Vien suomiška metalo konstrukcijų suvirinimo įranga, kuria aprūpinta Alytaus gamykla, kainavo apie milijoną eurų. Dar 2 mln. eurų investuoti į naujus gamybinius plotus Panevėžyje. Jie taip pat artimiausiu metu bus aprūpinti moderniausia įranga.

Žada steigti atstovybes Skandinavijoje

„Žengėme didžiulį žingsnį į priekį apsirūpindami naujausių technologijų suvirinimo įranga, kuri gerokai paspartino darbus ir leido išspręsti aštrią darbuotojų stygiaus problemą. Naujasis suomiškas įrenginys atstoja net 6-7 suvirintojus“, – skaičiuoja ilgametis bendrovės vadovas Alfonsas Jaras (nuotraukoje).

Jis taip pat pabrėžia, kad labai svarbu savo techninėmis galimybėmis neatsilikti ir nuo konkurentų užsienyje, tik tuomet gali pajėgti su jais sėkmingai konkuruoti. Šiuo metu bendrovė dirba Švedijos, Suomijos, Vokietijos, Baltarusijos ir Latvijos rinkose, o darbų apimtys užsienyje pernai sudarė maždaug 9 proc. visų atliktų darbų. Artimiausiuose bendrovės planuose – atstovybių Skandinavijos šalyse įsteigimas, siekiant glaudesnio ryšio su užsakovais užsienyje.

Bendrovės generalinis direktorius A. Jaras neslepia, kad ieškotis darbo užsienyje įmonę vis dėlto veja pramoninių objektų stygius Lietuvoje. Situacija tokia, kad Lietuvos statybų aukštojo pilotažo asai tėvynėje neturi kur „skraidyti“. „Šiandien mūsų šalyje nebestatoma naujų pramonės objektų. To nedaro nei užsienio, nei Lietuvos investuotojai. Valstybė taip pat neinvestuoja į naujus pramonės objektus. Investicijos skiriamos tik esamų įmonių modernizavimui. Mes jas anksčiau statėme, o dabar tenka modernizuoti“, – konstatuoja A. Jaras.

Su austrais stato modernią gamyklą Baltarusijoje

Bendrovės „Montuotojas“ darbų sąrašas iš tiesų įspūdingas. Įmonė dirbo svarbiausiuose šalies energetikos ir pramonės objektuose: Būtingės naftos terminale, „Mažeikių naftos“, „Klaipėdos naftos“, „Lifosos“, „Achemos“, „Akmenės cemento“ įmonėse. Jas statė, gamino ir montavo sudėtingus technologinius įrenginius, metalo konstrukcijas. Tokios naujos kartos įmonės, kaip „Amilina“ Panevėžyje ar „Mestilla“ Klaipėdoje taip pat buvo patikėtos „Montuotojui“.

Šiandien panašaus lygio darbus bendrovė atlieka Baltarusijoje, kur kartu su austrų investuotojais statoma moderni chemijos gamykla. Šiai gamyklai lietuviai pagamino 13 technologinių talpų, kurių skersmuo siekė šešis su puse metro, o ilgis – trylika metrų. Prireikė net dešimties parų važiuoti be sustojimo, kol krovinys įveikė 700 kilometrų atstumą nuo Panevėžio gamyklos iki statomo objekto Baltarusijoje.

„Gabenant šį krovinį, teko iškelti kai kurias aukštos įtampos linijas, apvažiuoti tiltus ir viadukus. Tai buvo tikras išbandymas mūsų įmonei, iki šiol neturėjusiai tokio lygio transportavimo operacijų“, – naujos patirties įspūdžiais dalinasi „Montuotojo“ generalinis direktorius.

Laukia, kol Lietuva imsis pramonės objektų statybos

Jis didžiuojasi, kad net ir sunkiausiais krizės laikais įmonei pavyko išsaugoti aukščiausio lygio specialistų branduolį. Anot A. Jaro, kiekvienas suvirintojas jų įmonėje – pusiau inžinierius, sugebantis montuoti sudėtingiausius įrengimus, suprasti projektus, techninius dokumentus įvairiomis užsienio kalbomis. Specialistams objektuose tenka dirbti sudėtingomis sąlygomis, pavyzdžiui, į 50-60 metrų aukštį kelti didžiausius įrengimus, juos montuoti. „Mūsų specialistai gali sumontuoti bet kokį objektą iki rakto. Užsieniečiai tai greitai įvertina: užtenka jiems pamatyti mūsų darbininkus su šypsenomis veide, pamatyti, su kokia gamybos įranga jie dirba, kokias darbo ir buities sąlygas turi, ir kviečia pas save darbuotis, didelės agitacijos nereikia“, – sako A. Jaras ir vis dar nepraranda vilties, kad šių profesionalų proto ir rankų prireiks ir Lietuvai.

