„Šiuolaikiškas namas – tai visų pirma architektūra, kurios stilių lemia gyvenvietės kontekstas arba individualus užsakovo pasirinkimas. Jei namo architektūra yra klasikinio stiliaus – aukštos patalpos, erdvios laiptinės – klasikinis puošnus interjeras tinkamas. Bet kai moderniame, mažame name bandoma sukurti pseudo klasikinį stilių – tai kičas. Ko gero, taip pasireiškia nerealizuotos neišsilavinusių pirmos kartos verslininkų svajonės. Namų šeimininkėms didelę įtaką daro meksikietiškos prabangos kupini serialai“, – pastebi interjero dizaineris Vytautas Gurevičius.

Rinkdamiesi interjerą krypstame į skandinavišką stilių 

Visgi specialistai metai iš metų pastebi, kad naujakuriai, jaunos šeimos mieliau statosi mažesnius, minimalistinio stiliaus namus užmiestyje nei pilis, prie kurių buvo priprasta sovietmečiu.

„Interjero tendencijos Lietuvoje yra tokios, kaip ir tarptautinės mados. Šiuo metu nebemadinga sienas kalti plastikinėmis dailylentėmis ar primityviais blizgančiais tapetais, bet sienų apdaila tapetuojant ar suteikiant sienai tam tikras faktūras išlieka madinga. Visgi Lietuvoje vis labiau populiarėja mūsų mentalitetui artimiausias racionalus skandinaviškas stilius“, – teigia interjero dizaineris.

Tačiau ateityje pasikeis ne tik namo dydis ar interjeras, bet ir pats namas. Po kelių metų namuose bus integruojama vis daugiau technologinių naujovių, kurios sukurs aukštesnį komforto lygį jo gyventojams.

„Pirma automatika namuose atsirado, kai pabrango energijos resursai, visi suprato, kad jie nėra begaliniai, ir kad reikia taupyti. Kai automatika padėjo suvaldyti esminius dalykus – šildymą, vėdinimą ir šviesą – atsirado kiti poreikiai, labiau susiję ne tiek su ekonomija, kiek su komfortu ir patogiu visų sistemų valdymu: multimedijos, apsaugos sistemos ir kitos“, – teigia išmaniųjų namų sistemas diegiančios bendrovės „Jung Vilnius“ atstovas Tomas Stemplys.

Naujakuriai reikalauja ne tik modernumo, tačiau ir paprasto valdymo 

T. Stemplio teigimu, išmaniųjų namų sistemų paklausa pastaraisiais metais kasmet auga dešimtimis procentų. Tai lėmė ir vis didesnę tokių sistemų pasiūlą – nuo „pasidaryk pats“ iki profesionalių aukšto standarto sistemų.

Visgi, eksperto teigimu, sunku prognozuoti, kaip pažengs ir kokiu keliu vystysis išmaniųjų namų technologijos. Pavyzdžiui, visame pasaulyje ekspertai jau kelerius metus kalba apie šaldytuvą, kuris pats užsako trūkstamus produktus. Tačiau visuomet išlieka klausimas, ar tokia inovacija prigis pasaulyje, o ypač Lietuvoje.

„Pagrindinis modernaus naujakurio noras, tikėtina, bus kiek įmanoma paprastesnis visų išmanaus namo sistemų valdymas. Daviklių pagalba sistemos turės pačios prisitaikyti prie gyventojo, stebėdamos jo gyvenimo ritmą ir net nuspėdamos šeimos veiksmus bei poreikius. Sistemos valdymas bus labai paprastas – greičiausiai tiesiog bendraujant su sistema balsu“, – prognozuoja T. Stemplys.

Jis priduria, kad šioje srityje Lietuva anaiptol nėra atsilikusi. Lietuvoje jau yra ir privačių namų, ir biuro pastatų, kurie turi labai aukšto lygio išmaniojo namo sistemas, o šalyje šiuo metu prieinamos visos technologijos ir yra jas diegti gebančių specialistų.

Balandžio 27–30 dienomis Lietuvos parodų ir kongresų centre LITEXPO vyksiančioje 23-oje tarptautinėje statybų ir remonto parodoje RESTA bus pristatomi naujausi išmanių namų sprendimai ir technologijos, teikiamos konsultacijos apie jų diegimą ir naudojimą. Dvejojantiems, kaip įrengti individualaus gyvenamojo namo ar buto vidų, patarimus dalins ir interjero dizaineriai bei architektai.