Punia priskiriama prie 14 ankstyvųjų LDK miestų, beveik 400 metų turėjo Magdeburgo teises. Manoma, kad ant piliakalnio stovėjusi Pilėnų pilis, kurią 1336 m. užpuolė kryžiuočiai ir vietos gyventojai, vadovaujami kunigaikščio Margirio, ne pasidavė, bet susidegino.

Punios piliakalnis, dar vadinamas Margio, Margirio kalnu, vienas didžiausių šalyje, stūkso Nemuno ir Punelės santakoje. Apylinkėse plyti garsusis Punios šilas, kuriame įkurtas kraštovaizdžio draustinis.

Visas šias istorines ir gamtos vertybes Alytaus rajono savivaldybė, Nemuno kilpų regioninio parko direkcija bei piliakalnio tvarkybos koncepciją paruošę mokslininkai siekia sujungti į vieną didelį turistų lankomą objektą.

„Atvykę į Punią turistai turėtų praleisti ne vieną ir ne dvi valandas. Punia turi visas galimybes tapti vienu žymiausių objektų Lietuvoje“, – sakė Vilniaus Gedimino technikos universiteto profesorius Gintaras Stauskis, pristatęs piliakalnio tvarkybos koncepciją. Pristatyme dalyvavo ir koncepciją kartu ruošę Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjungos (LKAS) pirmininkas Alvydas Mituzas bei Lietuvos archeologas, archeologijos istorikas, humanitarinių mokslų daktaras Gintautas Zabiela.

Koncepcijoje siūloma įrengti Punioje didelę aikštę, poilsio aikšteles, tiltą į piliakalnį, ant piliakalnio pažymėti buvusio dvaro vietą, išvalyti krūmus ir medžius, kad atsidengtų Nemunas, įrengti prieigą prie upės, persikėlimo galimybę į kitame krante esantį Punios šilą, vertingą augmenija, apglėbtą Nemuno kilpa, vieną įdomiausių Lietuvos miškų botaniniu požiūriu. Koncepciją parengusių mokslininkų teigimu, būtina išnaudoti informacines technologijas, pristatant Punios istoriją ir jos vertybes.

Mokslininkai pabrėžė, kad labai svarbu įgyvendinant projektą, bendradarbiauti su verslininkais ir vietiniais gyventojais, kurie galėtų pasiūlyti apgyvendinimo, maitinimo, pramogų paslaugų. „Reikėtų kalbėti apie viešojo ir privataus sektoriaus partnerystę“,– pažymėjo G. Stauskis.