„Gal atsiras, kas Lietuvoje imsis statyti kokį pramonės objektą? Ką mes paliksime ateinančioms kartoms? Stiklinius biurus, greitai „kepamus“ daugiabučius, terminalus?“, – retoriškai klausia statybų pramonės veteranas, kuriam rūpi ne tik nuosavo verslo reikalai.

Atvirkštinė atvirkštinio PVM pusė

Daug statybininkai tikėjosi ir iš neseniai Lietuvoje įsigaliojusios atvirkštinio pridėtinės vertės mokesčio (PVM) apmokestinimo statybų sektoriuje tvarkos, tačiau sulaukė atvirkštinio efekto – sąlygos verslui nepagerėjo, tik atsirado dar daugiau painiavos. „Naujasis įstatymas yra labai reikalingas, buvo parengtas puikus projektas, tačiau jis buvo taip „nutobulintas“, kad gera iniciatyva realybėje virto pusėtinais sprendimais. Pavyzdžiui, kai konstrukciją tik pagaminame, ji laikoma statybine produkcija, ir tuomet atvirkštinis PVM netaikomas, tačiau, kai įmonė konstrukcijas sumontuoja objekte, šiems darbams jau taikomas atvirkštinis PVM. Viename objekte turime dvigubą mokesčio taikymo tvarką ir daugybę painiavos. O tokių objektų juk yra šimtai“, – piktinasi A. Jaras.

Atvirkštinis PMV netaikomas ir savivaldybėms, nors jų skolos statybininkams yra didžiulės ir nuolat auga. Tačiau naujoji tvarką šių problemų nesprendžia. „Kodėl taip? Veikia interesų grupės, todėl išrinktiesiems ir atsiranda įstatymų išimtys, o geri ir reikalingi įstatymų projektai virsta blogais įstatymais“, – nuoskaudos neslepia A. Jaras.

Jo teigimu, kas iš to, kad Vyriausybės nutarimas numato atsiskaitymus per 30 dienų po sąskaitos faktūros pateikimo? Praktikoje šio reikalavimo niekas nesilaiko. „Parodykite man rangos sutartį, kur atsiskaityti būtų numatyta per 30 dienų. Jei nesutinki laukti dviejų mėnesių, užsakovas susiras kitą rangovą“, – apie nerašytas statybų taisykles atvirai kalba A. Jaras.

„Montuotojas“ – didžiausias mokesčių mokėtojas

Tačiau, nežiūrint į dabartinę situaciją rinkoje, nei darbų, nei optimizmo „Montuotojo“ kolektyvui netrūksta. Pernai įmonė darbavosi 126-uose įvairios paskirties objektuose, daugiausia energetikos ir pramonės įmonėse. Stabiliai augo darbų apimtys, apyvarta ir kiti ekonominiai rodikliai. Statybų sektoriuje „Montuotojas“ yra didžiausias visų rūšių mokesčių mokėtojas, pernai valstybei sumokėjęs beveik 18 mln. litų (5 mln. eurų) mokesčių. „Mūsų darbų apimtys nėra didžiausios, bet mokesčių sumokame daugiausia“, – apie tai, kad gali ramiai miegoti sako A. Jaras.

Apie 90 proc. visų darbų įmonė atlieka savo jėgomis ir yra didžiausias darbdavys statybų sektoriuje – įmonėje šiuo metu dirba apie 900 žmonių. Tarp jų ir du mokslų daktarai – bendrovės gamybos direktorius Aurimas Jurčius ir projektinės grupės vadovas Konstantinas Rasiulis.

Profesinės šventės proga bendrovė „Montuotojas“ ir jos vadovas, Lietuvos statybininkų asociacijos viceprezidentas A. Jaras kolegoms statybininkams linki nuoširdaus ir kūrybingo bendradarbiavimo, sąžiningo rankos ištiesimo ir paspaudimo, geros sveikatos, puikios nuotaikos ir, žinoma, gerų ir prasmingų darbų.