Dr. Apolonijus Žilys. Kaunas vakar, šiandien ir rytoj: kokia turėtų būti miesto vizija?
2016-02-12 13:39
Dažnai mėgstama diskutuoti apie Kauno miesto esamą situaciją ir kontempliuoti įvairius jo vystymosi kelius, tad Kaunas kaip pokalbio tema tiek viešosios erdvės retorikoje, tiek kasdieniniame pokalbyje nepalieka abejingų.

Suburbanizacijos ir priemiesčių plėtros etapas, kuris tolygiai vyksta su miesto depopuliacijos procesu, būdingas ne tik Lietuvos, bet kitų išsivysčiusių Europos šalių miestams. VDU nuotr.
Tokie apibūdinimai, kaip akademinis ir studentų miestas, pensininkų miestas, sportiškas miestas, žalias miestas, apleistas miestas, logistikos centras, verslininkų ar spekuliantų miestas ir pan., reprezentuoja diskursų įvairovę, šnekant apie Kauno praeitį, dabartį ar net ateitį. Po šiais epitetais gali slėptis tiek ironija, tiek pasididžiavimas, tiek nusivylimas, o tai nėra tik kalbėtojo nuomonė ar laikysena Kauno atžvilgiu. Ši Kauno diskursų įvairovė reprezentuoja istorinę praeitį, esamą plėtros ir dinamizmo potencialą ar to potencialo neišnaudojimą bei numanomas tolimesnes miesto vystymosi kryptis.
Tuo tarpu, fundamentaliu pagrindu, norint nespekuliatyviai šnekėti apie Kauną ir jo ateitį, reikia kalbėti ne tik apie fizinės infrastruktūros, viešųjų paslaugų, architektūrinio paveldo, rekreacijos zonų, būsto fondo ar kitas materialiąsias formas miesto ribose, bet ir apie pačius gyventojus, jų pasirinkimus, lūkesčius ir miesto bendrą demografinę situaciją.
Bet kuris šiuolaikinio miesto strateginis planavimas ir vizijos įgyvendinimas neįmanomas be demografinių procesų stebėsenos, kai daugelis miestų konkuruoja tiek dėl naujų miesto gyventojų ir verslo pritraukimo, tiek dėl esamų gyventojų gyvenimo kokybės ir esamo verslo mieste skatinimo.
Konkurencija dėl gyventojų tampa ypač aktuali Lietuvos ir Kauno miesto demografiniame kontekste, nes pagal 2001 m. ir 2011 m. gyventojų surašymo duomenis Kauno miesto gyventojų skaičius sumažėjo net 16,5 proc. Visgi, šis skaičius apibendrina ne tik Kauno, bet ir daugelio Lietuvos didmiesčių demografinę situaciją: pavyzdžiui, gyventojų skaičius per dešimtmetį Klaipėdos mieste sumažėjo 15,8 proc., Panevėžio – 16,7 proc., o Šiaulių – net 18,3 proc.
Kita svarbi tendencija – jeigu Kauno miesto gyventojų skaičiaus mažėjimas panašus į kitų didmiesčių situaciją, tai Kauno rajono savivaldybės gyventojų skaičius per minėtą laikotarpį padidėjo 3,2 proc. Taigi, miesto gyventojų depopuliacija ir priemiesčių plėtra tampa rimtais ateities Kauno iššūkiais.
Vienas iš rodiklių, parodančių potencialią Kauno ne tik kaip besitraukiančio, bet dar ir kaip senėjančio miesto situaciją, yra Lietuvos Statistikos departamento pateikiamas demografinės senatvės koeficientas. Jis parodo, kiek savivaldybėje šimtui vaikų (iki 15 m. amžiaus) tenka pagyvenusių žmonių (65 m. ir vyresni). 2015 metais Kauno miesto savivaldybės koeficientas buvo 141, rajono – 96, Klaipėdos miesto – 120, o Vilniaus miesto – 101. Taigi, šis rodiklis suponuoja laikinosios sostinės demografinio senėjimo problemas: neabejotinai jau dabar mažėjantis bendras gyventojų skaičius ir Kauno rajonui pralaimima kova dėl jaunų gyventojų tampa šiandienos aktualiais klausimais, kuriuos reikėtų spręsti miesto politikos formuotojams ir vykdytojams.
