2021 rugsėjo 27 d. pirmadienis, 13:18
Reklama  |  facebook

„Enerstena“ generalinis direktorius V. Ramanauskas apie tinkamai išnaudotas progas ir mokslo bei verslo bendrystę Fotogalerija

Raimonda MIKALČIŪTĖ      2014-10-08 21:37
Kažkada apie mediko profesiją galvojęs Virginijus Ramanauskas šiuo metu vadovauja vienai iš didžiausių Lietuvoje biomasės deginimo technologijų įmonei – UAB „Enerstena“. Per dvylika metų bendrovė užsitarnavo puikų vardą, o jos vadovas – klientų, kolegų, partnerių pasitikėjimą. „Nemėgstu palikti nebaigtų darbų, – paklaustas, kokie žingsniai atvedė į dabartinį tašką jį ir jo įmonę, atsakė pašnekovas. – Be to, visada buvau iš tų, kurie geriau bandydavo ir darydavo, o ne planuodavo ir laukdavo“.
nuotrauka
„Jei paklaustumėte, ar kada nors keisiu veiklos sritį, nesakyčiau „ne“. Vadovaujuosi principu „geriau pabandyti“. Jei yra bent viena priežastis padaryti, aš darysiu“, – sako Virginijus Ramanauskas, bendrovės „Enerstena“ generalinis direktorius ir asociacijos „Litbioma“ prezidentas. Pašnekovo albumo nuotr.


Minimos įmonės
Enerstena grupė, UAB

Rizikavo, bet protingai

Protingai rizikuodama „Enerstena“ ir jos vadovas šalies šilumos ūkio įmonėms pasiūlė tai, ko tuo metu nebuvo: pirmiausia – išbandyti biokurą. O supratę, kad lietuviai pakankamai pajėgūs pagaminti kokybiškus biokuro katilus, pradėjo tai daryti. Rizika dar kartą pasiteisino.

Principo „bandyti, o ne laukti“ V. Ramanauskas laikosi iki šiol.

Prieš keletą metų „Enerstenai“ tapus Lietuvos biomasės energetikos asociacijos „Litbioma“ nare pašnekovas greičiausiai negalvojo apie tai, jog vieną dieną teks tapti jos prezidentu. Tačiau sulaukęs tokio pasiūlymo sutiko ir dabar planuoja didžiausią per asociacijos istoriją tarptautinę konferenciją.

Studentus užkabino šiuolaikinė šilumos gamybos įranga

Iš Suvalkijos kilęs V. Ramanauskas planavo tapti mediku. Tačiau baigęs mokyklą persigalvojo ir įstojo į Kauno technikos universitetą studijuoti mechanikos.

„Tuo metu dauguma jaunų žmonių keliavo į Lenkiją ir „dirbo“ turguose. Todėl jau vien mano sprendimas kažkur stoti buvo neįprastas“, – prisiminimais dalijosi pašnekovas.

Renkantis specializaciją gabus ir iniciatyvus studentas klausė ne tik savo proto, bet tarėsi su dėstytojais, dekanu ir prodekanu. „Man labai pasisekė, nes studijuojant sutikau tokius mokslininkus, kurie, matydami situaciją tuometinėje Lietuvoje (po Tarybų Sąjungos griūties Lietuvoje nebeliko daugelio pramonės įmonių, taigi ir darbų šioje srityje) mums, studentams, sakė paprastai: „Lietuva yra tokioje klimatinėje zonoje, kad šilumos tikrai reikės. Taigi kažkokio darbo bus“. Jie patarė stoti į Šilumos ir atomo energetikos katedrą. Taip mes su keliais kursiokais ir padarėme“, – pasakojo V. Ramanauskas, šioje katedroje baigęs ne tik bakalauro, bet ir magistro studijas.

Dėstytojai doc. dr. Valdas Lukoševičius, doc. dr. Kęstutis Buinevičius, doc. dr. Juozas Gudzinskas, prof. Gintautas Miliauskas buvo pirmieji, kurie žingeidžius studentus supažindino su biomasės panaudojimo galimybėmis, kondensaciniais ekonomaizeriais bei kita šiuolaikine šilumos gamybos įranga.

