2022 rugpjūčio 13 d. šeštadienis, 0:31
Reklama  |  facebook

Energetikos specialistų nekompetencija – pavojus Vilniaus gyventojų saugumui

2020-04-20 15:06
Po ilgų darbo energetikos srityje metų susidūrimas su kai kurių asmenų kompetencijos trūkumu nustoja stebinti. Tačiau 2020 m. sausio 22 d. paviešintam LRT tyrimui „Icor“ ir „Veolia“ Šimašiui po Vilniumi pakasė brangų rusišką standartą“ visgi pavyko nustebinti ir mane.
nuotrauka
Asociatyvi portalo Statybunaujienos.lt archyvo nuotr.


Minimos įmonės
Lietuvos energija, įmonių grupė (nuo 2019 – IGNITIS),
Vilniaus šilumos tinklai, AB
Vilniaus energija, UAB
ICOR įmonių grupė,

Suprantu, kad žurnalistas gali neišmanyti metalų technologijos ar ketaus gaminių specifikos. Tačiau, prieš išstojant su tam tikrais pareiškimas, ypač – srityje, kurioje stokojama kompetencijų – verta skirti dėmesio susipažinimui su teisės aktus reglamentuojančiais reikalavimais šilumos perdavimo tinklų vamzdynams, paskaityti šiek tiek techninės literatūros. Šiuo atveju susidaro įspūdis, kad žurnalistas pasikliovė nuomone vieno, šališko ir nekompetentingo „eksperto“, kuris faktus beria vadovaudamasis logika „girdėjau, kad skambina, bet nežinau, kur“. O buvusio ilgamečio „Vilniaus energijos“ Metalo laboratorijos vedėjo Egidijaus Morkūno argumentai išvis nebuvo pateikti.

Perskaičius tyrimą aprašantį straipsnį, neliko abejonių, kad pasigilinti į metalurgiją, techninius reikalavimus ir šioje srityje dirbusių ilgamečių specialistų patirtį pritrūko noro ar laiko. 

Norėčiau trumpai supažindinti su ilgamete, aukščiausias kompetencijas patvirtinančia Lietuvos energetikos specialistų patirtimi.

LTSR Energetikos ir elektrifikacijos gamybinis susivienijimas (AB „Lietuvos energija") turėjo savo Metalų ir suvirinimo tyrimų tarnybą. Metalų ir suvirinimo tarnybai vadovavo technikos mokslų daktaras Stanislovas Veinšreideris, su kuriuo konsultuodavosi ne vienas to meto Sovietų Sąjungos energetikos institutas.

Daugeliui puikiai žinomas faktas, kad anuomet Lietuvos energetikos ir elektrifikacijos gamybiniame susivienijame ir jam pavaldžiose įmonėse dirbo kvalifikuoti energetikos specialistai, turintys ilgametę darbo patirtį. Įmonės vadovu galėjo būti paskirtas tik gamybinę patirtį ir energetinį išsilavinimą turintis asmuo.

Tuo metu vienintelė tokia Lietuvoje Metalų ir suvirinimo tarnyba turėjo reikiamą įrangą nustatyti metalo cheminę sudėtį, neardomu metodu patikrinti suvirinimo siūles. Kadangi šilumos tiekimo įmonės neturėjo savo tyrimų laboratorijų ir specialistų, tarnyba spręsdavo visas jose kilusias problemas. Dr. S. Veinšreiderio tarnyboje buvo sukaupta visa informacija apie sutrikimus ir avarijas Sovietų Sąjungos energetikos objektuose, t. y. elektrinėse, katilinėse ir šilumos tiekimo įmonėse, tarp kurių – ir Lietuvos energetikos objektai bei šilumos tiekimo įmonės.

2000 metais AB „Lietuvos energija“ perdavė savo termofikacinę elektrinę Nr. 3 „Vilniaus šilumos tinklams“ kartu su Metalų tyrimų laboratorija ir specialistais. Tuo metu „Vilniaus šilumos tinklams“ vadovavo ilgametę patirtį sukaupęs gamybininkas. Jis puikiai suprato, kokia turi būti vamzdyno metalo cheminė sudėtis ir visus sprendimus priimdavo kartu su šios laboratorijos vadovu E. Morkūnu.

Jei tyrimo autorius būtų susipažinęs su technine informacija, suprastų, kad šilumos perdavimo tinklo vamzdynai parenkami priklausomai nuo terpės (karštas vanduo, garas) ir jų parametrų (temperatūra, slėgis, debitas), o po to parenkamas ir tinkamas vamzdžio sienelės storis, galintis išlaikyti esančias apkrovas. 

