2021 rugsėjo 26 d. sekmadienis, 18:17
Reklama  |  facebook

Garso izoliacija daugiabutyje: kaip šaukštas deguto medaus statinę gadina

Aušra POCIENĖ      2015-10-23 09:00
Vieta, vaizdas pro langus, šilumos suvartojimas, kambarių skaičius ir kvadratiniai metrai – dalykai, kurie butą perkančiam žmogui vis dar yra svarbiausi. Tačiau gyvenant prioritetai keičiasi ir vienu svarbiausiu gyvenimo komforto rodikliu tampa pastato garso izoliacija. Ypač, jei ji prasta.
nuotrauka
Dėl prastos garso izoliacijos gyvenimas gali apkarsti net ir prabangiausiame bute. Portalo nuotrauka


Minimos įmonės
Teronis, UAB
Saint-Gobain statybos gaminiai, UAB
Veikmė, UAB
Vilnius Tech Termoizoliacijos mokslo institutas,
„Girdžiu kiekvieną žingsnį, tarsi garsas eitų per smegenis. Ne gyvenimas, o kančia“ , – skundžiasi moteris, gyvenanti viename iš prestižiniu laikomu Vilniaus daugiabučių kvartale. Įsikūrusi ji antrajame trijų aukštų daugiabučio aukšte. Virš jos gyvenanti šeima – nei triukšmadariai, nei sunkiasvoriai. Bet gyvenimas tarp miškų skendinčiame kvartale, kuriame butai kainuoja nemažus pinigus, dėl prastos garso iš kaimyninių butų izoliacijos moteriai stipriai apkarto.

Turėtume gyventi kaip švedai

Lietuva gali didžiuotis, kad viena iš pirmųjų, dar net nebūdama Europos Sąjungoje, 2003 metais reglamentavo pastatų nuo triukšmo apsaugą, pagal apsaugos kokybę sukūrė akustinio klasifikavimo sistemą ir reikalavimus, o naujiems pastatams nustatė privalomą C akustinio komforto klasę. Analogiški C garso klasės rodiklių reikalavimai galioja gyvenimo sąlygomis Lietuvai artimose Šiaurės šalyse – Norvegijoje, Švedijoje, Danijoje, Suomijoje, ir jie užtikrina priimtino akustinio komforto sąlygas.

Nuotraukoje –
VGTU Termoizoliacijos mokslo instituto Akustikos laboratorijos vedėjas
dr. Aleksandras Jagniatinskis

Kaip sako šią sistemą kūręs Vilniaus Gedimino technikos universiteto Termoizoliacijos mokslo instituto Akustikos laboratorijos vedėjas dr. Aleksandras Jagniatinskis, tokiu pačiu principu paremta ir Europos Sąjungoje sukurta pastatų energinio efektyvumo klasifikavimo sistema, o dabar panašiai pastatų nuo triukšmo apsaugos sistemai sukurti sudaryta darbo grupė tarptautinių standartų ISO lygiu.

„Vokiečiai, prancūzai, amerikiečiai, japonai organizuoja didžiules konferencijas, investuoja milijonus, bandydami sukurti ISO standartą, o mes analogišką sistemą jau turime 12 metų. Kadangi šalys naudoja skirtingus rodiklius, siekiama sukurti bendrą sistemą, suvienodinti rodiklių reikšmes ir jas susieti su subjektyviu žmonių garso pojūčiu“, – sako A. Jagniatinskis, kuris yra šios tarptautinės darbo grupės ISO standartui sukurti narys.

Trūksta viešumo ir kontrolės

Tačiau, kaip sakoma, viena yra reikalavimai, o visai kas kita – jų taikymas ir kontrolė. Čia, panašu, prasideda pilkoji zona, nes, kaip teigia pašnekovai, trūksta ir viešumo, ir kontrolės.