„Jie domėjosi vakarietiška technologija, nes suprato, kad Lietuva su senomis technologijomis ilgai neišgyvens. Siekė, kad centralizuoto šilumos tiekimo sistemos negriautų, bet modernizuotų. Tokios idėjos studentus kabino“, – šiltai savo dėstytojus prisiminė V. Ramanauskas.

Daro taip, kaip tuo metu geriausia 

Baigęs mokslus pašnekovas įsidarbino pagal profesiją. „Tuo metu paskyrimų jau nebuvo. Kurso draugai įsidarbino kas kur – kai kas pagal specialybę, kiti nuėjo ten, kur moka pinigus, nes reikėjo gyventi, išlaikyti šeimas. Man pasisekė, nes nuo pirmojo ne studentiško rugsėjo pradėjau dirbti pagal specialybę“, – pasakojo V. Ramanauskas. Jo darboviete tapo bendrovė „Ekotermijos servisas“, viena iš didžiausių pramoninių katilinių statybos bei aptarnavimo įmonių Lietuvoje. Dirbdamas joje pirmą kartą susimąstė apie nuosavą verslą.

„Jauniems žmonėms nebūdinga planuoti. Sakyčiau, gal ir gerai. Aš esu iš tų žmonių, kurie taiko į situaciją ir daro taip, kaip tuo metu geriausia“, – kalbėjo V. Ramanauskas. Kaip tik tokia, palanki situacija, susiklostė prieš 15 metų, kada pirmosios Lietuvos įmonės pradėjo galvoti apie tai, kaip modernizuoti energijos gamybą, taip pat, kaip sumažinti savo sąnaudas šioje srityje.

„Kaip viskas prasidėjo? Iš tiesų tai buvo įdomi situacija. Klaipėdoje veikusi įmonė „Pajūrio mediena“ turėjo katilinę, kuri tiekė dalį energijos miestui, kitą dalį naudojo sau. Tuo metu biokuras buvo atlieka, sandėliuojama įmonės teritorijoje. Pastatę katilinę jie pradėjo „atliekas“ utilizuoti. Tuo pačiu pasigamina šilumos sau ir miestui. Pirmieji katilai buvo daromi ekonomiški, negalvojant apie naudingumą (naudingą veiksmą), atmosferos taršą. Tačiau „Pajūrio medienos“ vadovai ne tik verslą vystė, bet ir buvo atsakingi. Todėl pradėjo ieškoti būdų, kaip sumažinti taršą ir kreipėsi į įmonę, kur aš tuo metu dirbau. Kadangi ieškojo būdų, kaip išvalyti dūmus, nukreipė pas mane. Aš pasiėmiau savo magistrinio darbo tezes ir išvažiavau į Klaipėdą“, – seną istoriją pasakojo „Enerstena“ generalinis direktorius.

Su magistrinio tezėmis – pas klientą

V. Ramanauskas prisiminė, kad jo magistro darbo tema daug kam buvo juokinga. Tačiau netrukus paaiškėjo, kad ji puikiai pritaikoma Lietuvoje. Būtent savo magistrinio darbo tezėse pašnekovas rado sprendimą, kurį pasiūlė „Pajūrio medienai“ – valyti dūmus vandeniu ir tuo pačiu gaminti šiluminę energiją tokiame įrenginyje, kuris moksliškai vadinamas kondensaciniu ekonomaizeriu. Kadangi patirties šiame veiklos lauke lietuviai neturėjo, diegti naują technologiją pasikvietė skandinavus. Tačiau bendradarbiavimas nebuvo ilgas – prie aukštų standartų pripratę užsieniečiai nusprendė, jog negali garantuoti, ar įrenginys veiks tinkamai, todėl išvyko iki galo nebaigę projekto.