Šias demografines depopuliacijos, gyventojų senėjimo ir vidinės migracijos tendencijas patvirtina ir VDU Socialinių tyrimų centro atliktas tyrimas „Socialinė atskirtis Lietuvos didmiesčiuose: Erdvinės segregacijos ir poliarizacijos formos“, kuriame atskleidžiama vidinė Kauno miesto kaimynysčių segmentacija. Tyrimas parodė, kad Kauno miestas senėja netolygiai, o tam tikri rajonai turi didesnę senų gyventojų koncentracijos augimo riziką.
Pavyzdžiui, yra net 69 procentais didesnė tikimybė Dainavos seniūnijoje, o ne likusiame Kauno mieste, aptikti namų ūkį su didesniu pensijinio amžiaus asmenų skaičiumi, tuo tarpu Kauno miesto savivaldybės ir Kauno rajono priemiesčiuose yra ženkliai didesnė tikimybė (81 proc.) rasti namų ūkį, kuriame yra nepilnamečių vaikų.
Šis tyrimas atskleidžia ne tik tai, kad sovietinio laikotarpio daugiabučių statybos rajonai pirmieji patiria vidutinio namų ūkio senėjimo ir depopuliacijos riziką Kauno mieste, bet ir tai, kad jaunos šeimos su mažamečiais vaikais, linkusios rinktis ilgesnio laikotarpio finansinius įsipareigojimus, susijusius su būstu (t. y. ilgalaikę būsto paskolą), įsikuria priemiestiniuose rajonuose, kur pradeda dominuoti jaunesni finansiškai ir demografiškai produktyviausi gyventojai.
Tyrimo rezultatai patvirtino, kad tokie namų ūkiai strategiškai pasirenka įsipareigoti už nuosavą būstą priemiestyje kaip ilgalaikę gyvenamąją vietą. Minėtos demografinės gyventojų grupės pasirinkimai yra aktualūs Kaunui klausimai: potencialiai mažėjančios mieste darbingo amžiaus ir dirbančių žmonių grupės pasirinkimai, likti ar nelikti Kaune, lemia ne tik demografinius iššūkius, bet ir reikšmingus mokestinės bazės (GPM surinkimo), miesto viešųjų finansų ar infrastruktūros palaikymo ir išlaikymo bei verslui patrauklios aplinkos sukūrimo klausimus.
Suburbanizacijos ir priemiesčių plėtros etapas, kuris tolygiai vyksta su miesto depopuliacijos procesu, būdingas ne tik Lietuvos, bet kitų išsivysčiusių Europos šalių miestams. Pavyzdžiui, daugelio buvusios Rytų Vokietijos miestų demografinė ir migracijos situacija yra santykinai panaši į prieš tai aptartą Kauno miesto padėtį – Drezdenas, Leipcigas ir kiti Žemutinės Saksonijos federalinės žemės miestai dažnai yra apibūdinami miestų planavimo dokumentuose kaip „besitraukiantys“ (vok. Schrumpfende Stadt): priemiesčių plėtra, senėjanti miestų populiacija, depopuliacijos grėsmės ir neigiamas migracijos saldo (skirtumas tarp atvykstančiųjų ir išvykstančiųjų skaičiaus – red. past.) reikalauja municipalines valdžias gerai apgalvoti miesto valdymo procesus šių iššūkių kontekste. Bandant sukurti ir padėti municipalitetams priimti gerai apgalvotus ir įrodymais pagrįstus ilgalaikius politinius sprendimus miesto planavime, daugelis Žemutinės Saksonijos miestų senokai naudojasi Miesto ir regioninės plėtros Leibnizo instituto tyrimais ir įžvalgomis.
Taipogi, Kauno miesto depopuliacijos rizikos situacija gali koreliuoti su jo pozicija Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) sudaromame Lietuvos savivaldybių indekse. LLRI parengtame naujausiame 2015 metų sėkmingiausios savivaldybės indekse Kauno miestas užima tik penktąją vietą iš šešių indeksuotų, o Kauno rajonas, savo ruožtu, užima pirmą vietą tarp ne didžiųjų miestų savivaldybių.
