Lietaus vanduo tampa ištekliumi

Projektas įgyvendintas Gargždų miesto centre, Minijos upės slėnyje, šalia Taikos g. 11 ir 12 daugiabučių. Čia įrengtas modernus tvenkinio tipo lietaus nuotekų valymo įrenginys, kuris surenka, išvalo ir leidžia pakartotinai panaudoti kritulių vandenį – kelių bei gatvių drėkinimui, želdynų laistymui ar gaisrų gesinimui. Skaičiuojama, kad naudojant tvenkinio vandenį vien miesto želdynams per metus galima sutaupyti daugiau nei 300 kubinių metrų geriamojo vandens.

Pirmieji praktiniai pavyzdžiai jau įgyvendinti – UAB „Klaipėdos rajono energija“ panaudojo tvenkinio vandenį pralaidų vamzdynų valymui.

Naujas objektas praturtino miesto viešąsias erdves

Tvenkinys įrengtas 8 200 kv. m plote, jo gylis siekia iki 4,3 m, o per jį nutiestas 40 m ilgio lieptas. Aplink suformuota poilsio zona su pėsčiųjų takais, kuri papildė Gargždų miesto viešųjų erdvių tinklą.

Lietaus vanduo tvenkinyje valomas natūraliu dviejų pakopų procesu, o Klaipėdos universitetas vykdo vandens cheminės ir mikrobiologinės sudėties stebėseną.

Gargždai – „WaterMan“ projekto dalis

Klaipėdos universiteto atstovas Valdas Langas pristatė platesnį „WaterMan“ projekto kontekstą. Šis tarptautinis projektas apima 6 Baltijos jūros regiono šalis, kuriose įgyvendinamos 11 pilotinių iniciatyvų, skirtų pakartotiniam vandens naudojimui. Gargždai tapo vienu iš pavyzdžių, kaip miestų aplinkoje galima tvariai valdyti paviršinius vandenis.

Projektą įgyvendino Klaipėdos rajono savivaldybės administracija kartu su UAB „Ežerūna“, UAB „Inžinerinis projektavimas“, UAB „Darbasta“ ir UAB „Lexin auditas“. Teritorijoje planuojama tęsti darbus – įrengti privažiavimo kelią ir kitus infrastruktūros elementus.

Kryptis – regioninė vandens valdymo strategija

Šiuo metu Klaipėdos universitetas kartu su asociacija „Klaipėdos regionas“ rengia Klaipėdos regiono pakartotinio vandens naudojimo strategiją, apimančią visas septynias regiono savivaldybes.

Strategijos tikslas – sukurti ilgalaikį planą, kaip efektyviai valdyti paviršinius ir išvalytus vandenis, mažinti potvynių riziką bei taupyti geriamąjį vandenį. Ji apims klimato kaitos scenarijų analizę, vandens poreikių balansą, pakartotinio naudojimo galimybes, teisinės bazės vertinimą ir suinteresuotųjų šalių įtraukimą.

Klaipėdos regionas tampa viena pirmųjų teritorijų Lietuvoje, kur tokia strategija rengiama remiantis realiais duomenimis ir jau įgyvendintais pavyzdžiais – tokiais kaip Gargždų tvenkinys.