„Versli Lietuva“ analizės duomenimis, sunkiai suprantamas ir pernelyg dažnai kintantis užsieniečių įdarbinimo Lietuvoje proceso teisinis reguliavimas verslui kelia dideles problemas – net ir sąžiningai stengdamiesi įdarbinti užsieniečius darbdaviai neretai neteisingai interpretuoja taisyklių turinį ir dėl to nusižengia įstatymui arba yra priversti ieškoti profesionalios teisinės pagalbos, o tai ypač didina smulkaus ir vidutinio verslo sąnaudas.

Užsieniečių įdarbinimas verslui – nauja galimybė

„Kasdien atsakydami į verslui aktualius klausimus konsultacijų metu susilaukiame vis daugiau užklausų dėl užsieniečių įdarbinimo Lietuvoje. Smulkiesiems verslininkams esamas procesas yra per painus, bet susiduriant su vis didesniu darbuotojų trūkumu užsieniečių įdarbinimo klausimas tampa vis aktualesnis ir smulkaus bei vidutinio dydžio įmonėms. Deja, bet užsieniečių įdarbinimo sunkumai sukuria terpę apeiti juos ir veiklą perkelti į „šešėlį“. Tuomet atsitinka taip, kad Lietuvoje pradeda dirbti trečiųjų šalių piliečiai, gavę Šengeno šalių vizas Lenkijos turizmo agentūrose ir leidimus dirbti Lenkijoje“, – sako Gytis Morkūnas, „Versli Lietuva“ Verslumo departamento direktorius.

G. Morkūno vertinimu, šiemet palengvėjo užsieniečių įdarbinimo sąlygos patvirtinus profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvoje, sąrašą ir tapo lengviau įdarbinti suvirintojus, metalinių laivų korpusų surinkėjus, siuvėjus, tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonių vairuotojus. Šiose darbo srityse sumažėjo nelegalaus darbo atvejų, nes darbdaviams nereikia Lietuvos darbo biržos sprendimo, kad užsieniečio darbas atitinka darbo rinkos poreikius.

„Tačiau nelegalus darbas toliau klesti kitose veiklos srityse, todėl logiška būtų neriboti užsieniečių teisių dirbti nekvalifikuotą darbą ir atsisakyti trūkstamų profesijų sąrašų, o Lietuvos darbo biržai priimant sprendimą vertinti ne paskutinių vienerių metų darbo patirtį pagal turimą profesinę kvalifikaciją per pastaruosius dvejus metus, o bent jau per 6 metus, nes, pvz., ukrainiečiams , atvykstantiems dirbti iš karo zonos sričių, pasitaiko atvejų, kai nėra galimybės iš darbdavių gauti tai patvirtinančių dokumentų. Taip pat Lietuvos darbo biržai siūlome leisti keisti įdarbinamo užsieniečio pareigybę įmonėje, sudarant darbuotojui galimybę tobulėti ir kilti karjeros laiptais. Be to, Lietuvos darbo biržos sprendimo suteikimo terminas yra nepagrįstai per ilgas – siūlome jį trumpinti nuo 28 iki 10 darbo dienų“, – teigia jis.

Nei darbuotojui, nei verslui nenaudinga sistema

„Versli Lietuva“ taip pat atkreipia dėmesį į per ilgą prašymų išduoti užsieniečiams leidimą laikinai gyventi Lietuvoje nagrinėjimo terminą – dabar įprastine tvarka tai trunka 4 mėn., o skubos – iki 2 mėn. „Jei pridėtume dar ir laikotarpį, per kurį užtrunka susirinkti visus reikiamus dokumentus, tai užtruktų vidutiniškai apie pusę metų. Tokie terminai parodo mūsų įstatymų nelankstumą, nes Latvija ir Estija leidimus gyventi užsieniečiams išduoda per 5 darbo dienas. Mes siūlome dabartinį terminą trumpinti bent iki 1 mėn.“, – sako G. Morkūnas.

Vertinamas kaip neadekvatus nacionalinės vizos (D) išdavimo laikotarpis. „Dažniausiai ši viza yra išduodama tik 4 mėnesių laikotarpiu, o norint ją prasitęsti reikia Lietuvoje turėti bent 3 mėn. darbo stažą, tačiau vertinant kitų leidimų išdavimo terminus, darbuotojas geriausiu atveju atvyksta dirbti jau praėjus mėnesiui ar daugiau, ko pasėkoje, nesusidaro reikiamas darbo stažas vizos pratęsimui. Laukiant vizos pratęsimo užsienietis išvyksta iš šalies, dirba nelegaliai arba renkasi kaimynines šalis, kur vizų išdavimo procesas liberalesnis. Mes siūlome Lietuvoje išduoti nacionalines vizas (D) iki 1 metų laikotarpiui“, – dėsto G. Morkūnas.

Pasak jo, Lietuvai ekonomiškai nenaudingas sprendimas yra ir tai, kad trečiųjų šalių piliečiams šeimos narius galima atsivežti tik po 2 metų gyvenimo Lietuvoje, kai bus turimas bent metus galiojantis leidimas gyventi Lietuvoje ir turimas pagrįstas perspektyvas įgyti teisę nuolat gyventi Lietuvoje.

„Tai parodo kad mes ne tik kad nepritraukiame šeimos narių kaip vartotojų mūsų šalyje net 2 metus, bet dar ir leidžiame išvežti uždirbtus pinigus į kitą šalį, kurie bus skirti šeimoms išlaikyti tose šalyse. Mūsų siūlymas – leisti užsieniečiui pasikviesti į šalį savo šeimos narius po pusės metų“, – sako G. Morkūnas.

„Versli Lietuva“ siūlymu, ženklus palengvėjimas įdarbinant užsieniečius iš trečiųjų šalių, būtų visų leidimų išdavimo tvarkos perkėlimas į elektroninę erdvę ir proceso optimizavimas „vieno langelio“ principu. „Dabar tiek norinčioms įdarbinti užsieniečius įmonėms, tiek patiems užsieniečiams prireikia tarpininkų pagalbos, kad sutvarkytų visus administracinius formalumus, o taip neturėtų būti – procesas turi būti paprastas ir lengvai suprantamas“, – pažymi „Versli Lietuva“ atstovas.

Taip pat skaitykite: Statybų sektoriuje daugėja neteisėtai dirbančių užsienių piliečių