Šie reitingavimai, kuriuose išskiriami skaidrumo, vartotojų pasirinkimo, konkurencijos skatinimo, mažesnės mokesčių naštos ir efektyvaus viešojo turto valdymo kriterijai, išryškina „idealios savivaldybės“ bruožus. Kartu šie indekso aspektai atspindi ir miesto gyventojo lūkesčius ir poreikius, nukreiptus į vietinę valdžią – Kaunas kaip sėkmingas poindustrinis Lietuvos didmiestis, norėdamas pritraukti investicijų, turi įsitraukti į konkurenciją dėl gyventojų, jų gyvenamosios vietos pasirinkimo, mokesčių ir verslo pritraukimo. Bet siekiant miesto plėtros reikia suprasti esamą demografinę, politinę, ekonominę ir socialinę situaciją, kad būtų galima daryti nuoseklius, ilgalaikius ir jautrius esamai situacijai strateginius politinius sprendimus.
Tuo tarpu, fundamentaliu pagrindu, norint nespekuliatyviai šnekėti apie Kauną ir jo ateitį, reikia kalbėti ne tik apie fizinės infrastruktūros, viešųjų paslaugų, architektūrinio paveldo, rekreacijos zonų, būsto fondo ar kitas materialiąsias formas miesto ribose, bet ir apie pačius gyventojus, jų pasirinkimus, lūkesčius ir miesto bendrą demografinę situaciją.
Bet kuris šiuolaikinio miesto strateginis planavimas ir vizijos įgyvendinimas neįmanomas be demografinių procesų stebėsenos, kai daugelis miestų konkuruoja tiek dėl naujų miesto gyventojų ir verslo pritraukimo, tiek dėl esamų gyventojų gyvenimo kokybės ir esamo verslo mieste skatinimo.
Konkurencija dėl gyventojų tampa ypač aktuali Lietuvos ir Kauno miesto demografiniame kontekste, nes pagal 2001 m. ir 2011 m. gyventojų surašymo duomenis Kauno miesto gyventojų skaičius sumažėjo net 16,5 proc. Visgi, šis skaičius apibendrina ne tik Kauno, bet ir daugelio Lietuvos didmiesčių demografinę situaciją: pavyzdžiui, gyventojų skaičius per dešimtmetį Klaipėdos mieste sumažėjo 15,8 proc., Panevėžio – 16,7 proc., o Šiaulių – net 18,3 proc.
Kita svarbi tendencija – jeigu Kauno miesto gyventojų skaičiaus mažėjimas panašus į kitų didmiesčių situaciją, tai Kauno rajono savivaldybės gyventojų skaičius per minėtą laikotarpį padidėjo 3,2 proc. Taigi, miesto gyventojų depopuliacija ir priemiesčių plėtra tampa rimtais ateities Kauno iššūkiais.
Vienas iš rodiklių, parodančių potencialią Kauno ne tik kaip besitraukiančio, bet dar ir kaip senėjančio miesto situaciją, yra Lietuvos Statistikos departamento pateikiamas demografinės senatvės koeficientas. Jis parodo, kiek savivaldybėje šimtui vaikų (iki 15 m. amžiaus) tenka pagyvenusių žmonių (65 m. ir vyresni). 2015 metais Kauno miesto savivaldybės koeficientas buvo 141, rajono – 96, Klaipėdos miesto – 120, o Vilniaus miesto – 101. Taigi, šis rodiklis suponuoja laikinosios sostinės demografinio senėjimo problemas: neabejotinai jau dabar mažėjantis bendras gyventojų skaičius ir Kauno rajonui pralaimima kova dėl jaunų gyventojų tampa šiandienos aktualiais klausimais, kuriuos reikėtų spręsti miesto politikos formuotojams ir vykdytojams.
Šias demografines depopuliacijos, gyventojų senėjimo ir vidinės migracijos tendencijas patvirtina ir VDU Socialinių tyrimų centro atliktas tyrimas „Socialinė atskirtis Lietuvos didmiesčiuose: Erdvinės segregacijos ir poliarizacijos formos“, kuriame atskleidžiama vidinė Kauno miesto kaimynysčių segmentacija. Tyrimas parodė, kad Kauno miestas senėja netolygiai, o tam tikri rajonai turi didesnę senų gyventojų koncentracijos augimo riziką.
