Greta Varėnos – pavyzdinis „Dzūkijos statybos“ projektas
Eiviltas PARAŠČIAKAS 2016-09-13 08:00
Už Merkinės, netoli Panaros kaimo, gražiame ir atokiame gamtos kampelyje įsikūręs vyrų vienuolynas, pavadintas Panaros Pilnų namų bendruomene – išskirtinis objektas visomis prasmėmis. Kunigo Valerijaus Rudzinsko prieš daugiau nei penkiolika metų atviroje miško aikštelėje sukurtas stebuklas žavi ne tik savo kilnia socialine misija, bet ir gali būti vadinamas inžinerinių pasiekimų pavyzdžiu Lietuvoje. Panaroje išdygę statiniai jau šiandien atitinka reikalavimus, kurie Lietuvoje bus privalomi tik po kelerių metų.

Mažai energijos naudojantį namą „Dzūkijos statyba“ pastatė atsižvelgdama į Dzūkijos nacionalinio parko reikalavimus.Bendrovės „Dzūkijos statyba“ nuotr.
Statiniai, aplenkę laiką ir reikalavimus
Būtent čia, Panaroje, „Dzūkijos statybos“ specialistų rankomis 2012 metais baigtas statyti pirmasis pasyvus pastatas Lietuvoje. Vieno aukšto pastatas su mansarda ir rūsiu sertifikuotas Vokietijos pasyvių namų institute. Namas, skirtas nuo narkotikų ir alkoholio priklausomų asmenų socialinei ir psichologinei reabilitacijai, atitinka A+ energinio naudingumo klasės reikalavimus. Maždaug 600 kv. metrų ploto statinyje „Dzūkijos statybos“ specialistai atliko visus bendruosius statybos darbus: įrengė pamatus, sumontavo sienas, pertvaras, perdangas, stogo konstrukcijas. Vokiečių vertinimas parodė, kad visi darbai buvo atlikti nepriekaištingai.
Mažai energijos naudojantis namas suprojektuotas ir pastatytas atsižvelgiant į Dzūkijos nacionalinio parko reikalavimus. Čia įrengti gyvenamieji kambariai 20 žmonių ir dviem reziduojantiems darbuotojams, kabinetai psichologui, socialiniam darbuotojui, priėmimo kambarys bei kabinetas administracijos darbuotojams. Rūsyje – pagalbinės patalpos: susirinkimų kambarys, dušo patalpa, skalbykla, katilinė ir kitos ūkinės patalpos.
Panaroje buvo planuojamas statyti ir tokio paties tipo kunigo namas, tačiau bendruomenei tokia finansinė našta pasirodė per didelė – mat visi darbai vykdomi iš bendruomenės ir aukotojų lėšų.
Pilnų namų bendruomenės projektų vadovė Rūta Jakubonienė sako, kad statyti aukštos energinės klasės namus Panaroje buvo nuspręsta atsižvelgiant į kelias esmines priežastis. „Pirma, tai yra darna su gamta. Antra, norėjome, kad eksploatacija kainuotų nedaug, kad nereiktų rūpintis kuru. Trečia, buvo svarbus komfortas juose gyventi“, – sprendimo motyvus įvardija pašnekovė.
Kaip sako p. Jakubonienė, atsiradus galimybėms Panaros Pilnų namų bendruomenės statinių parkas plėsis. Turėdami teigiamos patirties, tokius statinius panariečiai drąsiai rekomenduoja ir kitiems – pirmajam statiniui kelti lūkesčiai ir reikalavimai dėl eksploatacijos ir komforto buvo patenkinti su kaupu. R. Jakubonienė skaičiuoja, kad pirmojo pastato išlaikymas kainuoja vos 1-2 eurus per metus už kvadratinį metrą.
Klaidos gali kainuoti brangiai
Pasyvūs pastatai pasaulyje atsirado prieš daugiau nei du dešimtmečius. Lietuvoje jie kol kas kyla nedrąsiai – po keletą per metus, todėl ir statybos bendrovių patirtis statant tokio tipo statinius kol kas ribota. Su kokiais iššūkiais susidūrė „Dzūkijos statyba“, sutikusi imtis šio projekto?