„Likę su tokia „problemėle“ „Pajūrio medienoje“ pradėjome eksperimentuoti. Į įmonę pritraukiau savo grupės draugą Nerijų (Nerijus Rinkevičius – technologijų vystymo ir projektavimo departamento direktorius – aut. past.). Pradėjome konstruoti savo, pritaikomą Lietuvos rinkai įrenginį, kuris sėkmingai veikė“, – pasakojo V. Ramanauskas.

Ne vadovas, bet šturmanas

Ar sėkminga pirmoji patirtis ir buvo tas stimulas, po kurio atsirado „Enerstena“? Tik iš dalies. „Norėjosi sukurti tokią bendrovę, kuri galėtų imtis sudėtingesnių darbų, ir suteikti jauniems Lietuvos inžinieriams galimybę įrodyti savo vertę bei prisidėti prie bendro šalies ūkio kėlimo, sukuriant Lietuvoje naują pramonės sritį“, – sakė „Enerstena“ generalinis direktorius V. Ramanauskas.

2002 metais pradėję veiklą nuo kelių darbuotojų, šiuo metu jie gali didžiuotis maždaug 300 žmonių kolektyvu.

„Su kai kuriais kolegomis kartu dirbame 8-12 metų. Nesu jų kapitonas, greičiau šturmanas, sukiojantis vairą į vieną ar kitą pusę. Mes neriame į pramonės gamybą, kartais nežinodami, kas mūsų laukia, todėl visų pasiūlymai svarbūs“, – savo vadovavimo stilių apibūdino generalinis įmonės direktorius.

V. Ramanauskas didžiuojasi nuveiktais projektais: „Pirmasis mūsų pagamintas ekonomaizeris Plungėje iki šiol be jokios avarijos dirba. Tuoj bus dešimt metų“.

Pastebėti ir išnaudoti tinkamas progas

Per tuos metus „Enerstena“ augo ir plėtė siūlomas paslaugas: įmonė yra sukūrusi savą technologiją, įsteigė mokslo ir tyrimų centrą, stiprius gamybos ir eksploatacijos padalinius. Visa tai leidžia pasiūlyti klientams efektyviausius sprendimus: „Enerstena“ projektuoja ir gamina biokuro katilus, kondensacinius ekonomaizerius, pakuras ir kitą technologinę biokuro katilinių įrangą. Įmonės devizas „Nuo idėjos iki rakto“ pasako jos esmę – užsakovai iš „Enerstenos“ gali tikėtis tokių paslaugų, kokių pageidauja.

„Aiškaus plano, ką dar galėtų daryti „Enerstena“, neturiu. Įmonės veikloje vadovaujuosi tokiais pačiais principais, kaip savo asmeniniame gyvenime. Jei paklaustumėte, ar kada nors keisiu veiklos sritį, nesakyčiau „ne“. Vadovaujuosi principu „geriau pabandyti“. Jei yra bent viena priežastis padaryti, aš darysiu. Nes nebandęs, vėliau gailėsiuosi. Džiaugiuosi, kad turiu komandą, kuri nesako, jog nedarys. Kai klausiu, ar įmanoma, jie man sako „bandysim“. Nemeluoja į akis, neužtikrina, kad viskas pavyks. Tiesiog, bando“, – kalbėjo V. Ramanauskas.

Noras išnaudoti visas pasitaikančias galimybes greičiausiai ir lėmė įmonės sėkmę. Kaip pasakojo V. Ramanauskas, praktiškai visi nauji dalykai, kuriuos pradėjo daryti „Enerstena“, atsirado susidarius palankioms situacijoms.