Pavyzdžiui, yra net 69 procentais didesnė tikimybė Dainavos seniūnijoje, o ne likusiame Kauno mieste, aptikti namų ūkį su didesniu pensijinio amžiaus asmenų skaičiumi, tuo tarpu Kauno miesto savivaldybės ir Kauno rajono priemiesčiuose yra ženkliai didesnė tikimybė (81 proc.) rasti namų ūkį, kuriame yra nepilnamečių vaikų.
Šis tyrimas atskleidžia ne tik tai, kad sovietinio laikotarpio daugiabučių statybos rajonai pirmieji patiria vidutinio namų ūkio senėjimo ir depopuliacijos riziką Kauno mieste, bet ir tai, kad jaunos šeimos su mažamečiais vaikais, linkusios rinktis ilgesnio laikotarpio finansinius įsipareigojimus, susijusius su būstu (t. y. ilgalaikę būsto paskolą), įsikuria priemiestiniuose rajonuose, kur pradeda dominuoti jaunesni finansiškai ir demografiškai produktyviausi gyventojai.
Tyrimo rezultatai patvirtino, kad tokie namų ūkiai strategiškai pasirenka įsipareigoti už nuosavą būstą priemiestyje kaip ilgalaikę gyvenamąją vietą. Minėtos demografinės gyventojų grupės pasirinkimai yra aktualūs Kaunui klausimai: potencialiai mažėjančios mieste darbingo amžiaus ir dirbančių žmonių grupės pasirinkimai, likti ar nelikti Kaune, lemia ne tik demografinius iššūkius, bet ir reikšmingus mokestinės bazės (GPM surinkimo), miesto viešųjų finansų ar infrastruktūros palaikymo ir išlaikymo bei verslui patrauklios aplinkos sukūrimo klausimus.
Suburbanizacijos ir priemiesčių plėtros etapas, kuris tolygiai vyksta su miesto depopuliacijos procesu, būdingas ne tik Lietuvos, bet kitų išsivysčiusių Europos šalių miestams. Pavyzdžiui, daugelio buvusios Rytų Vokietijos miestų demografinė ir migracijos situacija yra santykinai panaši į prieš tai aptartą Kauno miesto padėtį – Drezdenas, Leipcigas ir kiti Žemutinės Saksonijos federalinės žemės miestai dažnai yra apibūdinami miestų planavimo dokumentuose kaip „besitraukiantys“ (vok. Schrumpfende Stadt): priemiesčių plėtra, senėjanti miestų populiacija, depopuliacijos grėsmės ir neigiamas migracijos saldo (skirtumas tarp atvykstančiųjų ir išvykstančiųjų skaičiaus – red. past.) reikalauja municipalines valdžias gerai apgalvoti miesto valdymo procesus šių iššūkių kontekste. Bandant sukurti ir padėti municipalitetams priimti gerai apgalvotus ir įrodymais pagrįstus ilgalaikius politinius sprendimus miesto planavime, daugelis Žemutinės Saksonijos miestų senokai naudojasi Miesto ir regioninės plėtros Leibnizo instituto tyrimais ir įžvalgomis.
Taipogi, Kauno miesto depopuliacijos rizikos situacija gali koreliuoti su jo pozicija Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) sudaromame Lietuvos savivaldybių indekse. LLRI parengtame naujausiame 2015 metų sėkmingiausios savivaldybės indekse Kauno miestas užima tik penktąją vietą iš šešių indeksuotų, o Kauno rajonas, savo ruožtu, užima pirmą vietą tarp ne didžiųjų miestų savivaldybių.
Šie reitingavimai, kuriuose išskiriami skaidrumo, vartotojų pasirinkimo, konkurencijos skatinimo, mažesnės mokesčių naštos ir efektyvaus viešojo turto valdymo kriterijai, išryškina „idealios savivaldybės“ bruožus. Kartu šie indekso aspektai atspindi ir miesto gyventojo lūkesčius ir poreikius, nukreiptus į vietinę valdžią – Kaunas kaip sėkmingas poindustrinis Lietuvos didmiestis, norėdamas pritraukti investicijų, turi įsitraukti į konkurenciją dėl gyventojų, jų gyvenamosios vietos pasirinkimo, mokesčių ir verslo pritraukimo. Bet siekiant miesto plėtros reikia suprasti esamą demografinę, politinę, ekonominę ir socialinę situaciją, kad būtų galima daryti nuoseklius, ilgalaikius ir jautrius esamai situacijai strateginius politinius sprendimus.