„Žinot, kartais būna keista, kaip kai kurie daugiabučiai priimami eksploatuoti. Akivaizdžiai matosi, kad kai kurios konstrukcijos negali atitikti garso izoliacijos reikalavimų, bet kažkokiu būdu atitinka. Rinkoje – daug garso izoliaciją matuojančių laboratorijų, bet kokias pastato dalis jos matuoja, niekas nekontroliuoja“, – stebisi bendrovės „Saint-Gobain statybos gaminiai“ techninis vadovas Raimundas Šlekys.
 
 Kauno technologijos universiteto Architektūros ir statybos instituto Statybinės šiluminės fizikos laboratorijos mokslo darbuotojas Vidmantas Dikavičius įsitikinęs, kad Lietuvai pakaktų kelių aukšto pastatų akustikos profesionalumo lygio akredituotų laboratorijų, o akustinius matavimus turėtų finansuoti valstybė, nes tai yra gyvenimo kokybės klausimas. Kadangi kiekvienas matavimas kainuoja ir kainuoja nemažai, statytojai matuoja minimaliai.

A. Jagniatinskis atkreipia dėmesį, kad reglamentas įsigaliojo 2004 metais ir iki šiol nebuvo peržiūrėtas, nors tą reikėtų daryti kas keletą metų, nes atsiranda nauji standartai, nauji bandymo metodai, naujos technologijos. Tačiau apie tai niekas nekalba.

„Mes beveik nematuojame, nes daugiabučių statytojams mūsų paslaugos atrodo per brangios. Matyt, per daug žinome“, – ironizuoja A. Jagniatinskis, paklaustas, ar jo vadovaujama laboratorija dažnai matuoja garso izoliaciją statomuose daugiabučiuose. Anot jo, rinkoje pilna „uabų“, kurie tuo užsiima, ir konkuruoti su jais nepajėgiama.

„Pasakysiu atvirai: susiduriame su atvejais, kai „uabas“ išmatuoja vieną sieną ir sako, kad pastatas vos ne A garso klasės. Bet ar tai galioja visam pastatui, niekas nekontroliuoja“, – svarsto jis.

V. Dikavičiaus nuomone, dar viena problema – viešumo trūkumas. Jam kyla klausimas, kodėl nėra visiems viešai prieinamo akustinių matavimų registro, nors, pavyzdžiui, yra pastatų energinio efektyvumo registras ir ši sritis pakankamai griežtai kontroliuojama. Galbūt todėl, kad dabar visas dėmesys sukoncentruotas į energetiką, šilumos taupymą, o pastatų akustikos reikalai kažkodėl tapo neaktualūs?

„Dabar išmatuoji daugiabučio garso izoliacijos lygį, garso matavimo protokolą ir kitus dokumentus atiduodi užsakovui, bet gyventojai matavimo rezultatų nemato. Jeigu nori žinoti, turi reikalauti. O kokia gi čia paslaptis? Kiekvienas gyventojas turėtų internete šią informaciją rasti“, – įsitikinęs specialistas.

Silpnoji vieta – žmogiškasis faktorius

O kol kas statytojai butų pirkėjams rekomenduoja „pavartyti matavimų protokolą“. Daugiabučius statančios bendrovės „Veikmė“ vadovas Eugenijus Zaremba tikina, kad statytojai viską daro teisingai, o akredituotos laboratorijos tinkamai patikrina tų darbų kokybę. Tačiau tinkamą garso izoliaciją gali sugadinti pats gyventojas arba jo pasamdyti „auksarankiai“, darydami apdailą.
 
Nuotraukoje – 
bendrovės „Veikmė“ vadovas
Eugenijus Zaremba

„Būna situacijų, kai pats žmogus, jausdamasis visažiniu ar pasiskaitęs internete patarimus „pasidaryk pats“, įsirenginėja apdailą. Yra vietų, kur garso komfortą labai paprasta sunaikinti, tuo tarpu matavimo protokoluose bus įrašyta tinkama garso klasė. Ypač jautri vieta yra grindys. Pavyzdžiui, kad nesklistų smūginis garsas, įrengiamos specialios juostelės iš mineralinės vatos ar polistirolo, bet nežinant tas angas galima uždengti ir sugadinti tai, kas buvo 

padaryta tinkamai. Tas pats bus, jei įrengiant parketą, nebus sukloti visi reikalingi sluoksniai“, – aiškina E. Zaremba, pasak kurio, kalbant apie garso izoliaciją, nėra gerų ar blogų medžiagų, yra netinkamai atlikti darbai arba netinkamas medžiagų derinys. 

