2021 birželio 25 d. penktadienis, 15:10
Reklama  |  facebook

Gintaras Vilda: „Suremti pečius ir veikti kartu“

Aušra POCIENĖ      2015-09-11 11:29
„Pasigendu sutelkiančios valstybės politikos, skatinančios statybų ir inžinerinės pramonės integraciją, todėl kartu su Lietuvos statybininkų asociacija turime imtis tos lyderystės,“ – Statybininkų dienos proga duodamas interviu portalui Statybunaujienos.lt, sako Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos „LINPRA“ direktorius Gintaras Vilda.
nuotrauka
Nei viena šiuolaikinė statyba neapsieina be inžinerinės pramonės įrenginių ir technologijų. Portalo nuotr.


Kas šiandien sieja Lietuvos inžinerinę pramonę ir statybos sektorių?

Galima sakyti, kad inžinerinė pramonė aptarnauja statybų industriją, nes pagamina didžiąją dalį statybose naudojamų komponentų, produktų, technologijų ir įrankių. Statinyje taip pat yra labai daug inžinerinės pramonės kūrinių – elektros, vėdinimo, šildymo, energijos gamybos ir valdymo sistemų, kurios statinio gyvenime yra itin svarbios.

Abiejų industrijų įmonės tarpusavyje daugiausia bendradarbiauja kaip klientai ir tiekėjai arba gamintojai. Tačiau neturime inžinerinių – statybinių klasterių, kurie bendradarbiautų, pavyzdžiui, pasauliui kurdami išmaniuosius pastatus, pradedant jų projektavimu ir baigiant utilizavimu.

Inžinerinės pramonės įmonės yra sukūrusios unikalių sprendimų, skirtų išmaniesiems pastatams, ir juos sėkmingai parduoda visame pasaulyje. Pavyzdžiui, BOD Group įmonių grupė (energijos valdymo sprendimai: šilumos, vėdinimo, geotermijos, fotovoltiniai produktai), „Aedilis“ (duomenų kaupimo ir apdorojimo sprendimai) arba „Arginta“ įmonių grupė (saulės ir vėjo jėgainės, vandens tiekimo ir nuotekų valymo sprendimai) – jų sukurtomis technologijomis ir paslaugomis naudojasi Lietuvos ir užsienio šalių statybų industrija. Kaip statybininkas be inžinerinės pramonės paslaugų nepastatys pastato, taip inžinerinė pramonė be statybininko taip pat neišsivers, nes statybinės medžiagos šiandien jau tampa išmanios ir turi būti tinkamai naudojamos. Todėl moksliniai tyrimai, eksperimentinė plėtra ir inovacijos yra dar viena sritis, kur matau esamą ir ateityje milžinišką potencialą bendradarbiauti.

Bendrų projektų, idėjų įgyvendinimo galimybę įžvelgiu ir švietimo, apie kurį kalbu holistine prasme, srityje. Bendrų renginių, skirtų inžinerinėms ir statybininkų profesijoms populiarinti organizavimas, irgi galėtų būti mūsų industrijų bendradarbiavimo sritis. Mes turime daug sąlyčio taškų, nes dalis kvalifikacijų, numatytų profesiniuose standartuose, yra persipinančios, tarpsektorinės. Pavyzdžiui, tokios, kaip suvirintojas ar mechanikos inžinierius.

Taigi žvelgiant į ilgalaikę perspektyvą, įvairūs klasteriai, mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų iniciatyvos bei bendradarbiavimas, ugdant būsimuosius inžinierius ir statybininkus, yra tos sritys, kur tikrai galime veikti kartu. O žvelgiant dar toliau, galima būtų svajoti ir apie pastatų su integraliomis inžinerinėmis sistemomis eksportą į užsienį.

Bet panašu, kad glaudaus bendradarbiavimo ir veikimo kartu nėra?

Ir taip, ir ne. Atskiros įmonės turi bendrų projektų ir sąsajų. Pavyzdžiui, bendrovė „Eika“ kartu su inžinerinės pramonės įmone „Progresyvūs verslo sprendimai“ yra Kėdainių ir Šiaulių laisvosios ekonominės zonų operatoriai, bendromis pastangomis siekiantys pritraukti investuotojų. Bendrovė „INRE“, kuri kuria programinę įrangą statyboms ir pastatų priežiūrai, taip pat labai aktyviai dalyvauja skaitmeninės statybos projektuose. Šios bendrovės atstovai yra tikri skaitmeninės statybos fanai, raginantys ir LINPRA dalyvauti skaitmeninės statybos projektuose ir įsilieti į kitus Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) projektus.