Taigi, norint suprasti Kauno miesto vystymosi ateitį ir nupiešti jo ateities vizijas, reikia suvokti dabarties realijas, įvertinant fundamentalius praeities pasirinkimus ar bendrai vykstančius socialinius ir demografinius procesus. Prieš bandydami prognozuoti, kaip gyvensime Kaune rytoj, turime sau atsakyti, ką mes pasirinkome, kaip mes susidorojome su įvairiais iššūkiais vakar ir kaip mes gyvename dabar.
Straipsnio autorius yra VDU Sociologijos katedros lektorius
Architektūra. Interjeras
2023-06-08 06:36
Svajojantiems apie jaukų, malonų bei patogų laiko leidimą gryname ore, pavėsinė yra vienas pagrindinių elementų, be kurio sunku įsivaizduoti vasaros sezoną.
2023-06-07 16:43
Likus kiek mažiau nei mėnesiui iki pirmųjų Nacionalinių architektūros apdovanojimų (NAA), paskelbtas trumpasis nominantų sąrašas, kurį išrinko speciali komisija. Devynių NAA kategorijų ir Didžiojo prizo laimėtojai bus apdovanoti birželio 30-ąją – Tarptautinės architektų dienos išvakarėse.
2023-05-30 06:12
Turto bankas pristato pirmojo ministerijų miestelio etapo projektinius pasiūlymus: seną instituto pastatą A. Goštauto g. 11 Vilniuje ketinama paversti šiuolaikišku biuru su terasomis ant stogo, visuomenei atviru pirmuoju aukštu. Lygiagrečiai baigiama rengtis atviro tarptautinio architektūrinio-urban...
2023-05-25 06:16
Šalia Vilniaus Konstitucijos prospekto iškils žinomos britų projektavimo įmonės „Rogers Stirk Harbour + Partners“ suprojektuotas 7 aukštų verslo centras su požemine dalimi. Po visuomenės pastabų Vilniaus miesto savivaldybė pritarė šio pastato projektiniams pasiūlymams.
2023-05-22 16:47
Netrukus bus paskelbti pirmųjų Nacionalinių architektūros apdovanojimų (NAA) devynių kategorijų trumpieji nominantų sąrašai. Šiuo metu komisijos nariai vertina pateiktas 127 paraiškas, kurių mažiausiai sulaukta kategorijoje „Tvarios inovacijos architektūroje“.
2023-05-19 09:51
Įsirenginėjant nedidelį būstą ar perprojektuojant dabartinį, gali kilti klausimų, kaip tinkamai susiplanuoti erdves, kad šios būtų kuo efektyviau išnaudotos bei atlieptų poreikius. Patariama atkreipti dėmesį į kelis dalykus: natūralų apšvietimą, elektros instaliacijos planą ir sudėlioti aiškius prio...
2023-04-29 09:59
Terasa yra labiau jausmas nei statinys. Nes joje būti gera. Todėl planuodami terasą, pirmiausia galvokite apie save: ką joje veiksite, kiek daug ar mažiau vietos norite, kuo ji turi kvepėti, kokiomis spalvomis džiuginti, ar vaikščiosite joje basomis. Terasa turi būti jūsų oazė. Kaip tai įgyvendinti?
2023-04-25 13:48
Visos šeimos susibūrimo vieta ir netgi pačių namų vizitinė kortelė, kuriai svarbi estetika, grožis, patogumas bei funkcionalumas. Tokį vaidmenį vienos iš instagramo tinklaraščių autorės ir nuomonės formuotojos Monikos Vilčinskaitės bei jos artimųjų gyvenime vaidina virtuvė. Todėl norėdama šią erdvę ...
2023-04-24 07:10
Aplinkos ministras Simonas Gentvilas ir viceministrė Daiva Matusevičė, kartu su Aplinkos ministerijos komanda, susitiko su naujai išrinkta Lietuvos architektų rūmų taryba ir pirmininku. Susitikimo metu diskutuota apie teisėkūros procesus, architektų profesinės savivaldos įsitraukimą į juos kuo anksč...