FIBO blokelių panaudojimo galimybės. UAB „Teronis“, „Saint-Gobain statybos gaminiai“ pardavimų partneriai, pastebi, kad šių blokelių paprastai ieško išsilavinę klientai, kurie žino, ko nori, gilinasi į esmę ir siekia gyvenimo kokybės.

Gyventojų indėlį „tobulinant“ garso izoliaciją akcentuoja ir R. Šlekys: „Didžioji dalis daugiabučių priimami naudoti su daline apdaila. Labai dažnai gyventojai įsirenginėdami butus patys tą esamą garso izoliaciją sugadina ir kartais taip, kad kyla labai didžiulės problemos. Yra geležinės taisyklės, kurių negalima laužyti, o žmogus ima ir pakeičia buto išplanavimą taip, kad, pavyzdžiui, tylios patalpos atsiduria prie triukšmingų – miegamasis įrengiamas prie kaimyno vonios kambario arba klodami plyteles, suliečia jas su siena ir garso izoliaciją pagadina.“

Specialistai akcentuoja, kad, kaip ir daugeliu atveju, ta silpnoji vieta yra žmogiškasis faktorius. Svarbu yra viskas – kaip įrengiamos konstrukcijos, atliekami darbai. Anot V. Dikavičiaus, kartais tai yra visiškai menkas defektas, bet jo įtaka žmogaus gyvenimo kokybei – milžiniška. Pavyzdžiui, tarp grindų išlyginamojo sluoksnio ir pagrindinė

s perdangos, kur yra klojamas antivibracinės medžiagos sluoksnis, papuola koks vamzdis ir per jį kieta jungtimi susijungia viršutinis sluoksnis su pagrindine perdanga. To užtenka, kad vibracija sklistų. Kėdė gali būti stumdoma visiškai kitur, o garsas atsklis iki to taško, kur yra kietoji jungtis, taip vadinamasis „trumpasis jungimasis“, tiesiai į perdangą ir spinduliuos garsą toliau.

„Dabar sprendžiant tarpbutinės šiluminės izoliacijos problemas, siekiant kad šiluma nekeliautų iš aukštesnės temperatūros į žemesnę, kai, pavyzdžiui, vienas kaimynas išvykęs ir buto nešildo, o kitam dėl to tenka už šilumą mokėti daugiau, įrenginėjama taip vadinama dviguba siena, tarp sienų dedant mineralinę vatą. Dėl nežinojimo ar prastos darbo kokybės čia taip pat kyla problemų. Nes tarp tų sienų negali būti kietų ryšių, o įkrenta koks plytgalis ir tampa akustiniu tilteliu“, – pavyzdžiais iš praktikos dalinasi V. Dikavičius. 

Mūras izoliuoja garsą 

Bet, specialistai pabrėžia, santykyje su garsu egzistuoja ir subjektyvus faktorius – žmonės tiesiog skirtingai priima garsą. Vieną žmogų girdimi garsai gali vesti iš proto, kitas jų net nepajus. 

Nuotraukoje – 
Nerijus Simaitis, UAB „Teronis“ prekybos direktorius, sako, kad jų darbuotojai mokosi Lietuvos ir užsienio seminaruose, lankosi gamyklose, todėl gali patarti savo klientams, renkantis statybines medžiadas ir produktus 
 
„Kai mes kalbame apie decibelus – tai fizika. O kai pradedame kalbėti apie akustinio komforto klases, čia fizika pasibaigia, prasideda emocijos, subjektyvumas. Garso klasių rodikliai buvo nustatyti būtent sociologinių apklausų būdu“, – atkreipia dėmesį R. Šlekys.