Tačiau su LSA nesame pasirašę jokių susitarimų, neturime bendrų projektų, bendros strategijos, skatinančios įmones bendradarbiauti. Ir tai iš tiesų yra vienas iš svarbių ateities uždavinių – turėti bendrą strategiją, apsibrėžti kryptis, kur mūsų interesai sutampa, ir veikti kartu.

Šiuolaikinė Lietuvos inžinerinė pramonė eksportuoja 70 proc. visų prekių, o apyvarta per metus sudaro beveik 3 mlrd. eurų. Statybos sektorius didžiąja dalimi importuoja medžiagas ir pastatų inžinerinę įrangą. Jei mes tą technologinę įrangą gamintume Lietuvoje, viena vertus, galėtume ją eksportuoti, antra vertus, statybose tarsi poligone išbandydami lietuvišką inžinerinę įrangą ir kurdami inovatyvesnius, ekonomiškesnius ir efektyvesnius pastatus, statybininkus taip pat paskatintume eksportuoti savo paslaugas. Čia, aš manau, ir yra pagrindinė mūsų bendradarbiavimo perspektyva.

Ko šiandien trūksta, kad panašių bendradarbiavimo pavyzdžių būtų daugiau?

Trūksta integracijos ir sugebėjimo žvelgti toliau į priekį. Matydami tik trumpalaikę perspektyvą, ilgalaikę vis atidėliojame, nes trūksta pinigų verslo plėtrai, būsimajam marketingui, naujų produktų kūrimui, moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai. Be jokios abejonės, tiek statybos, tiek inžinerinės pramonės sparčiai plėtrai trūksta pinigų, kuriuos galima būtų reinvestuoti ir auginti verslus toliau. Valstybės skatinimo politika lietuviškoms investicijoms nėra tokia palanki, kaip investicijoms iš užsienio. Investicijoms pritraukti sukurta viešoji įstaiga „Investuok Lietuvoje“ labai rūpestinga užsienio investuotojams. Bet vietiniai investuotojai didelio dėmesio nesulaukia ir tarsi skatinami savo pinigus išvežti į investicijoms palankias šalis. Aš, kaip Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos direktorius, turiu gerokai daugiau užklausų iš užsienio įstaigų, kurios rūpinasi investicijų pritraukimu į savo šalis, nei iš VšĮ „Investuok Lietuvoje“.

Pasigendu sutelkiančios valstybinės politikos, kuri būtų nukreipta į stiprių industrinių sektorių integracijos skatinimą. Valstybei šiandien labiau priimtinas administratoriaus, nei lyderio vaidmuo. Todėl mūsų asociacijoms tenka prisiimti šią lyderystę, kad parodytume įmonėms, tuo pačiu ir valdžiai, kokios kryptys mums yra aktualios ir svarbios.

LINPRA, jai priklausančios įmonės intensyviai bendradarbiauja su VšĮ „Versli Lietuva“ ir „Investuok Lietuvoje“, taip pat ir su Ūkio bei Užsienio reikalų ministerijomis, pritraukdamos investicijų į Lietuvą, o iš kitos pusės – siekdamos, kuo daugiau prekių ir paslaugų parduoti užsienyje. Surėmus pečius su LSA, tam atsivertų dar daugiau galimybių.

Ar Lietuvos statybų sektorius išnaudoja inžinerinės pramonės potencialą?

Sudėtingas klausimas. Vienareikšmiškai į jį atsakyti negalėčiau. Jei atskirame objekte kuri nors inžinerinė kompanija pardavė savo paslaugas, galima sakyti, kad potencialas buvo išnaudotas. Jei kalbame apie pasaulinius kontraktus ir projektus užsienio rinkose, potencialas nėra išnaudojamas. Bet čia, ko gero, reikia kalbėti ir apie neišnaudotą valstybės potencialą, Lietuvos verslui sudarant palankias eksporto sąlygas. Kadangi tokių projektų vertė gali siekti ir šimtą milijonų eurų, lietuviškoms kompanijoms tokią sumą turėti yra tikras iššūkis, kaip ir užsitikrinti užsakovų užsienyje pasitikėjimą ar gauti užsienio bankų finansinių garantijų. Todėl valstybės indėlis užtikrinant garantijas, o Lietuvos bankų indėlis finansuojant tokius projektus, būtų labai svari pagalba verslui. Manyčiau, kad ir Užsienio reikalų ministerija galėtų prisidėti pagelbėdama verslui įsitvirtinti užsienio rinkose. Kartu su statybos, energetikos kompanijas vienijančiomis asociacijomis turime įtikinti valstybę išnaudoti šias milžiniškas galimybes.

