Projektas parengtas išsamių taikomųjų architektūros, fasadų polichromijos, istorinių, archeologinių, cheminių tinko ir dažų, medienos ir mūro drėgmės bei užterštumo tyrimų pagrindu. Dvaro stogą tvarko UAB ,,Irdaiva“ darbuotojai, darbams vadovauja Andrius Milkius.

Panevėžio apygardos teismo sprendimu ir Lietuvos Respublikos apeliacinio teismo nutartimi penki Kalnaberžės dvaro sodybos pastatai nuosavybės teise buvo perduoti Lietuvos Respublikai pagal ieškovo, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos, prašymą, paimant nekilnojamąjį turtą iš atsakovo UAB ,,Lukta“. Šiuo metu Kalnaberžės dvaro sodybos valdytojas yra labdaros ir paramos fondas ,,In corpore LT“, kuriam Kalnaberžės dvaro sodybos komplekso priežiūra panaudos būdu patikėta 10 m. laikotarpiui.

Tvarkybos darbai finansuojami pagal Lietuvos Respublikos kultūros ministro įsakymu patvirtintą, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos vykdomą 2017 metų Paveldotvarkos programą. Stogo tvarkybos darbams iš valstybės biudžeto skirta 160 tūkst. eurų. 

Nors visų tvarkybos darbų pabaigos dar teks ilgai palaukti – 2017 m. planuojama sutvarkyti stogą, o 2018 m., jei bus skirtas pakankamas finansavimas, bus tvarkomi fasadai, pamatai ir langai. 

Kalnaberžės dvaro sodybą sudaro rūmai, tvartas, kluonas, kalvė, arklidės liekanos ir parkas. Istoriniuose šaltiniuose Kalnaberžės vietovė imta intensyviai minėti 1371-1372 m., karų su kryžiuočiais laikotarpiu. Pasakojama, kad XVIII a. pab. Kėdainių grafystė kaip kraitis atiteko Radvilų Olykos–Nesvyžiaus linijos palikuonio Mykolo Kazimiero Radvilos Žuvelės dukrai iš antrosios santuokos Veronikai Joanai Radvilaitei (gim. 1754 m.), jai ištekant už grafo Pranciškaus Čapskio. 1890 m. dvarą paveldi jame su šeima vasarodavęs valstybės veikėjas Piotras Stolypinas. 1918 m. Lietuvai tapus nepriklausoma valstybe, dvaras patenka valstybės žinion, kelis metus jį valdo poetas Kazys Binkis, nuo 1926 m. čia įkuriama mažamečių nusikaltėlių kolonija, sovietmečiu veikė vaikų internatas.

Kultūros paveldo departamento atstovai pasakoja, kad dabartinis Kalnaberžės dvaro sodybos valdytojas, bendradarbiaudamas su vietos bendruomene, apleistą ir neprižiūrimą kultūros paveldo objektą yra numatęs pritaikyti visuomenės poreikiams. Tikimasi, kad objekte vyks kultūriniai renginiai, bus skatinamas bendruomeniškumas, pilietiškumas, Lietuvos žmonėms ir turistams bus suteikta galimybė prisiminti senas Kalnaberžės dvaro tradicijas, susipažinti su dvaro praeitimi. Tai dar vienas atvejis, kai bendromis valstybės bei visuomenės pastangomis imamas gaivinti užmirštas kultūros paveldo objektas.