„Pavyzdžiui, matėme, kad Lietuvoje pradėjus statyti, atnaujinti katilines, gaminti biokuro įrenginius reikia labai greit. Dirbama dviem pamainomis, užsakovų terminai nuolat trumpėja. Klaidų išvengti nepavyks, nors ir stengiamės. Ką tai reiškia? Kad reikia eksploatacijos tarnybos. Į ją surenkame pačius geriausius žmones ir sakome, kad „jūs būsite greitoji pagalba“. Prireikus jie važiuoja, keičia detales, taiso, kad viskas veiktų. Tačiau ta tarnyba ne tik taiso, bet ir renka informaciją, kurią teikia mūsų konstruktoriams-gamintojams. Taigi informacija būna panaudojama gamybai. Laikui bėgant teikti „greitąją pagalbą“ eksploatacijos tarnybai reikia vis mažiau. Dabar ji dažniausiai teikia serviso paslaugas“, – sakė pašnekovas.

Turi ambicijų tapti gerai žinomi užsienio rinkose

Sėkmingai įsuktai „Enerstenos“ veiklai reklamos nebereikia. Užsakymų tiek, kad bendrovė vos spėja suktis. Tačiau sustoti šioje vietoje nei V. Ramanauskas, nei jo kolegos nežada. Jų tikslas – kad „Enerstena“ būtų žinoma ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Latvija, Lenkija, Čekija, Prancūzija – tai tik maža dalis šalių, kurias žvalgė ir kuriose projektų turi ar ruošia lietuvių įmonė. Todėl nesunku patikėti, jog dar vieno dešimtmečio neprireiks ir „Enerstenos“ gaminiai bus sėkmingai naudojami nemažoje dalyje Europos.

„Man atrodo, kad įmonę reikėtų laikyti pripažinta, kai ji bent 90 proc. savo gaminių eksportuoja ne į vieną šalį. Norėtųsi, kad mūsų įmonė turėtų vardą ir būtų pripažinta dėl eksporto ne tik Lietuvoje. Tai išreklamuoja šalį, duoda įdomaus darbo mūsų įmonės darbuotojams“, – sakė V. Ramanauskas.

Asmeninis tikslas – pabaigti disertaciją

Pasiekus šį tikslą „Enerstenoje“ galimos permainos. Mat tuomet įmonės generalinis direktorius galėtų prisiminti vieną iš savo tikslų – baigti doktorantūros studijas.

„Turiu planą 2020 metais įmonės vairą perduoti kitam vadovui. Tada galėčiau užbaigti doktorantūros studijas. Į jas buvau įstojęs, bet dėl verslo, atsiradusios šeimos, turėjau padaryti pertrauką. Tačiau, kaip ir sakiau, nemėgstu nebaigtų darbų. Norėčiau grįžti į studijas ir per kelerius metus pabaigti. O paskui, nežinau. Kai pailsi, viskas kitaip atrodo. Nemėgstu monotonijos, tad kad ir kur būčiau, ten bus judesys“, - šypteli pašnekovas.

Tapo asociacijos „Litbioma“ prezidentu

Artimiausiu metu laiko studijoms V. Ramanauskas tikrai neturės, nes prie generalinio direktoriaus bei šeimos galvos pareigų prisidėjo ir „Litbioma“ prezidento postas. Kaunietis šių pareigų ėmėsi atsakingai: jau planuojama, kad lapkričio 4 dieną Vilniuje vyks didžiulė tarptautinė konferencija, kurioje biomasės energetikos klausimais pasisakys keliolika pranešėjų – mokslininkų, verslo atstovų, politikų – iš įvairių šalių. Be to, pasiūlė naujovę – asociacijoje įsteigta mokslininkų ekspertų taryba.

Savo versle mokslo žinias puikiai pritaikantis V. Ramanauskas tiki, kad ši taryba asociacijoje „Litbioma“ nebus tik „dėl grožio“.

„Ateityje jie galėtų patarti įvairiais klausimais, kuriuos asociacija sprendžia. Tarybą sudaro 9 mokslo įstaigų atstovai, todėl jie kompetentingi skirtingose srityse. Mokslininkai yra žmonės, kuriems svarbi idėja. Verslininkams – dažniausiai pinigai. Mano pozicija – turėti šalia mokslo atstovus, su kuriais prieš kažką darant galima pasitarti ir išgirsti jų nuomonę, paremtą mokslo faktais, kitų šalių patirtimi“, – sakė V. Ramanauskas, bendrovės „Enerstena“ generalinis direktorius ir asociacijos „Litbioma“ prezidentas.