Įsigilinimo stoką parodo ir dar vienas klaidingas autoriaus teiginys – „Pagal specialiai sukurtus reikalavimus gaminami vamzdžiai yra brangesni nei standartiniai europiniai, o kainų skirtumą sumoka šilumos vartotojai“.

Lietuva yra Europos Sąjungos narė ir privalo vykdyti europinių standartų ir direktyvų reikalavimus. Taigi, buvęs „Vilniaus energijos“ Metalų tyrimų laboratorijos vadovas E. Morkūnas vadovavosi europiniais standartais EN 10217-2:2002(E), kurie aiškiai nurodo vamzdyno metalo cheminę sudėtį. 

Pagal reikalavimus, vamzdžių užsakovas turi pateikti informaciją apie technines sąlygas. Nenurodžius šios informacijos, vamzdžiai pateikiami pagal pagrindinę specifikaciją.

Jokių žurnalisto minėtų „specialiai sukurtų“ reikalavimų nėra. Tiekėjams paprasčiausiai pateikiama informacija, nurodanti, kad vamzdžiai turi būtų pagaminti tik iš ramaus stingimo plieno. E. Morkūnas, vadovaudamasis europiniu standartu, surašė technines sąlygas, įvertinančias šiuo metu eksploatuojamų vamzdynų metalo cheminę sudėtį – į ją labai svarbu atsižvelgti atliekant senų ir naujų vamzdžių suvirinimo darbus. Jungiamųjų vamzdžių pliene turi būtų kuo vienodesnis anglies kiekis – tokios techninės sąlygos, remiantis europiniu standartu, ir buvo nurodytos. Esant skirtingam anglies kiekiui suvirinamuose metaluose, sujungime atsiranda taip vadinami „karštieji įtrūkimai“. 

Prisiminkime, kad dar 2004 m. vyko derybos su danų bendrove „Alstom“ (dabartinė „Logstor“) dėl tiekiamų vamzdžių plieno kokybės, nes padaugėjo defektų būtent dėl nekokybiško plieno. Pagal sertifikatų duomenis buvo nustatyta, kad vamzdžiai pagaminti iš verdančio stingimo plieno, o ne iš ramaus stingimo, kaip to reikalauja europinis standartas. Standartus atitiko tik vienas bandinys iš visų, pateiktų tyrimui. Tada ir buvo nutarta, kad „Vilniaus energijos“ objektams bus tiekiami vamzdžiai, pagaminti pagal šio tinkamo bandinio plieno charakteristikas. „Logstor“ tapo vienintele šilumos perdavimo tinklų vamzdžių tiekėja, nes ši bendrovė įvykdė visus europinio standarto EN1017-2:2002(E) reikalavimus.

Kaip ir teigė E. Morkūnas, svarbiausia pasiekti maksimalius saugumo standartus, o ignoruojant vamzdžių cheminę sudėtį, to įgyvendinti nepavyks. Taigi, tyrime „ekspertu“ įvardijamas Valdas Narkūnas neapdariai klysta. Jis kvestionuoja ilgamečio energetikos specialisto E. Morkūno žinias, tačiau akivaizdu, kad pats V. Narkūnas nėra išsamiai susipažinęs su europiniais standartais, turi menką supratimą apie metalų technologijas ir suvirinimą. 

Labai gaila, kad žurnalistas vadovaujasi tokio „eksperto“ teiginiais – norisi tikėtis, kad tai nulėmė žinių stoka, o ne finansiniai sandoriai.

„Vilniaus šilumos tinklų“ Perdavimo tinklo direktorius Algimantas Sadauskas suprato europinio standarto svarbą, reikalavo jo laikytis. Visgi, tikėtina, A. Sadauskas naujo direktoriaus Gerimanto Bakano buvo priverstas atšaukti pateiktas technines sąlygas dėl vamzdynų metalo cheminės sudėties.

Deja, tai įrodo naujo direktoriaus nekompetenciją. Jis turėtų gerai išmanyti saugios ir patikimos vamzdynų eksploatacijos taisykles, Energetikos įstatymą, Šilumos ūkio įstatymą, Potencialiai pavojingų įrenginių įstatymą ir kitus teisės aktus. Jie užtikrina šilumos energijos tiekimo saugumą, kurio reikalavimų nevykdymas baudžiamas nustatyta tvarka.

Tikiu, kad dabartinis „Vilniaus šilumos tinklų“ direktorius G. Bakanas netrukus supras savo padarytą klaidą, kuri prieštarauja teisės aktų reikalavimams ir europiniam standartui. Supratęs savo asmeninę atsakomybę už nenutrūkstamą šilumos energijos tiekimo saugumą ir patikimumą, G. Bakanas turėtų atšaukti panaikintas technines sąlygas.