UAB „Dzūkijos statyba“ generalinis direktorius Alvydas Raguckas sako, kad statant aukštos energinės klasės pastatus itin svarbus atsakingai paruoštas projektas. „Architektas dar projektavimo stadijoje turi būti numatęs, kokios energinės klasės statinys iškils. Statybos vadovams darbą itin palengvina „išdirbti“ mazgai – matai brėžinį ir žinai, ką daryti. Didelio pasirengimo statybininkams nereikia“, – sako pašnekovas.
Vadovo teigimu, kur kas daugiau iššūkių kyla ne statybininkams, o projektuotojams ir architektams. Mat viena iš pagrindinių priežasčių ir problemų, kodėl pasyvių pastatų statybos mūsų šalyje vis dar pradinėje stadijoje, – žinių stoka. Lietuvoje per mažai kvalifikuotų asmenų, suprantančių pasyvaus namo koncepciją. „Turėtų būti mokymai, kaip projektuoti mazgus. Visų pirma juose turėtų dalyvauti architektai ir konstruktoriai, kuriems būtų suteikiamos pagrindinių mazgų konstravimo žinios. Yra labai specifinių mazgų, kurie itin svarbūs atliekant sandarumo testą – perdangų plokščių sujungimai su sienomis, langų statymo mazgai, rūsio grindys ir sienos, durų mazgai. Todėl tokie mokymai būtų labai naudingi“, – svarsto A. Raguckas.
„Dzūkijos statybos“ galva neslepia, kad aukšto energinio naudingumo pastatų statybos reikalauja atidesnio žvilgsnio, nes klaidos gali kainuoti brangiai. „Viską parodo sandarumo testas ir gautas rezultatas. Jei koeficientas žemas, vadinasi, kažką pražiūrėjai, blogai padarei. Tada tektų iš naujo draskyti, ardyti, iš naujo perdarinėti. Kad to nereiktų daryti, reikia daryti gerai iš karto“, – sako specialistas. Šiandien A. Raguckas džiaugiasi, kad sėkmingai įgyvendintas Panaros Pilnų namų bendruomenės projektas – visai „Dzūkijos statybos“ komandai yra gera patirtis, leisianti ateityje imtis panašių darbų.
A. Raguckui pritaria ir „EE plius“ vadovas Remigijus Simanavičius. Jo vadovaujamos bendrovės specialistai parengė Panaros namų koncepciją, šiuose statiniuose projektavo inžinerines sistemas ir vykdė statybos darbų priežiūrą. „Tokioms statyboms yra keliami aukštesni reikalavimai, reikia daugiau dėmesio. Kalbanat apie „Dzūkijos statybą“, jie statydami pirmą pastatą įgijo reikiamų žinių, todėl antrą pastatą statyti jiems buvo lengviau. Darant kažką pirmą kartą, iššūkių netrūksta. Jei stengiamasi ir pakanka kompetencijos, iššūkiai išsprendžiami“, – sako R. Simanavičius.
Lietuvoje pastebi pažangą
Kalbėdamas apie energiškai efektyvių namų statymo aktualumą, R. Simanavičius sako, kad Lietuvoje pažanga pastebima jau šiandien. „Jei lygintume, kaip buvo prieš 3-4 metus, šiandien vis daugiau žmonių jau projektuoja A ir aukštesnės energinės klasės pastatus“, – pastebi specialistas.
Kodėl visi tokius namus stato iš anksto, jei reikalavimai įsigalios tik po kelerių metų? „Lietuvoje dažnai vyrauja požiūris daryti tai, kas dar leidžiama. Tie, kurie žiūri nors šiek tiek į priekį, kelia ne tik minimalius reikalavimus. 2021 metai netruks ateiti. Šiuo metu projektuojami ir statomi A+, A++ statiniai atitiks to laikmečio minimalius reikalavimus. Žiūrėjimas į priekį ir lemia dabar atsirandantį jų poreikį. Tai pats racionaliausias pasirinkimas“, – paaiškina „EE plius“ vadovas R. Simanavičius.
