Daug lietuvių gyvena Jungtinėje Karalystėje, ten dirba ir moka mokesčius, nors emigracijos mastai statistiškai ir mažėja. Europos migracijos tinklo duomenimis, Jungtinėje Karalystėje šiuo metu gyvena 124 tūkst. lietuvių.

„Asmuo, prieš tai ilgą laiką gyvenęs Lietuvoje, o vėliau persikraustęs į Jungtinę Karalystę, gali turėti dvi skirtingas kredito istorijas.  Abejose valstybėse veikia kreditingumo informacijos įmonės – kreditų biurai, kurios kaupia informaciją iš tos šalies biuro dalyvių. Jungtinės Karalystės kredito biurai neturi sutarčių su Lietuvos įmonėmis ir – atvirkščiai, todėl emigrantai gali turėti skirtingas kredito istorijas abejose šalyse“, – paaiškina „Callcredit Information Group“ klientų aptarnavimo grupės vadovas Povilas Domarkas (asm. archyvo nuotr. kairėje).

Lietuvoje veikiančio kreditų biuro „Creditinfo“ generalinis direktorius Andrius Bogdanovičius teigia, kad asmens finansiniai įgūdžiai ir atsakomybės jausmas retai pasikeičia persikėlus gyventi į kitą šalį. Tą žinodamos užsienio finansų įstaigos naujai atvykusių kartais prašo pristatyti kredito istorijos ataskaitas ir iš gimtosios šalies. Tai naujakuriui netgi naudinga, jei gimtojoje šalyje jis turėjo gerą kredito istoriją. Tai yra, jei įsipareigojimai buvo pamatuoti bei laiku ir tinkamai vykdomi.

Reitingas - dar vienas nežinomasis

A. Bogdanovičius teigia, kad persikėlus į kitą valstybę ir prireikus ten kredito, derėtų pasidomėti ir savo kredito reitingu toje šalyje. Reitingas Lietuvoje ir reitingas Jungtinėje Karalystėje tikriausiai skirsis, tačiau leis susidaryti pirminį vaizdą, kaip atrodysite kreipęsi į tos šalies finansų įstaigą. Įdomus faktas, kad ir toje pačioje valstybėje asmuo paprastai turi ne vieną reitingą, o kiekvienoje finansų įstaigoje yra vertinamas iš naujo.

Gali būti ir taip, kad vienose finansų įstaigose kredito siekiantis klientas reitinguojamas skaičių skalėje (pavyzdžiui, nuo 1 iki 10), o kitose – raidėmis (pavyzdžiui, Lietuvoje „Mano Creditinfo“ vertina asmenis skalėje nuo A iki E).

Išvykus nėra lengva pradėti gyvenimą iš naujo, o siekiant užsienyje gauti būsto ar pragyvenimo paskolą gali tekti ilgai laukti.

„Lietuvoje žmogus, turintis ilgesnę kredito istoriją finansinių paslaugų tiekėjams yra labiau prognozuojamas negu žmogus, neturintis jokios kredito istorijos, – situaciją paaiškina Povilas Domarkas. – Kad ir kaip bebūtų, nei Lietuvoje, nei Jungtinėje Karalystėje kredito istorijos negalima nei ištrinti, nei pagražinti“.

Ką lietuvis Lietuvoje ir Jungtinėje Karalystėje turi žinoti apie kredito istoriją?

1. Kredito istorija – santrauka apie finansinius įsipareigojimus ir jų vykdymą. Ji vertinama skolinantis iš finansų ir kitų institucijų .

2. Pagrindinės kredito istorijos sudedamosios dalys: finansiniai įsipareigojimai (vadinamoji pozityvi informacija) ir pradelsti mokėjimai (neigiama informacija).

3. Jungtinėje Karalystėje saugoma 7 metų kredito istorija, Lietuvoje – iki 10 metų.

4. Kur galima peržiūrėti savo ataskaitą? Lietuvoje – www.manocreditinfo.lt, Jungtinėje Karalystėje – https://www.noddle.co.uk/.

5.  Ir Lietuvoje, ir Jungtinėje Karalystėje egzistuoja galimybė gauti nemokamą savo kredito istorijos ataskaitą.

6. Kiek būsto kredito palūkanų gali sutaupyti asmenys, turintys nepriekaištingą kredito istoriją? Ekspertų teigimu, keliolikos iki keliasdešimties tūkstančių eurų (priklausomai nuo paskolos sumos).

„Creditinfo“ yra sukūrusi ir administruoja kreditų biurą Lietuvoje. Tai informacinė sistema, kurioje klientų kreditingumą vertina bankai, kredito unijos, lizingo, telekomunikacijų ir kitos įmonės. Kreditų biuras užima svarbią vietą finansų sistemoje, nes finansų įstaigoms padeda priimti pagrįstus kreditavimo sprendimus, o patikimam verslui ir gyventojams sudaro sąlygas gauti palankesnes kreditavimosi sąlygas.