Aš balsavau prieš Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) įstatymo pakeitimą, kuriame nustatyta, kad GPM lengvata parduodant nekilnojamąjį turtą galima pasinaudoti išlaikius jį nuosavybėje ne 5, o 10 metų. Biudžetui iš to nauda bus nedidelė, nes tai tikrai nebus labai reikšmingos sumos, o nekilnojamojo turto rinkai tai turės reikšmės.

Jeigu mes norime, kad ekonomika augtų, mes turime leisti investuoti. Todėl, mano manymu, ilginant terminą nebuvo atsižvelgta į kai kuriuos aspektus. Pavyzdžiui, emigrantai, kurie investuoja Lietuvoje į butus, juos nuomoja 4-5 metus, paskui prikalsuomai nuo situacijos gali parduoti. Dabar, – kai parduoti brangiau negu įsigijo, ir nemokėti 15 proc. GPM jie galės tik po 10 metų, – situacija keisis iš esmės. Nemanau, kad tai padės nekilnojamojo turto vystymuisi Lietuvoje, nes 5 ar 10 metų – skirtumas yra didžiulis.

Kita žmonių grupė, kurie pardavę savo nekilnojamąjį turtą anksčiau negu po 10 metų, turės mokėti 15 proc. GPM mokestį – tie, kurie paveldėjo seneliams ar tėvams pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą atkurtą nuosavybę.

Dalis tų žmonių, kurie paveldėjo atkurtą nuosavybę ir neturi pinigų, ar, pavyzdžiui, nori žemę parduoti ir investuoti kur nors kitur, patirs tam tikrų nuostolių. Šie nuostoliai visiškai nėra pagrįsti, nes jei jie atgavo nuosavybę, tai reikia leisti jiems disponuoti tuo turtu, o ne apriboti disponavimą juo. Bet dabar išeina, kad 10 metų tu negali disponuoti savo turtu taip, kaip nori. Tam tikra prasme tai yra nuosavybės valdymo laisvės apribojimas, o tai prieštarauja Konstitucijai. Valstybė turi užtikrinti laisvos rinkos funkcionavimą, o ne atvirkščiai – taip kategoriškai reglamentuoti. 

Iš esmės, jie gali parduoti savo turtą, gal kai kuriais atvejais net naudingiau parduoti ir sumokėti GPM. Pavyzdžiui, prieš 20 metų Vilniuje, Žvėryne ar Antakalnyje, sklypas kainavo gerokai mažiau negu dabar. Bet provincijoje situacija kita ir nuosavybės atkūrimo dokumentuose įrašyta kaina gali būti gerokai mažesnė, negu rinkos kaina.

Verslininkas gali pastatyti namą ir sklypo vertė padidėtų; gal ji kompensuotų tuos mokesčius. O paprastas žmogus skriaudžiamas, nes įstatyme pasakyta aiškiai – jeigu parduodi anksčiau negu po 10 metų, moki 15 proc. nuo kainų skirtumo. Norint neprarasti pinigų ir tai apeiti, reikia investuoti. Bet jam tai tikrai bus sudėtinga. Jeigu turi laiko ir skubiai nereikia pinigų, gali laukti 10 metų, bet garantijų, kad tada parduosi brangiau negu dabar, nėra. O jeigu nori skubiai parduoti, teks mokėti. Galima bandyti sumažinti mokesčius pasitelkus nepriklausomus vertintojus, bet tai irgi kainuoja pinigus.

Tie, kurie siūlė šią pataisą ir už ją balsavo, norėjo apriboti spekuliantus, nes kai kurie žmonės susipirko daug nekilnojamojo turto tam, kad po 4-5 metų, kai kaina, tikėtina, pasikeis į didesnę pusę, parduotų. Jų logika tokia: spekuliantai, kurie uždirba, turi susimokėti. Todėl termino pailginimas sumažins spekulaintų skaičių. Bet tai sumažino ir stimulus ekonomikai augti, nes be spekuliantų, nors gal ir keista, nėra rinkos ekonomikos.

Planinėje ekonomikoje nėra spekuliantų, bet ir ekonomikos ten nėra.