Būtent čia, Panaroje, „Dzūkijos statybos“ specialistų rankomis 2012 metais baigtas statyti pirmasis pasyvus pastatas Lietuvoje. Vieno aukšto pastatas su mansarda ir rūsiu sertifikuotas Vokietijos pasyvių namų institute. Namas, skirtas nuo narkotikų ir alkoholio priklausomų asmenų socialinei ir psichologinei reabilitacijai, atitinka A+ energinio naudingumo klasės reikalavimus. Maždaug 600 kv. metrų ploto statinyje „Dzūkijos statybos“ specialistai atliko visus bendruosius statybos darbus: įrengė pamatus, sumontavo sienas, pertvaras, perdangas, stogo konstrukcijas. Vokiečių vertinimas parodė, kad visi darbai buvo atlikti nepriekaištingai.
Mažai energijos naudojantis namas suprojektuotas ir pastatytas atsižvelgiant į Dzūkijos nacionalinio parko reikalavimus. Čia įrengti gyvenamieji kambariai 20 žmonių ir dviem reziduojantiems darbuotojams, kabinetai psichologui, socialiniam darbuotojui, priėmimo kambarys bei kabinetas administracijos darbuotojams. Rūsyje – pagalbinės patalpos: susirinkimų kambarys, dušo patalpa, skalbykla, katilinė ir kitos ūkinės patalpos.
Kartu su vasara Panaroje baigėsi ir antrojo – valgyklos pastato – statybos darbai. Jam taip pat suteikta A+ energinio efektyvumo klasė. Pastate įrengtas geoterminis šildymas, įrengti trys rekuperatoriai. Tikėtina, kad tai bus ir vienas pirmųjų A++ klasės pastatų Lietuvoje – tereikia baigti saulės jėgainės montavimo darbus, – ji leis 51 proc. elektros energijos pasigaminti vietoje. Tikimasi, kad naujasis valgyklos pastatas taip pat pelnys Vokietijos pasyviųjų namų instituto sertifikatą – šiuo metu ruošiami dokumentai jam gauti.
Pagal Lietuvoje priimtą klasifikaciją, A++ klasę atitinka energijos beveik nevartojantis statinys, kurio energinis naudingumas yra labai aukštas, o reikalingos pirminės energijos, kuri beveik lygi nuliui arba kurios suvartojama labai mažai, didžiąją dalį turėtų sudaryti atsinaujinančių išteklių energija, įskaitant vietoje ar netoliese pagamintą atsinaujinančių išteklių energiją.Panaroje buvo planuojamas statyti ir tokio paties tipo kunigo namas, tačiau bendruomenei tokia finansinė našta pasirodė per didelė – mat visi darbai vykdomi iš bendruomenės ir aukotojų lėšų.
Pilnų namų bendruomenės projektų vadovė Rūta Jakubonienė sako, kad statyti aukštos energinės klasės namus Panaroje buvo nuspręsta atsižvelgiant į kelias esmines priežastis. „Pirma, tai yra darna su gamta. Antra, norėjome, kad eksploatacija kainuotų nedaug, kad nereiktų rūpintis kuru. Trečia, buvo svarbus komfortas juose gyventi“, – sprendimo motyvus įvardija pašnekovė.
Kaip sako p. Jakubonienė, atsiradus galimybėms Panaros Pilnų namų bendruomenės statinių parkas plėsis. Turėdami teigiamos patirties, tokius statinius panariečiai drąsiai rekomenduoja ir kitiems – pirmajam statiniui kelti lūkesčiai ir reikalavimai dėl eksploatacijos ir komforto buvo patenkinti su kaupu. R. Jakubonienė skaičiuoja, kad pirmojo pastato išlaikymas kainuoja vos 1-2 eurus per metus už kvadratinį metrą.
Klaidos gali kainuoti brangiai
Pasyvūs pastatai pasaulyje atsirado prieš daugiau nei du dešimtmečius. Lietuvoje jie kol kas kyla nedrąsiai – po keletą per metus, todėl ir statybos bendrovių patirtis statant tokio tipo statinius kol kas ribota. Su kokiais iššūkiais susidūrė „Dzūkijos statyba“, sutikusi imtis šio projekto?
