Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis, reaguodamas į naujienlą, pasidžiaugė, kad ledai pagaliau pajudėjo: „Akivaizdu, kad verslas ir valstybės institucijos, dirbdamos kartu, gali pasiekti norimų rezultatų.“

Lietuvos pramonininkų konfederacija buvo ta organizacija, kuri su savo nariais inicijavo šios platformos steigimą Lietuvoje. Dabar svarbiausia, pažymėjo R. Dargis, kad pasinaudodama suteiktomis galimybėmis Lietuva judėtų į priekį ir siektų kuo spartesnės pažangos.

Europos Komisija, be Lietuvos, taip pat atrinko dar 6 ES regionus ir valstybes nares, kuriems bus teikiama tikslinė pagalba pramonės pertvarkos srityje: Kantabriją (Ispanija), Centro-Luaros slėnį (Prancūzija), Suomijos Šiaurės Rytų regioną, Prancūzijos Didžiųjų Rytų regioną ir Didįjį Mančesterį (Jungtinė Karalystė), taip pat Slovėniją.

Atrinktos 2 valstybės narės ir 5 regionai papildo 2017 m. gruodžio mėn. atrinktus 5 regionus: Aukštutinės Prancūzijos, Šiaurės Vidurio Švedijos, Pjemontės (Italija), Saksonijos (Vokietija) ir Valonijos (Belgija).

„Pramonės pertvarka yra svarbus mūsų ekonomikos ir visuomenės uždavinys. Turime rasti naujų būdų, kaip užtikrinti, kad inovacijų ir technologinių pokyčių teikiamomis galimybėmis galėtų naudotis visi ir visur. Labai džiaugiuosi, kad dirbsime su 10 regionų ir dviem valstybėmis narėmis, kad padėtume jiems visapusiškai naudotis savo pranašumais ir galimybėmis diegti inovacijas, mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro, vykdyti skaitmeninimą ir ugdyti ateities įgūdžius“, – sakė už regioninę politiką atsakinga Komisijos narė Corina Crețu.

Įgyvendinant šį projektą Lietuvai bus skirta iki 200 tūkst. eurų regioninės ekonominės transformacijos strategijai plėtoti. Šios lėšos būtų skiriamos išorės ekspertų, kurių gali prireikti regionų darbui paremti, išlaidoms padengti. Sėkmingai įgyvendinus pirmąjį etapą, Lietuva 2019 metais gali tikėtis dar 300 tūkst. eurų paramos Sumanios specializacijos strategijai įgyvendinti.

Sutartį dėl Lietuvos dalyvavimo šiame projekte trečiadienį Briuselyje (Belgija) pasirašė ūkio viceministras Marius Skuodis. Pasak ūkio viceministro M. Skuodžio, Lietuva pasirinkta todėl, kad per 2016–2017 metus padarė reikšmingą žingsnį pramonės skaitmeninimo srityje ir tapo pirmąja iš Baltijos šalių, įkūrusia nacionalinę pramonės skaitmeninimo platformą „Pramonė 4.0“. Jau artimiausiu metu planuojama su Europos Komisiją pasirašyti dar vieną sutartį, pagal kurią Lietuvai bus skirta parama šios platformos strateginiam veiklos planui parengti. Šių sutarčių pasirašymas – ženklas, kad Lietuva kelyje į ketvirtąją pramonės revoliuciją yra gerai atlikusi savo namų darbus ir tai įvertinta Europos Komisijos.

Iniciatyva „Pramonė 4.0“ – tai bendromis verslo, Vyriausybės, pramonės ir mokslo pastangomis 2017 metais sukurta platforma, kuri turi padėti įmonėms įsidiegti inovacijas į savo gamybos procesus, dalytis geraisiais technologijų perėmimo pavyzdžiais, atverti finansavimo kanalus, taip pat kurti modernią švietimo ir mokymo sistemą, pažangią socialinės apsaugos sistemą.

„Maža ir atvira Lietuvos ekonomika susiduria su globalizacijos iššūkiais, kurios pasekmės regionui ateityje gali būti kur kas didesnės nei labiau išsivysčiusiems regionams. Nepaisant to, Lietuva turi gerai išplėtotą skaitmeninę infrastruktūrą, o tai sudaro sąlygas Lietuvai sėkmingai įgyvendinti pramonės transformaciją. Tikiu, kad dalyvavimas šiame projekte ir gaunama konsultacinė ir finansinė parama padės sukurti visapusišką Lietuvos ekonomikos transformacijos strategiją, o regioninei ekonomikai persitvarkyti ir išsiskaidyti į naujus perspektyvius ekonomikos sektorius ir taip įveikti augimo kliūtis“, – sako M. Skuodis.

Pagal pasirašytą sutartį gavus paramą Ūkio ministerija kartu su nacionalinės pramonės skaitmeninimo platformos „Pramonė 4.0“ ekspertais bendradarbiaus su Europos Komisijos atstovais, kurie teiks visapusišką informaciją ir techninę pagalbą rengiant Lietuvos ekonomikos transformacijos strategiją.