Fotogalerijoje – bendrovės „Enerstena“ nuotr.  

Statybunaujienos.lt
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka





Asmenybės

nuotrauka
2021-09-19 07:15
Eidamas 88 metus mirė iškilus Lietuvos ir savo gimtojo Salako krašto patriotas, buvęs Lietuvos statybos ir urbanistikos ministras Algirdas Vapšys.
nuotrauka
2021-07-22 10:24
Ankstyvoje paauglystėje pradėjęs domėtis šiuolaikinės elektrotechnikos ir išmanių technologijų galimybėmis, šiandien šešiolikmetis Skirmantas Skurdenis – jauniausias tarptautinį KNX sertifikatą turintis išmaniojo namo sistemos diegėjas Lietuvoje. Vaikino planuose – savarankiškai nuo A iki Z suprojek...
nuotrauka
2021-06-09 09:35
Aplinkos ministerijos šių metų Viktoro Bergo premiją pelnė Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktoriaus pavaduotoja Rūta Baškytė. Šia proga Aplinkos ministerija kviečia artimiau susipažinti su žinoma gamtosaugininke, kurios iniciatyva sutvarkyta ir pritaikyta lankymui daugelis vertingų gamti...
nuotrauka
2021-06-01 22:02
Gegužės 31 d. eidamas 80-uosius metus mirė Lietuvos inžinierius statybininkas, aktyvus visuomenės veikėjas Juozas Zykus.
nuotrauka
2021-06-01 16:28
Eidamas 96-uosius metus, mirė Statybos veteranų klubo patriarchas profesorius Bronius Sidauga. Gegužės 31 d. jis buvo palaidotas Vilniaus Karveliškių kapinėse.
nuotrauka
2021-01-26 15:24
Studijos „DO Architects“ bendraįkūrėja Andrė Baldišiūtė – pirmoji lietuvių architektė, jau šį trečiadienį debiutuosianti vokiečių bendrovės JUNG remiamos tarptautinės nemokamų renginių serijos „Architects, not Architecture | Virtual World Tour“ virtualioje scenoje.
nuotrauka
2020-12-23 09:39
Kokios naujovės laukia statybos sektoriaus artimiausiu metu? Kokiomis savybėmis turės pasižymėti šiame sektoriuje dirbantys žmonės? Apie tai pasakoja ne vieną dešimtmetį statybos sektoriuje dirbantis Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) alumnas, „Prorentus“ direktorius Linas Adoma...
nuotrauka
2020-12-11 11:29
Statybų sektorius visame pasaulyje kasmet auga vis sparčiau. Pagal Statistikos departamento duomenis, 2019 m. Lietuvoje statybos darbų atlikta už 2,4 mlrd. eur, dešimtadaliu daugiau nei praėjusiais. Tiesa, šį augimą stabdo darbuotojų trūkumas. Lietuvos statybų sektorius sparčiai transformuojasi ir ž...
nuotrauka
2020-11-19 13:55
Kasmet abiturientams tenka gerokai pasukti galvą, kol išsirenka tinkamą studijų kryptį, po kurių seka svajonių darbo paieškos. Ne vienas studentas prisipažintų, kad šią užduotį reikia atlikti labai gerai, o žingsniai turėtų būti itin nuoseklūs. Būtent tokiu įsitikinimu vadovavosi Tautvydas Šimanausk...
nuotrauka
2020-11-13 15:00
Kaimo statybos ministerijos (KSM) nebėra jau 35 metus, tačiau buvę kolegos, bent jau Pramonės valdybos darbuotojai, susitinka kas kelerius metus. Laiko atstumas jiems leidžia tuomet grėsmingas situacijas pamatyti kitoje šviesoje, o darbo ir gyvenimo patirtis – apmąstyti sektoriaus ir specialistų sit...
nuotrauka
2020-11-09 10:33