UAB „Dzūkijos statyba“ generalinis direktorius Alvydas Raguckas sako, kad statant aukštos energinės klasės pastatus itin svarbus atsakingai paruoštas projektas. „Architektas dar projektavimo stadijoje turi būti numatęs, kokios energinės klasės statinys iškils. Statybos vadovams darbą itin palengvina „išdirbti“ mazgai – matai brėžinį ir žinai, ką daryti. Didelio pasirengimo statybininkams nereikia“, – sako pašnekovas.
Vadovo teigimu, kur kas daugiau iššūkių kyla ne statybininkams, o projektuotojams ir architektams. Mat viena iš pagrindinių priežasčių ir problemų, kodėl pasyvių pastatų statybos mūsų šalyje vis dar pradinėje stadijoje, – žinių stoka. Lietuvoje per mažai kvalifikuotų asmenų, suprantančių pasyvaus namo koncepciją. „Turėtų būti mokymai, kaip projektuoti mazgus. Visų pirma juose turėtų dalyvauti architektai ir konstruktoriai, kuriems būtų suteikiamos pagrindinių mazgų konstravimo žinios. Yra labai specifinių mazgų, kurie itin svarbūs atliekant sandarumo testą – perdangų plokščių sujungimai su sienomis, langų statymo mazgai, rūsio grindys ir sienos, durų mazgai. Todėl tokie mokymai būtų labai naudingi“, – svarsto A. Raguckas.
„Dzūkijos statybos“ galva neslepia, kad aukšto energinio naudingumo pastatų statybos reikalauja atidesnio žvilgsnio, nes klaidos gali kainuoti brangiai. „Viską parodo sandarumo testas ir gautas rezultatas. Jei koeficientas žemas, vadinasi, kažką pražiūrėjai, blogai padarei. Tada tektų iš naujo draskyti, ardyti, iš naujo perdarinėti. Kad to nereiktų daryti, reikia daryti gerai iš karto“, – sako specialistas. Šiandien A. Raguckas džiaugiasi, kad sėkmingai įgyvendintas Panaros Pilnų namų bendruomenės projektas – visai „Dzūkijos statybos“ komandai yra gera patirtis, leisianti ateityje imtis panašių darbų.
A. Raguckui pritaria ir „EE plius“ vadovas Remigijus Simanavičius. Jo vadovaujamos bendrovės specialistai parengė Panaros namų koncepciją, šiuose statiniuose projektavo inžinerines sistemas ir vykdė statybos darbų priežiūrą. „Tokioms statyboms yra keliami aukštesni reikalavimai, reikia daugiau dėmesio. Kalbanat apie „Dzūkijos statybą“, jie statydami pirmą pastatą įgijo reikiamų žinių, todėl antrą pastatą statyti jiems buvo lengviau. Darant kažką pirmą kartą, iššūkių netrūksta. Jei stengiamasi ir pakanka kompetencijos, iššūkiai išsprendžiami“, – sako R. Simanavičius.
Lietuvoje pastebi pažangą
Kalbėdamas apie energiškai efektyvių namų statymo aktualumą, R. Simanavičius sako, kad Lietuvoje pažanga pastebima jau šiandien. „Jei lygintume, kaip buvo prieš 3-4 metus, šiandien vis daugiau žmonių jau projektuoja A ir aukštesnės energinės klasės pastatus“, – pastebi specialistas.
Kodėl visi tokius namus stato iš anksto, jei reikalavimai įsigalios tik po kelerių metų? „Lietuvoje dažnai vyrauja požiūris daryti tai, kas dar leidžiama. Tie, kurie žiūri nors šiek tiek į priekį, kelia ne tik minimalius reikalavimus. 2021 metai netruks ateiti. Šiuo metu projektuojami ir statomi A+, A++ statiniai atitiks to laikmečio minimalius reikalavimus. Žiūrėjimas į priekį ir lemia dabar atsirandantį jų poreikį. Tai pats racionaliausias pasirinkimas“, – paaiškina „EE plius“ vadovas R. Simanavičius.