Jo teigimu, didelių problemų dėl perdangų (grindys, lubos) garso izoliacijos, jei jas įrengiant nepadaroma klaidų, nekyla.

Kur kas daugiau problemų kelia nelaikančios atitvaros arba sienos tarp butų. Ypač, jei tai monolitinio karkaso pastatai, o ne mūriniai.

„Reikalas tas, kad mūriniame pastate sienoms naudojamos vienasluoksnės konstrukcijos ir vien tik tinkuotas plytų mūras 250 milimentrų storio užtikrina C garso klasę, kuri yra privaloma akustiniam komfortui užtikrinti. Bet kai turime monolitinį karkasinį pastatą, plytų siena yra per sunki apkrova perdangai, todėl paprastai atitvaroms naudojamos daugiasluoksnės konstrukcijos. O čia jau reikia dirbti labai atidžiai – yra jungtys, apylankinis garso sklidimas, didelę įtaką daro konstrukcijų tarpusavio sujungimo mazgų įrengimas“, – aiškina R. Šlekys.   

Objekto statyboje naudojama FIBO blokelių sistema. Pastruoju metu, sako UAB „Teronis“ atstovai, FIBO blokelių pardavimai išaugo 15 proc.

Universali FIBO blokelių sistema

Dar daugiau problemų dėl atitvarų kyla pastatuose su ištisiniais stiklo fasadais.

„Gerai, kad juos nustojo projektuoti, – neslepia R. Šlekys – Nežinau, kaip ten tuose stikliniuose daugiabučiuose pavyko pasiekti reikalaujamą akustinio komforto klasę. Bet šioje vietoje fizikos apgauti nepavyksta – bandėme ieškoti sprendimų, bet turėjome pripažinti, kad tokiai konstrukcijai sprendimo pasiūlyti negalime“, – neslepia R. Šlekys.

Nuotraukoje –
bendrovės „Saint-Gobain statybos gaminiai“ techninis vadovas
Raimundas Šlekys

Tuo tarpu daugiasluoksne garsą ir šilumą izoliuojančia atitvara iš FIBO keramzitbetonio blokelių su mineralinės vatos plokštėmis bendrovė „Saint-Gobain statybos gaminiai“ tikrai gali didžiuotis. Ši tarpbutinių atitvarų sistema vienintelė Lietuvoje turi Nacionalinį techninį įvertinimą, išduotą Statybos produkcijos sertifikavimo centro. Šis techninis liudijimas patvirtina, kad, viską teisingai įrengus, užtikrinamas C klasės akustinis komfortas.

Anot R. Šlekio, šiuo metu tai lengviausia siena, atitinkanti ir sandarumo, ir garso reikalavimus. Ir tai yra kompleksinis sprendimas, įvertinantis ir apylankinį garsą, sujungimo mazgus su kitomis konstrukcijomis.

V. Dikavičiaus nuomone, jei pagal techninį liudijimą įrengiama konstrukcija, garso izoliacija turėtų būti užtikrinta. Tačiau nėra garantijų, kad visame name tos atitvaros yra tinkamai įrengtos, nes bandymai atliekami ne visame name, o tik tam tikrose dalyse. Jei kitur bus defektų, jie ir liks.

