Gautas rezultatas – itin tikslus aktualaus kalvos fragmento paviršiaus „taškų debesis“, kurį sudaro 19 milijonų taškų. Iš jo bus sukurtas skaitmeninis Gedimino pilies kalno modelis, tačiau jau dabar nustatytas nuošliaužos tūris, tai yra – 12 m3 grunto. Be to, nušliaužusiame grunte pastebėtas artefaktas – maždaug krepšinio kamuolio dydžio granitinis patrankos sviedinys.

Kaip portalui Statybunaujienos.lt sakė Lietuvos geologijos tarnybos vadovas Jonas Satkūnas, susumavus tyrimų rezultatus, jau galvojama, kokių veiksmų toliau imtis. „Dabar kaip tik įvyko pasitarimas Vilniaus pilių rezervato direkcijoje. Sutarėme rengti tvarkymo programą. Kas joje bus, dabar kaip tik ir yra svarstoma. Galvosime, kaip stabdyti procesą. Reikalingi tyrimai ir atitinkamos techninės priemonės, kurios būtinos šlaito stabilizavimui“, – teigė jis.

Matavimo darbus atliko UAB „GeoNovus“, kartu su Lietuvos geologijos tarnybos bei Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) „LinkMenų fabriko“ atstovais. Lietuvos geologijos tarnybos Inžinerinių geologinių tyrimų poskyrio vedėjas Vidas Mikulėnas teigė, kad, atliekant tokius tyrimus, galima matyti kiekvieną kalne esantį kupstą ar įtrūkį bei identifikuoti lėtai pradedančias slinkti šlaito dalis.

„Įmanoma ankstyvoje stadijoje pastebėti tas šlaito paviršiaus vietas, kurios pradeda deformuotis. Tai leidžia reaguoti prevenciškai – pirmiausia imtis saugumo priemonių ir dėl kalno lankytojų, ir dėl statinių. O jau tuomet, identifikavus pavojingus kalno segmentus, reikia imtis inžinerinių geologinių geotechninių tyrimų (kiekybiškai įvertinti šlaitų pastovumą) ir stabilizavimo projektų sudarymo darbų“, – aiškina V. Mikulėnas.

Analogišką tyrimą planuojama pakartoti po kelių savaičių tam, kad būtų galima palyginti skenerio pagalba sukurtus du kalvos šlaito modelius ir nustatyti net menkiausius pokyčius žemės paviršiuje.

„Mūsų naudojamas 3D skeneris „Trimble TX8“ padeda gauti itin tikslius duomenis per labai trumpą laiką, nes per sekundę gali nuskenuoti net milijoną taškų. Prietaiso sandara suteikia galimybes skenuoti įvairiomis sąlygomis, kintant apšvietimui, pozicionavimo kampui ir pan.“, – aiškino VGTU „LinkMenų fabriko“ atstovas Mykolas Bistrickas.

Matavimo darbus inicijavusios UAB „GeoNovus“ atstovas Ignas Daugėla tvirtino, kad, laiku nesiėmus priemonių, galima pakenkti aplink esantiems istoriniams pastatams. Anot jo, nuogąstaujama, kad nestabdant grunto slinkimo, galėtų griūti akmeninė siena, esanti kalno viršuje, o atsiradus nuošliaužų kitose kalno šlaito pusėse, jos byrėtų ant papėdėje esančių pastatų stogų ir į Valdovų rūmų kiemą bei ant uždengtos archeologinių tyrinėjimų aikštelės.

Jam pritaria ir J. Satkūnas. Anot jo, per tyrimą gauta ir optimistiškai nuteikiančių ir grėsmę keliančių žinių. „Vienas dalykas yra tas slenkantis šlaitas. Jį reikia sutvarkyti. Tačiau būtina sutvirtinti visus šlaitus, kurie dar yra sveiki. Šiaip bijojome, kad žala yra gerokai didesnė nei yra. Taigi pasijautėme optimistiškiau. Tačiau labai svarbu tai, kad šalia pamatėme dar tris įtrūkimus. Juos reikėtų bandyti sulaikyti, nes to nepadarius kiltų grėsmė sulaukti rimtesnių padarinių“, – portalui sakė Lietuvos geologijos tarnybos vadovas.