Architektūros menas dažnam asocijuojasi tik su baroko, gotikos, klasicizmo, modernumo ar kitais istoriniais stiliais. Kodėl sunku įvertinti šių laikų architektūrą ir koks architekto vaidmuo derinant užsakovo, vartotojų bei bendruomenės poreikius nepamirštant meninės dalies? Apie tai pokalbis su arch...
nuotrauka
2020-10-14 07:29
Lietuvos statybos inžinierių sąjunga (LSIS) kasmet teikia „Geriausio metų inžinieriaus“ apdovanojimus: Geriausiam metų projektuotojui, Geriausiam metų statybos vadovui ir Geriausiam metų techniniam prižiūrėtojui. Statybininkų dienos šventėje UAB „Structures“ projektuotojas Mindaugas Petkevičius buvo...
nuotrauka
2020-09-17 08:58
Nuo mažens esame pratinami laiką leisti komandoje: žaidimų aikštelėje žaidžiame su bendraamžiais, mokyklos suole sėdime su klasės draugu, o laisvalaikį mieliau leidžiame draugų ir artimųjų kompanijoje. Įvairius darbus taip pat dažnai norime atlikti ne po vieną, o kartu su kitais.
nuotrauka
2020-09-16 07:30
Jevgenij Kleinov yra įmonės „Naresta“ projektų vadovas, statybos inžinierius. Tačiau 36-erių vyras sako, kad sėkmingas projektų vadovo darbas yra susijęs ne tik su kompetencijomis, bet ir su gebėjimu bendrauti su užsakovais, partneriais. „Diplomatija, derybiniai įgūdžiai mano darbe labai svarbūs, ne...
nuotrauka
2020-08-26 11:01
Pasirinkę technologinės pakraipos studijas jaunuoliai yra laukiami įvairiausiose gyvenimo srityse, net ir kosmines technologijas kuriančiose kompanijose arba kosminių tyrimų centruose tiek Lietuvoje, tiek užsienyje.
nuotrauka
2020-03-04 12:25
„Reikia atkakliai siekti tikslo, ieškoti būdų įgyvendinti idėją, kuria tiki ir nebijoti“, – sėkmingo verslo paslaptimis dalijasi teisės, buhalterijos, verslo, mokesčių konsultacijų paslaugų įmonės „Justicija“ vadovas Vaidas Šalaševičius. Be darbo savo įmonėje jis įsteigė ne vieną verslininkus vienij...
nuotrauka
2019-12-26 08:57
Saulius Bekampis nuolat segi Lietuvos statybos inžinierių sąjungos (LSIS) ženkliuką. Jį įsisegė gerokai anksčiau, negu baigiantis 2019 m. tapo LSIS prezidentu. „Segėdamas šį ženkliuką, išreiškiu didžiulę pagarbą savo profesijai – esu statybos inžinierius, tokiu laikau save ir iš prigimties. O ženkli...
nuotrauka
2019-11-13 13:27
Lapkritį aplinkosaugos veteranui, Aplinkos ministerijos įsteigtos VšĮ „Grunto valymo technologijos“ direktoriui Rapolui Liužinui sukanka 80 metų. Jį pažįsta dauguma aplinkosaugininkų bendruomenės narių. Vieniems jis buvo mokytojas, globėjas, kitiems – vadovas, bendramintis ir bendražygis.
nuotrauka
2019-11-05 10:16
Dienraščio „Verslo žinios“ jau devintus metus rengiamuose Verslo lyderių apdovanojimuose Jaunojo Metų CEO titulą pelnė Kauno technologijos universiteto (KTU) alumnas Mantas Makulavičius, granito ir dolomito skalda prekiaujančios UAB „Milsa“ vadovas. Jo įsitikinimu, dabar yra Lietuvos aukso amžius, k...
nuotrauka
2019-10-21 15:46
Buvusiam ilgamečiam Palangos miesto vyriausiajam architektui Leonui Laimučiui Mardosui spalio 19 d. suėjo 90.

Statybunaujienos.lt » Asmenybės