2023-04-19 14:00
Beveik prieš trejus metus miesto susigrąžinta ir jau iki šiol kosmetinių pokyčių sulaukusi Stoties turgaus teritorija ruošiasi kur kas ryškesniems pokyčiams. Balandžio 20 d. (ketvirtadienį) viešąjį konkursą laimėjusi architektų komanda rengia viešą projektinių pasiūlymų pristatymą visuomenei. Jų par...
2023-04-19 11:43
Pirmieji Nacionaliniai architektūros apdovanojimai (NAA) oficialiai baigė paraiškų registraciją. Per kiek daugiau nei du mėnesius apdovanojimų organizatoriai sulaukė 127 paraiškų, iš kurių dabar komisija išrinks trumpąjį nominantų sąrašą, o liepos 1 d. –apdovanojimų vakarą – paskelbs nugalėtojus.
2023-04-13 07:55
Chrestomatinė frazė apie velnią, slypintį detalėse, gerai žinoma ne tik architektams. Viena detalė gali sugadinti net ir patį įstabiausią pastatą. Bet detalė taip pat gali tapti patraukliu, vizualiai jungiančiu pastato elementu. Viena pastarųjų – nestandartinės žaliuzės, įrengtos Vilniaus Paupyje.
2023-04-09 09:41
Nemažai gyventojų renkasi įsikurti kompaktiškuose, nedidelio ploto būstuose, kuriuose ypač svarbus protingas erdvių išplanavimas ir ergonomiškas, funkcionalus interjero dizainas. Anot interjero dizainerės Viktorijos Matulevičienės, siekiant tokį sukurti savo namuose reikia nepamiršti keleto pagrindi...
2023-04-07 11:55
Šnipiškių rajonas istoriniuose šaltiniuose įvardinamas ne tik kaip Vilniaus statyboms reikalingų plytų gamintojas bei miesto kūrybinio potencialo lopšys, bet ir kaip kaip kelio iš Lietuvos sostinės į Vakarų Europą pradžia. Toks Šnipiškių santykis su miestu ir šiandien yra panašus, tik jau labiau per...
2023-04-06 10:20
Šiuolaikinis miestas – gyvas organizmas, kuriame nuolat kyla nauji pastatai, o jo istoriją mena senamiestis, saugomas paveldo organizacijų. Tačiau kaip išsaugoti unikalų miesto kraštovaizdį leidžiant kilti naujiems statiniams? KTU Statybos ir architektūros fakulteto (SAF) mokslo prodekanė Aušra Mlin...
2023-04-05 13:24
Miegamasis – ramiausia namų dalis, skirta poilsiui. Tinkamai įrengta miegamojo erdvė padeda atsipalaiduoti ir gerina miego kokybę. Nesvarbu, ar įsikuriate naujuose namuose, ar atnaujinate dabartinį miegamąjį, yra kelios pagrindinės sritys, į kurias turėtumėte sutelkti dėmesį.
2023-03-30 13:27
Išrinkta pirmųjų Nacionalinių architektūros apdovanojimų (NAA), kurie įvyks liepos 1-ąją, prizo idėja. Iš 11 vizualaus ir tarpdisciplininio meno bei dizaino kūrėjų, komisijos nuomone, geriausiai konkurso kriterijus atspindėjo šiuolaikinio meno kūrėjos, architektės ir dizainerės Aistės Ambrazevičiūtė...
2023-03-29 08:35
Paraiškas Nacionaliniams architektūros apdovanojimams (NAA), kurie įvyks liepos 1-ąją, bus galima teikti dar dvi savaites, iki balandžio 14 d. Architektai ir urbanistai gali pretenduoti į 9 apdovanojimų kategorijas ir didįjį prizą, kuriuo bus apdovanotas geriausias kūrinys, išrinktas iš visų kategor...
2023-03-28 16:50
Turto banko skelbtą viešą atranką organizuoti A. Goštauto g. administracinio kvartalo architektūrinį konkursą laimėjo Lietuvos architektų sąjunga. Planuojama, kad kvartalo architektūrinis konkursas bus paskelbtas liepą. Jam įvykus paaiškės, kaip atrodys administracinis kompleksas, kuriame įsikurs da...
2023-03-26 07:02
Sostinės širdyje, prie Bernardinų sodo, esantiems XVII a. pr. Kirdiejų rūmams, kuriuose įsikurs Vilniaus miesto muziejus, architektūrinio konkurso metu pasiūlytos keturios sutvarkymo ir įveiklinimo idėjos.