spaces for better living" (liet. Kuriant tvarias urbanistines erdv...
nuotrauka
2024-10-22 14:59
„Stock-office“ koncepcija, kurioje verslas gali vienoje erdvėje sutalpinti biurą, sandėlį ir prekybos vietą, pastaraisiais metais tampa vis populiaresnė. Šios erdvės itin patrauklios verslui, tačiau jų interjeras dažnai lieka funkcionalus, bet neišsiskiriantis kūrybiškumu. „Urban HUB“ projekte, Kaun...
nuotrauka
2024-10-22 10:30
Inovatyvios mokymo(si) erdvės tampa vienu svarbiausių šiuolaikinio aukštojo mokslo transformacijos elementų. Kauno technologijos universitetas (KTU) Studentų g. 50 įrengė unikalias iššūkiais grįsto mokymosi metodams pritaikytas erdves, kurios ne tik modernizuoja infrastruktūrą, bet ir iš esmės keiči...
nuotrauka
2024-10-16 15:35
Pirmadienį Vilniaus miesto savivaldybėje visuomenei pristatytos Daugiabučių modernizacijos architektūros gairės, kurias kūrė architektų ir daugiabučių atnaujinimu sostinėje besirūpinanti komanda. Pasiūlymus šioms gairėms galima teikti iki spalio 31 dienos.
nuotrauka
2024-10-16 12:03
Spalio 11 d. Vilniaus rotušėje paskelbti 2024 metų konkurso Žvilgsnis į save nugalėtojai.
nuotrauka
2024-10-14 09:36
Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė penktadienį pasveikino šalies architektų bendruomenę, mininčią Lietuvos architektų sąjungos 100-mečio sukaktį.
nuotrauka
2024-10-11 13:30
Už Tuskulėnų Rimties parko Vilniaus Žirmūnų seniūnijoje esanti teritorija su nenaudojamais angaro, dirbtuvių, sandėlių pastatais pradeda įgauti naują veidą. Architektūrinio konkurso laimėtojai – architektūros studija „Aketuri" – paskelbė jau parengę projektinius pasiūlymus naujai irklavimo bazei.
nuotrauka
2024-10-11 08:15
Pagal ARCHITEKTŪROS LINIJOS architektų koncepciją Rokiškyje sukurtas paminklas Tyzenhauzams. Projekto autoriai architektai prof. Gintaras Čaikauskas ir Faustas Lasys laimėjo 2022 m. Rokiškio rajono savivaldybės paskelbtą idėjų konkursą Tyzenhauzų giminės įamžinimui.
nuotrauka
2024-10-10 11:10
Šią savaitę VILNIUS TECH viešėjo Ukrainos parlamento žmogaus teisių komisaro atstovas ir Tarptautinės žmogaus teisių agentūros „West Support" atstovas iš Ukrainos Mykyta Kozyrenko. Vizito metu jis susitiko su Vilniaus Gedimino technikos universiteto rektoriumi ir modulinių baldų, sėkmingai naudojam...
nuotrauka
2024-10-02 09:27
Vilniaus miesto savivaldybė kartu su daugiabučių renovacijos projektus administruojančia įstaiga „Atnaujinkime miestą" ir „2XJ" architektais pristato Daugiabučių modernizacijos architektūros gaires. Tikimasi, kad architektų ir renovacijos ekspertų parengta studija ateityje padės užtikrinti kokybišką...
nuotrauka
2024-10-01 10:13
Sostinės centre prie Bernardinų sodo esantys nenaudojami pastatai – XVII a. menantys Kirdiejų rūmai – bus atnaujinami, o juose įsikurs Vilniaus muziejus. Rūmų komplekso sutvarkymo ir įveiklinimo idėjos autoriai praeitą savaitę gyventojams pristatė projektinius pasiūlymus.
nuotrauka
2024-09-27 16:03
Kauno miesto savivaldybė paskelbė architektūrinės idėjos konkursą, kviesdama projektuotojus prisidėti kuriant gyvesnį bei patrauklesnį senamiestį. Keliami 3 tikslai: dabartinę Kauno pilies aikštelę paversti žalia laisvalaikio oaze, po ja numatyti požeminį automobilių parkavimą, o netoliese trikampės...
nuotrauka
2024-09-27 07:31
Įmonės ARCHITEKTŲ GILDIJA padalinys Team4BIM.com dalyvavo Kopenhagoje vykusioje parodoje-konferencijoje, kurioje buvo aptariamas statybos, projektavimo bei pastatų eksploatavimo proceso skaitmenizavimas, siekiant užtikrinti efektyvesnius procesus bei mažinti neigiamą poveikį aplinkai. Konferencijoje...
nuotrauka
2024-09-25 15:46
Naujos mokyklos Ukrainoje kils sparčiau – Milano ir Turino architektūros studija „Scandurra Studio Architettura" jau rengia adaptyvų tipinį techninį projektą pagal savo projektinį pasiūlymą „NEW – Neighbourhood for Educational Wonder" (angl. „edukacinio stebuklo kvartalas"), laimėjusį Lietuvos inici...
nuotrauka
2024-09-25 10:00
Skalbimo mašina – vienas dažniausiai naudojamų namų apyvokos įrenginių. Vis tik, svarbu ne tik išsirinkti kuo funkcionalesnį ir ergonomiškesnį skalbimo mašinos variantą, bet ir rasti patogiausią bei stilingiausią vietą ją pastatyti. „Samsung“ atliktos apklausos duomenimis net 75 proc. lietuvių skal...
nuotrauka
2024-09-20 14:03
Moksliškai įrodyta, kad tinkamai sukurtas namų interjeras gali sužadinti vaizduotę ir net pakeisti žmonių mąstymą, požiūrį į darbą ar poilsį. Interjero dizainerė Jovita Bingelytė teigia, kad harmoniją namuose padeda sukurti ir bendros interjero taisyklės, ir itin sparčiai tobulėjančios naujosios tec...
nuotrauka
2024-09-20 09:27
Aplinkos ministerijos iniciatyva Statybų sektoriaus vystymo agentūra (SSVA) parengė rekomendacijas savivaldybėms, detalizuojančias architektūrinių kriterijų kokybės vertinimo aspektus.
nuotrauka
2024-09-17 16:02
„Dvarą įsigijome pigiau, nei kainuoja įstatyti vieną langą“, – pasakoja pranešime cituojamas restauruojamo XVI a. Kamariškių dvaro vadovas Arūnas Survila. Prieš kelerius metus nedidelė komanda ryžosi avantiūrai – prikelti visiškai sugriuvusį dvarą netoli Latvijos pasienio ir paversti jį kūrybos erdv...

Statybunaujienos.lt » Architektūra. Interjeras