„Siekiant akustinio komforto, svarbu yra viskas: projektavimas, statyba, techninė priežiūra. Jei atsakingai suprojektuota, turi būti ir atsakingai įvykdyta. Tik tuo atveju galima tikėtis, kad bus gerai visur, ne tik ten, kur matuojama“, – pabrėžia specialistas.
Statybunaujienos.lt




SPRENDIMAI

nuotrauka
2021-09-24 06:40
Lietuvos įmonė IGLU TECH, priklausanti ICOR įmonių grupei, neslepia ambicingų planų. Modernių geoterminių šilumos siurblių gamintojai, jau žinomi Baltijos šalių ir Lenkijos rinkose, nusitaikė į Europą.
nuotrauka
2021-09-20 15:33
Stogas yra svarbiausias namo elementas, kuris saugo namus ir jo šeimininkus nuo nelauktų kritulių ir šalto bei karšto oro. Jei stogas nebus tinkamai parinktas, patirsite didelių ekonominių nuostolių. Stogą reikia rinktis atsakingai, nes visi norime, kad jis tarnautų ilgai ir puoštų kiemą savo gražia...
nuotrauka
2021-09-13 07:25,      papildyta 2021-09-14 21:38, Papildyta nuotraukomis
Svarbiausios priežastys dvi: išmanioji šildymo dujomis sistema garantuoja maksimalų komfortą su minimalia priežiūra, o išmanieji skaitikliai užtikrins tikslų atsiskaitymą ir garantuos nenutrūkstamą dujų tiekimą.
nuotrauka
2021-09-13 05:56
Balta stogo danga dengtas žaliausias Lietuvoje logistikos centras WESTHUB visą eksploatacijai reikalingą energiją planuoja gauti iš saulės elektrinės, sumontuotos ant stogo. Dėl specialios stogo dangos „RENOLIT ALKORPLAN Bright“ šio pastato energinis naudingumas yra kur kas aukštesnis – tokie stogai...
nuotrauka
2021-09-08 07:30,      papildyta 2021-09-14 21:10, Papildyta nuotraukomis
Naujos kartos ADAX NEO H/L ir CLEA H/L elektriniai radiatoriai su WiFi valdymu – modernaus ir elegantiško dizaino radiatoriai, tinkantys įvairioms aplinkoms ir pritaikyti įvairios paskirties patalpoms: gyvenamosioms, komercinėms ir pan.
nuotrauka
2021-08-12 10:50
Tinkuojamos sienos – vienas populiariausių sienų šiltinimo sprendimų tiek gyvenamųjų bei viešosios paskirties pastatų statyboje, tiek ir renovacijoje. Šilumos izoliacija yra ypatingai svarbi tokios sienos dalis, nes būtent ji padeda taupyti šildymo sąnaudas. Nedegi, ilgaamžė, laidi vandens garams, s...
nuotrauka
2021-08-06 08:02
Didėjant individualių namų pardavimams auga ir tvorų paklausa. Būsimieji gyventojai namus juosiančia tvora dažnai pradeda rūpintis dar prieš namų vidaus įrengimo darbus. Tvora šiandien yra tapusi ne tik namų saugumo ir privatumo garantu, bet ir estetiniu elementu. Taip pat svarbu žinoti, kad norint ...
nuotrauka
2021-07-30 07:31
Visai netrukus – nuo 2023 m. – visi viešieji pirkimai Lietuvoje turėtų tapti žali ir inovatyvūs. Pasiekti to vien tik tradicinėmis statybinėmis medžiagomis ir sprendimais nėra paprasta, tad modernioji Europos statybos pramonė apsiginkluoja hibridiniais sprendimais, suteikiančiais naudojamoms medžiag...
nuotrauka
2021-07-28 07:30
Siekiant užtikrinti statinių ilgaamžiškumą ir energinį efektyvumą, itin svarbus kokybiškas išorinių fasadų sienų jungčių sandarinimas. Fasado elementų jungtys ne tik padeda sukurti vientisą, estetišką vaizdą, bet ir apsaugo pastatą nuo drėgmės, temperatūrų pokyčių bei kitokio aplinkos poveikio, gali...
nuotrauka
2021-07-16 06:33