Statybunaujienos.lt primena, kad reikalavimas statyti A+ energinio naudingumo pastatus įsigalios nuo 2018-ųjų, nuo 2021-ųjų statybų leidimai bus išduodami tik A++ klasės statiniams.
Bendrovės „Dzūkijos statyba“ nuotr.
Žymės Energinis efektyvumas, Pasyvus namas, A+ energinio naudingumo klasė, Remigijus Simanavičius, Alvydas Raguckas
Objektai. Technologijos. Verslas
2023-12-08 10:59
Vienos didžiausių Lietuvoje kelių tiesimo bendrovių UAB „Fegda“ generaliniu direktoriumi paskirtas Jonas Jablonskis. Iki šiol ir UAB „Fegda“, ir UAB „Fegda grupė“ vadovavęs Gediminas Gribulis tęsia darbą kaip įmonių grupės generalinis direktorius ir toliau koncentruosis ties strateginiais įmonių gru...
2023-12-08 10:50
90 proc. vadovų mano, kad tvarumas yra svarbus, tačiau tvarumo strategiją turi vos 60 proc. įmonių. Anot „Deloitte“, įtraukią kultūrą turinčios įmonės yra 27 proc. pelningesnės ir 22 proc. produktyvesnės. Tad kodėl kone pusė organizacijų vis dar atidėlioja tvarumo strategijos kūrimą ir integravimą?
2023-12-08 09:41
Per sausį-lapkritį šiemet Lietuvoje buvo įsteigta 14681 nauja įmonė, bankrutavo 872. Daugiausia naujų bendrovių sukuriama paslaugų, prekybos ir statybų sektoriuose. 22 proc. visų bankrutavusių įmonių yra statybų bendrovės. Naujų įmonių vadovų kreditingumo analizė parodė, kad beveik 800 iš jų yra asm...
2023-12-07 14:28
2023 metams artėjant į pabaigą šalies nekilnojamojo turto (NT) sandorių rinkoje dar labiau įsivyravo pasyvios nuotaikos. Įregistruotus NT sandorius analizuojančio Registrų centro analitikų teigimu, mažėjantis NT sandorių skaičius atspindi šalyje vyraujančias makroekonomines tendencijas ir gyventojų ...
2023-12-06 10:51
Profesinio mokymo įstaigų ir verslo bendradarbiavimas, rodos, yra neišvengiamas – kasmet darbo rinką papildo apie 20 tūkst. naujų specialistų, kurie iki tol išbando savo jėgas praktikos ar pameistrystės metu. Vis dėlto, tik trečdalis šalies įmonių noriai ir aktyviai bendradarbiauja su profesinio mok...
2023-12-06 10:27
Nestandartinių inžinerinių įrenginių ir mechanizmų projektavimo bei gamybos įmonė „Arginta Engineering" plečiasi ir ieško net 50 naujų darbuotojų. „Į naują gamyklą Panevėžyje investavome daugiau nei 8 mln. eurų. O per pastaruosius dvejus metus mūsų komanda Lietuvoje papildė daugiau nei 100 naujų spe...
2023-12-05 12:40
Šiandien, gruodžio 5-ąją, parašus ant bendradarbiavimo sutarties padėjo Kauno technologijos universiteto (KTU) rektorius Eugenijus Valatka ir Lietuvos futbolo federacijos (LFF) prezidentas Edgaras Stankevičiaus.
2023-12-01 14:09
Nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrovės „Realco“ duomenimis, šių metų lapkričio mėnesį Vilniaus pirminėje NT rinkoje parduotas 171 naujas būstas ir fiksuota 15 sutarčių nutraukimų. Iš visų praėjusį mėnesį parduotų būstų 30 buvo rezervuoti ankstesniais mėnesiais, o į lapkričio statistiką įtraukti ...
