ES šalims pavyko susitarti dėl bendrų tikslų bei galimybės gauti išimtis toms valstybėms narėms, kurios 2013 m. pašalino daugiau nei 60 proc. ar perdirbo mažiau nei 20 proc. komunalinių atliekų. Numatyta, kad 2025 m. turės būti perdirbama 55 proc. komunalinių atliekų, o po dešimtmečio šis dydis turėtų siekti 65 proc. Lietuva turės galimybę prašyti išimties ir gauti papildomą 5-erių metų pereinamąjį laikotarpį tikslams pasiekti.

Pakuočių perdirbimo srityje planuojama palikti tik perdirbimą, t.y. neįskaičiuoti paruošimo pakartotiniam panaudojimui. 2030 m. tikslas – 70 proc. perdirbimų pakuočių, išlaikant galimybę prie perdirbimo tikslų prisidėti 5 proc. nuo pakarotinai panaudotų pakuočių kiekio. Atskiriems pakuočių srautams galiotų skirtingi reikalavimai perdirbimui – 55 proc. plastikui, 30 proc. medžiui, 80 proc. juodiesiems metalams, 60 proc. aliuminiui, 75 proc. stiklui, 85 proc. popieriui ir kartonui.

Iki 2035 m. turėtų būti pasiekta, kad į sąvartynus keliautų ne daugiau kaip 10 proc. atliekų. Papildomai nustatoma 5 m. išimtis iki 2040 m. galėtų būti taikoma toms valstybėms narėms, kurios 2013 m. sąvartynuose pašalino daugiau nei 60 proc.

Susitikime taip pat svarstyta ir daugiau specializuotų klausimų: maisto atliekų mažinimo tikslai, šalutinių produktų ir atliekų nelaikymo atliekomis kriterijai, reikalavimai atskiram bioskaidžių atliekų surinkimui bei atskiram pavojingų atliekų iš namų ūkio surinkimui.