Šiandien po Vilniumi išvedžioti ir daugiau kaip 50 metų eksploatuojami 730 km besitęsiantys šilumos perdavimo tinklų vamzdynai, atitinkantys europinį ir sovietinį standartą. „Vilniaus energija“ užtikrino, kad šilumos energija vartotojams būtų tiekiama saugiai, nenutrūkstamai, patikimai ir efektyviai. Noriu tikėti, kad aukšti standartai mūsų saugumui bus išlaikyti ir ateityje. 


Komentaro autorius –
Algimantas ŽIAUNYS, buvęs VEI Priežiūros skyriaus viršininko pavaduotojas šilumai 
 
Publikacija apmokėta
Statybunaujienos.lt




Infrastruktūra

nuotrauka
2022-08-12 11:32
Nuo Nemenčinės plento iki Plytinės gatvės besitęsianti keturių eismo juostų gatvė sostinėje iki spalio vidurio įgaus naują vaizdą – taps humaniškesnė, patogesnė pėstiesiems ir žalesnė.
nuotrauka
2022-08-09 11:51
Sparčiai augant atsinaujinančios energetikos poreikiui ir įsibėgėjant plėtrai, garsiau kalbama apie hibridinius vėjo ir saulės elektrinių parkus, kai į vieną prijungimo prie elektros tinklo vietą jungiami keli skirtingų atsinaujinančių energijos išteklių technologijų įrenginiai. Europoje hibridiniai...
nuotrauka
2022-08-05 08:01
„Rail Baltica“ geležinkelio tilto per Nerį projektas susidomėjimą kelia ne tik išskirtinumu – jis yra ilgiausias Baltijos šalyse geležinkelio tiltas. Karo Ukrainoje kontekste šis strategiškai svarbus statinys įgyja dar didesnės reikšmės, nes jis yra dalis didelio „Rail Baltica“ projekto, kuris tampa...
nuotrauka
2022-08-02 16:43
Ekonomikos ir inovacijų ministerija Lietuvos savivaldybių infrastruktūros projektams skiria 10 mln. eurų. Pasinaudojusios šiomis lėšomis, jos galės įrengti ir tobulinti Lietuvos laisvosiose ekonominėse zonose (LEZ), pramonės parkuose ir kitose pramoninėse teritorijose esančią infrastruktūrą. Paraišk...
nuotrauka
2022-08-02 13:51
Narystė Europos Sąjungoje (ES) Lietuvos vandentvarkos sektoriui leido pasinaudoti daugiau kaip 1 mlrd. eurų finansavimu, sustiprinusiu geriamojo vandens tiekimo bei nuotekų tvarkymo pajėgumus. Europos Komisija (EK) sako, kad investicijos yra pakankamos tam, kad imtume tvarkytis savarankiškai, bet ka...
nuotrauka
2022-08-01 08:06
Kauno pakraštyje įsibėgėja vienas svarbiausių susisiekimo infrastruktūros projektų – Pietrytinio aplinkkelio statybos. „Tranzitu“ vykstantiems vairuotojams visa tai leis greičiau ir patogiau apvažiuoti šią miesto dalį, vykstant tarp Palemono ir Marijampolės plento, o Petrašiūnų gyventojams padės sum...
nuotrauka
2022-07-28 14:22
Valstybės administracinį turtą valdanti valstybės įmonė Turto bankas planuoja tapti elektrą gaminančiu vartotoju. Pirmuoju etapu ketinama įsigyti saulės parko dalį, kuri elektros energija aprūpintų penkis Turto banko valdomus valstybės biurų pastatus. Visa projekto vertė siektų beveik 2 mln. eurų. P...
nuotrauka
2022-07-25 13:34
Klaipėdos jūrų uoste gerinama infrastruktūra konteinerių krovai – užbaigtas pokraninis kelias krantinėse, prie kurių švartuojasi didieji konteineriniai laivai. Tai leis spartinti bei efektyvinti krovos procesus. Artimiausiu metu bus įgyvendinami ir kiti investiciniai projektai, kad būtų galima maksi...
nuotrauka
2022-07-25 11:44
VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijos (toliau – Kelių direkcija) atstovai lankėsi pas kolegas Lenkijoje, kur apžiūrėjo kelyje S61 Augustow–Budzisko (Lenkijos Via Baltica projekto dalis) vykdomus statybos darbus, susipažino su betoninio kelio tiesimo technologija. Šis projektas padės įvertinti, ar...
nuotrauka
2022-07-21 13:59