Saulės elektrinės montavimo ant namo stogo sąnaudos sudaro reikšmingą dalį visos saulės jėgainės kainos. Specialistai tvirtina, kad turint aiškias instrukcijas, saulės elektrinę ant savo namo stogo paprastai gali susimontuoti kiekvienas nagingesnis žmogus.
nuotrauka
2021-07-14 08:07
Alinant karščiams vis dažniau pagalvojame, kaip būtų gera gyventi namuose, kuriuose žiemą šilta, o vasarą – vėsu. UAB ROCKWOOL techninis vadovas dr. Andrius Buska tvirtina, kad tai tikrai įmanoma – tereikia statant ir įrengiant namus dėmesio skirti ne vien estetikai, bet ir pritaikyti keletą sprendi...
nuotrauka
2021-07-07 07:58
Net energiškai efektyviuose namuose gyventojai kartais priversti klausytis iš kaimyninių butų sklindančių garsų ar gatvės triukšmo. Vienas iš būdų padidinti akustinį komfortą – garsą izoliuojantys langai.
nuotrauka
2021-06-28 07:14
Vienas iš pagrindinių pastato elementų yra išorinė atitvara arba siena. Todėl suprantamas specialistų dėmesys, ieškant efektyviausių sprendinių. Šios paieškos tapo dar aktualesnės nuo metų pradžios įsigaliojus reikalavimui statyti tik A++ energinio naudingumo pastatus.
nuotrauka
2021-06-17 07:15
Nuo senų laikų didesnių dvarų, rūmų stogai buvo dengiami vario, žalvario ar cinkuota skarda. Ši šimtmečius menanti tradicija, tik su gerokai patobulintomis medžiagomis, išlieka populiari ir šiomis dienomis – ypač tai pastebima apsižvalgius ne tik po naujai statomų, modernių namų kvartalus, bet ir Li...
nuotrauka
2021-06-15 08:05
Vienas greičiausiai kintančių gyvenamosios aplinkos taršos šaltinių yra triukšmas. Miesto transporto, buitinių prietaisų, garso ir vaizdo aparatūros sukuriamo triukšmo lygis per pastaruosius 15–20 metų padidėjo net 10 decibelų. Žmogaus ausis tai suvokia kaip du kartus didesnį triukšmą.
nuotrauka
2021-06-14 07:18
Statybų įmonės dažnai giriasi A++ energinės klasės pastatais. Tačiau nemaža dalis pastatų realiai neatitinka deklaruojamų savybių. Sumažinti pažeidimų skaičių galėtų griežtesnė sertifikavimo kontrolė ir pirkėjų reiklumas, siekiant įsitikinti, ar gauna tai, už ką sumokėjo.
nuotrauka
2021-06-11 07:20
Garsą sugerianti tekstilė patalpoms – nauja realybė. Iš poliesterio siūlų išaustam ir poliuretanu padengtam audiniui tokių savybių suteikė ypatinga technologija: 250 tūkst. mikroperforacijų 1 kv. m užtikrina, kad akustinės CLIPSO lubos sugers net iki 90% garso.
nuotrauka
2021-06-09 13:14
Triukšmas – viena opiausių mūsų laikų aplinkosaugos ir visuomenės sveikatos problemų. Triukšmas neleidžia susikaupti, vargina, neigiamai veikia leidžiant laiką viešosiose, visuomeninėse erdvėse bei biuruose, todėl būdų, kaip efektyviai slopinti triukšmą, reikia ieškoti jau ankstyvuosiuose pastatų pr...
nuotrauka
2021-06-08 08:37
Šilumos izoliacija naudojama visur, kur siekiama išvengti patalpų mikroklimato kaitos dėl vidaus ir išorės temperatūrų skirtumo, kai šiluma prarandama dėl mainų per atitvaras, besiribojančias su išore.
nuotrauka
2021-06-01 06:47
Netinkamos pastatų konstrukcijos, nesandarumai veikia kaip kanalai, kuriais oru sklindantis garsas gali laisvai keliauti iš vienos patalpos į kitą. Dėl to gerokai sumažėja garso izoliacijos efektyvumas. O ką daryti, kai tokių garso kelių pastate yra ne vienas?

Statybunaujienos.lt » SPRENDIMAI