2023-12-01 10:07
Sostinės Savanorių prospekte esančiame sklype simboliniu kapsulės įkasimu pradedamos pirmųjų socialinių dirbtuvių ir dienos užimtumo centro statybos. Juose intelekto ar psichosocialinę negalią turintys žmonės vykdys socialinį verslą: daigins augalus, gamins biohumusą, lies žvakes, megs šviesą atspin...
2023-11-30 09:55
Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kartu su Kultūros paveldo departamentu prie Kultūros ministerijos (KPD) įgyvendina projektą „Kultūros paveldo informacinių sistemų konsolidavimas ir modernizavimas“.
2023-11-29 12:41
Kultūros infrastruktūros objektų savininkai ir valdytojai kviečiami teikti projektų įgyvendinimo planus ir pretenduoti į paramą objektui atnaujinti.
2023-11-28 12:23
Tęsdamas ilgalaikį bendradarbiavimą, „Luminor" bankas suteikė 10,4 mln. eurų ilgalaikę paskolą vienai didžiausių nekilnojamojo turto plėtotojų Baltijos šalyse „Sirin Development", plėtojančiai A klasės logistikos parką „Rumbula" Rygoje. Projektas buvo įgyvendinamas keliais etapais – ketvirtasis 28 t...
2023-11-28 11:58
Neseniai užbaigtas, daugiau nei 6 mln. eurų kainavęs naujausias Kauno technologijos universiteto (KTU) projektas – tarpdisciplininio prototipavimo laboratorijų centras „M-Lab“. Mokslininkų poreikius atliepiančios aukšto lygio laboratorijos, poilsio ir susitikimų erdvės bei įvairūs technologiniai spr...
2023-11-27 10:01
Sąnaudų požiūriu gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statyba nuo šių metų rugsėjo mėnesio atpigo po 0,5 proc., o pastatų remontas – 0,4 proc.
2023-11-27 09:28
Daugiau nei ketvirtį amžiaus – nuo 1996 metų Vilniaus miestą planavusi ir jo skaitmenizavimo procesus vysčiusi bendrovė „Vilniaus planas“ keičia vizualinį identitetą – nuo šiol ji tampa „ID Vilnius“.
2023-11-24 16:17
Tarptautinis Šiaulių oro uostas šią savaitę paskelbė turimo paskutinio laisvo žemės sklypo aukcioną, kuris įvyks gruodžio 18 d. Į jį tikimasi pritraukti logistikos ar sandėliavimo veikla užsiimantį investuotoją. Oro uosto vadovė Aurelija Kuezada teigia, kad atsižvelgiant į oro uostų specifiką, tokia...
2023-11-24 09:56
Didžiausias Baltijos šalyse privataus kapitalo fondų valdytojas „BaltCap" nutraukė sutartį su fondo „BaltCap Infrastructure Fund" (BInF) partneriu Šarūnu Stepukoniu ir kreipėsi į teisėsaugą po to, kai BInF finansų direktoriai nustatė veiklos pažeidimų tvarkant jo vadovaujamo fondo finansus. Vadovav...
2023-11-24 09:35
„Ruukki Construction“, priklausanti „SSAB“ grupei, statybos bendrovė „Peab“ bei nekilnojamojo turto bendrovė „Wihlborgs“ Lunde (Švedija) pristato pirmąjį pasaulyje pastatą, kurio statyboms buvo naudojamas plienas, pagamintas nenaudojant iškastinio kuro. Pastato sienų ir stogo konstrukcijas suprojekt...
2023-11-24 07:56
Statyba paprastai orientuota į žmogų. Statybos ir rekonstravimo darbai Lietuvos zoologijos sode Kaune įvedė dar vieną, patį svarbiausią šiame objekte elementą – gyvūnus. Tad įmonei STATYBOS RITMAS, šio projekto generaliniam rangovui, teko įgyvendinti netradicinį projektą.
2023-11-23 13:28
Vievyje oficialiai atidaryti senjorų globos namai „Gemma" Vievio namai, kuriuose jau apsigyveno pirmieji senjorai. Tarp jų – ir Amerikos lietuvė, atvykusi tiesiai iš oro uosto. Kone 5 tūkst. kv. m ploto komplekse galės apsigyventi 160 senjorų.