Statybunaujienos.lt




Automatika, pramonės inžinerija

nuotrauka
2021-05-31 08:56
„Caverion Lietuva‟ ir „Technopolis Lietuva‟ tęsia bendradarbiavimą naujame „Technopolio Beta“ pastato atnaujinimo projekte. „Caverion Lietuva‟ 10-ies aukštų ir 22,7 tūkst. kv. m ploto pastato rekonstrukcijos projekte organizuoja statybinės bei inžinerinės dalies atnaujinimą.
nuotrauka
2021-05-28 10:48
Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos (LINPRA) nariai pritarė siūlymui atsižvelgti į tarptautinę praktiką bei didėjančią technologijų reikšmę narių veikloje ir papildė asociacijos pavadinimą. Auganti bendruomenė taip pat sutarė laikytis aukštų profesinių standartų, kuriuos įtvirtino Etikos kodek...
nuotrauka
2021-05-21 10:50
Siekdama populiarinti studijas technologijos ir inžinerijos mokslų kryptyse, „Teltonika“ įmonių grupė įsteigė 90 tūkst. eurų stipendijų fondą būsimiems KTU pirmakursiams, pasirinkusiems šias studijas.
nuotrauka
2021-05-13 16:27
Vilniuje, Lvovo g. 37 duris jau atvėrė vienas inovatyviausių verslo centrų Lietuvoje. Šiuolaikiškiems A+ energinės klasės pastato reikalavimams, užsakovo bei nuomininkų poreikiams ir lūkesčiams atliepti, „Caverion Lietuva“ 8 aukštų, 23.000 kv. m bendro ploto pastate įrengė didelės apimties ateities ...
nuotrauka
2021-04-27 14:40
Išaugus Covid-19 pandemijai valdyti skirtų gaminių paklausai, Lietuvos ir visos Europos gamintojai fiksuoja kylančias plastiko gaminių kainas. Pandemijos sąlygomis dėl logistikos konteinerių trūkumo ir sulėtėjusios JAV plastiko sektoriaus gamybos kainas dar labiau kelia žaliavų trūkumas.
nuotrauka
2021-03-23 10:09
Elektronikos inžinieriai – žmonės, gebantys kurti, gaminti, diegti, tirti, tobulinti ir aptarnauti modernias elektronines sistemas. Šiandien jie ypač pageidaujami darbo rinkoje, nes prisideda prie spartesnio technologijų vystymosi, naujų produktų kūrimo.
nuotrauka
2021-03-18 12:26
Lietuva pernai pademonstravo antrą geriausią ES ekonomikos rezultatą, o mūsų šalies pramonė ne tik paaugo, bet ir ryškiai pranoko Vokietijos ar Lenkijos rodiklius.
nuotrauka
2021-03-08 09:38
Pasauliui pamažu atsigaunant po šoko, kurį ekonomikos ir sveikatos sektoriams sukėlė pandemija, imama vis aiškiau įžvelgti ir kitus šios neeilinės situacijos aspektus, kurie gali katalizuoti ilgalaikius pokyčius. Vienas tokių – pasaulinės sveikatos krizės išryškintas robotizacijos potencialas. Tyrim...
nuotrauka
2021-02-23 13:43
Pandemija tapo verslo skaitmeninimosi akseleratoriumi, įsitikinę šalies ekspertai. Nors greitai pasikeitęs pasaulis parodė skaitmeninių technologijų svarbą ir naudą, Lietuvos pramonėje vis dar dominuoja žemos pridėtinės vertės gamyba. Siekdami paspartinti pokyčius pramonėje, technologijų kūrėjai ir ...
nuotrauka
2021-02-15 08:21
Skaitmeninių statybos technologijų įmonė UAB „AGA CAD“ prisijungė prie Europos statybos ir gamybos skaitmeninės transformacijos lyderės - Prancūzijos įmonių grupės „GROUPE MONNOYEUR“. 100 proc. „AGA CAD“ akcijų įsigijo antrinė šios grupės įmonė „ARKANCE“. Dėl to Vilniuje įsikūręs „AGA CAD“ specializ...
nuotrauka
2021-01-25 11:41