Pagreitį jau netrukus įgaus „Rail Baltica“ geležinkelio tilto per Nerį projektas – šiandien, liepos 21 d., pakrantėje prie Jonavos įkastas simbolinis ženklas, žymintis šio tilto statybų pradžią. Sudėtingas inžinerinis statinys, kuris, saugant „Natura 2000“ teritoriją, neturės atramų vandenyje, bus i...
nuotrauka
2022-07-21 09:45
Vilniaus miesto savivaldybės taryba priėmė sprendimą įpareigoti sostinės įstaigas imtis žaliosios elektros energijos gamybos. 318 kultūros, ugdymo, globos, sveikatos priežiūros įstaigų, bibliotekų pradės saulės elektrinių įrengimo darbus ant savo stogų arba įsigys nutolusias saulės elektrines.
nuotrauka
2022-07-19 13:22
Prieš ketverius metus Kauno Ašigalio gatvėje įrengta žiedinė sankryža ir atverta jungtis su A1 magistrale palengvino kauniečių susisiekimą su Kalniečių ir Eigulių mikrorajonais bei suteikė naują išvažiavimą Vilniaus kryptimi. Rengiamasi suprojektuoti ir pastatyti viaduką, iš Ašigalio gatvės vedantį ...
nuotrauka
2022-07-18 09:34
Įsibėgėjus vasaros karščiams AB „Kelių priežiūra“ darbų netrūksta – šie metai išsiskiria greitai augančia žole, po žiemos atsivėrusių išdaužų juodose dangose kiekiu bei intensyvesnės priežiūros reikalaujančiais žvyrkeliais.
nuotrauka
2022-07-14 15:46
Liepos 15 d. startuoja kvietimas teikti paraiškas valstybės ar savivaldybių institucijoms, įstaigoms ir organizacijoms, tradicinėms religinėms bendruomenėms, norinčioms įsirengti saulės ar vėjo elektrines ar įsigyti saulės elektrinės dalį iš saulės elektrinių parko.
nuotrauka
2022-07-12 11:54
Susisiekimo infrastruktūra Vakarų Lietuvoje sparčiai modernizuojama ir vis daugiau žvyro dangos keičiama kokybiškais, asfaltuotais keliais. Tuo jau netrukus džiaugsis vairuotojai, judantys atkarpa tarp Baltrušaičių ir Drūtaviškių: vienu pagrindinių kelių, aplinkinių vietovių gyventojus vedančių į ra...
nuotrauka
2022-07-12 09:31
Lietuvos valstybinės reikšmės kelių kokybė nuo šiol bus gerinama laikantis ilgalaikių prioritetų ir strateginių krypčių. Susisiekimo ministras Marius Skuodis įsakymu patvirtino Valstybinės reikšmės kelių priežiūros ir plėtros 2022–2035 m. strategines gaires, kurias Susisiekimo ministerija parengė ka...
nuotrauka
2022-07-11 09:58
12.000 MW pramoninių saulės parkų ir energijos saugojimo akumuliatorių projektų plėtros portfelį pasaulyje turinti Didžiosios Britanijos atsinaujinančios energetikos kompanija „Aura Power Developments“ užsitikrino Lietuvos tinklo operatoriaus leidimą vystyti 375 MW instaliuotos galios saulės parką I...
nuotrauka
2022-07-07 15:00
Lankydamasis Klaipėdoje susisiekimo viceministras Julius Skačkauskas su miesto meru Vytautu Grubliausku apžiūrėjo rekonstrukcijos darbus Baltijos prospekte – pagrindinėje transporto arterijoje, vedančioje į jūrų uostą, susipažino su šio valstybei svarbaus projekto įgyvendinimo eiga ir darbų grafiku.
nuotrauka
2022-06-28 08:10
Šalies savivaldybės jau gali teikti paraiškas jų valdomų kelių, vedančių į teritorijas, kuriose kuriamos darbo vietos, projektams finansuoti. Ekonomikos ir inovacijų ministerija patvirtino finansavimo sąlygas ir šiemet planuoja paskirstyti 5 mln. eurų.
nuotrauka
2022-06-27 14:47
VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija (toliau – Kelių direkcija) per šių metų vasarą atliks valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 167 Smiltynė–Nida projektinius tyrinėjimus. Gavus priešprojektinių tyrinėjimų duomenis, bus parinkta keliui tvarkyti tinkamiausia remonto rūšis. Tvarkyti kelią yra būti...

Statybunaujienos.lt » Infrastruktūra