Mažos gamybos įmonės, startuoliai, technologijų kūrėjai ir tyrėjai vykdyti gamybą, kurti skaitmenines inovacijas ir prototipus, testuoti inovatyvias savo idėjas galės Vilniuje kuriamame Gamybos inovacijų slėnyje. Čia bus tinkama patalpų infrastruktūra, veiks gamybai skirta įranga, bus teikiamos apie...
nuotrauka
2020-08-26 11:01
Pasirinkę technologinės pakraipos studijas jaunuoliai yra laukiami įvairiausiose gyvenimo srityse, net ir kosmines technologijas kuriančiose kompanijose arba kosminių tyrimų centruose tiek Lietuvoje, tiek užsienyje.
nuotrauka
2020-08-26 07:05
„Caverion Lietuva“ baigė 2019 m. Kaune atidarytos „Hollister Lietuva“ gamyklos įrengimo projektą. „Hollister Incorporated“ priklausančios gamyklos veikla, susijusi su sveikatos priežiūros produktų gamyba, reikšminga visoje Europoje, todėl ir inžineriniai sprendimai, kuriais rūpinosi „Caverion Lietuv...
nuotrauka
2020-07-17 12:02
„Continental Automotive Lithuania“ ir Visagino technologijos ir verslo profesinio mokymo centro atstovai pasirašė tarpusavio bendradarbiavimo sutartį ir pradeda pameistrystės modelio mokymo programą mechatronikos srityje. Tai viena pirmųjų tokio tipo mokymo programų Lietuvoje.
nuotrauka
2020-07-15 09:24
Medžiagų inžinerija, fotoninės, lazerinės, lanksčios gamybos technologijos – į ateitį orientuotos sritys, į kurias investuojančios įmonės pasižymi lyderyste. Pagal Lietuvos verslo paramos agentūros (LVPA) administruotas priemones „Intelektas. Bendri mokslo-verslo projektai“ ir „Eksperimentas“ šioms ...
nuotrauka
2020-07-13 10:47
Visuomenėje dažnai diskutuojama apie specialiųjų poreikių turinčius moksleivius ir studentus: apie jų geresnį integravimą, specialiai pritaikytas programas ir sąlygas. Tačiau ar kada susimąstome, kad ypač talentingi jaunuoliai ar tie, kurie vis neatranda savęs – taip pat turi specialiųjų poreikių, k...
nuotrauka
2020-07-09 11:15
Reaguodama į miesto pasirinktą – pramonės – kryptį, sparčiai išaugusį robotikos mokymų šuolį ugdymo įstaigose, STEAM projekto populiarumą ir vis labiau juntamą technologijos specialybių darbuotojų trūkumą Panevėžio regione, Panevėžio kolegija stiprina savo mokymų bazę.
nuotrauka
2020-05-18 07:57
Šiaulių miesto meras Artūras Visockas susitiko su UAB „Metso Lithuania“ gamybos padalinio vadovu Ričardu Šalkausku. Suomijos bendrovė „Metso“ plečia pasaulinę apdirbamosios pramonės veiklą – Lietuvoje steigiama nauja gamykla. UAB „Metso Lithuania“ savo veiklai pasirinko Šiaulius ir čia sėkmingai kur...
nuotrauka
2020-04-21 13:44
Europos Sąjunga puikiai supranta, kad norint, jog gamintojai pereitų prie gamtą labiau tausojančių technologijų ar produktų, būtina ne vien juos spausti teisinėmis priemonėmis ar šviesti vartotojus. Būtina skatinti ir skiriant dideles investicijas į priemones, užtikrinančias žiedinės ekonomikos, tva...
nuotrauka
2020-04-07 10:06
Lietuvos verslas ir pramonė žengia skaitmenizavimo keliu. Valstybė skiria didelį dėmesį šiam procesui skatinti, o Ekonomikos ir inovacijų ministerija yra numačiusi reikšmingas ES investicijas. Siekiant paskatinti pramonės įmones diegti skaitmeninius sprendimus gamyboje šiuo metu paskelbtas kvietimas...

Statybunaujienos.lt » Automatika, pramonės inžinerija