Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro bei Nacionalinio dramos teatro atnaujinimo darbai yra didžiausi šiuo metu „Infes“ vykdomi projektai.

Pamatų duobėje tilptų 10 teniso kortų arba trys keleiviniai keltai

Uostamiestyje „Infes“ atnaujina Klaipėdos muzikinį teatrą pagal įmonių „Inžinerinė mintis“ ir „Studio GA“ rekonstrukcijos projektą. 4,16 tūkst. kv. m sklype statybos rangovai pagal sutartį turėtų darbuotis penkerius metus, tačiau, glaudžiai bendradarbiaujant su užsakovu, planuojama statybas pabaigti metais ar net dvejais anksčiau.

„Darbus Klaipėdoje pradėjome nuo griovimo: iš Danės upės pusės griaunama dalis esamo teatro pastato, į sklypo pakraštį iškėlėme dalį inžinerinių tinklų, – sakė bendrovės „Infes“ statybos projektų vadovas Julius Vaznelis. – Vietoj nugriautos pastato dalies pastatysime dvigubai didesnį priestatą.“

Muzikinio teatro rekonstrukcijos projektą parengė „Inžinerinė mintis“ ir „Studio GA“ 

Šiuo metu nugriauto pastato vietoje atliekami archeologiniai tyrinėjimai, o statybininkai ruošiasi pavasarį imtis įrengti pamatus naujai pastato daliai.

Pastatas bus įgilintas iki 12 m gylio, vos 70 m atstumu nuo Danės upės. Tad dauguma patalpų bus 10 m giliau negu upės lygis. Statybininkams teks iškasti tokio dydžio duobę, kurioje galima būtų įrengti net 10 teniso kortų arba patalpinti vieną šalia kito net tris keleivinius senosios perkėlos keltus taip, kad paviršiuje nekyšotų joks kelto kaminas ar antena!

Rūsio sienoms neprilygtų nė senovinės gynybinės pilys

Dar vienas iššūkis, įrengiant polinius pamatus, kad 10–12 m gylio duobę reikia kasti prie pat esamo pastato ir 33 m aukščio bokšto. „Infes“ į pagalbą pasikvietė patyrusį konstruktorių klaipėdietį Artūrą Preikšaitį, kuris turi patirties projektuojant konstrukcijas vandeninguose gruntuose. Skaičiavimai parodė, kad vandeningame grunte atitvariniai poliai turi būti ne mažesnio kaip 0,8 m arba net 1 m skersmens, papildomai sustiprinti taip vadinamais inkarais. Pačių polių ilgis bus 16,6–20 metrų. Polius apibetonavus, bendras atitvarinės sienos storis bus daugiau kaip metras. Tokio storio sienomis nelabai galėjo pasigirti net senovinės gynybinės pilys. 

„Konstrukcijų skaičiai įspūdingi jau ir pačioje pamatų duobės apačioje: bus įrengta apie 550 vnt. polių, o betoninė grindų plokštė bus pusės metro storio. Ir visa tai ne tiek dėl pastato konstrukcijų svorio, kiek dėl gruntinio vandens slėgio iš apačios, – plonesnę konstrukciją vanduo tiesiog pralaužtų“, – sako J. Vaznelis.

Užtikrinant dar didesnį požeminės pastato dalies patikimumą, apsaugą nuo galimo vandens skverbimosi į pastatą, poliams bus naudojamas atitinkamos klasės hidrobetonas, o apibetonavimui bus panaudotas betonas su specialiais kristaliniais priedais.

Tokiems nepaprastiems pamatams įrengti „Infes“ ieško subrangovų ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje, nes tokiam sudėtingam projektui įgyvendinti reikia labai specifinių žinių bei neeilinės technikos.

Tinkamą garsą užtikrins kintantys akustiniai sprendiniai

„Statydami ir įrengdami naują Didžiąją salę, susidursime su dar vienu dideliu iššūkiu – ypač aukštais akustiniais reikalavimais“, – dalijasi statybos projektų vadovas J. Vaznelis. Ši Klaipėdos muzikinio teatro salė bus daugiafunkcė, tad ir akustiniai reikalavimai skirtingoms funkcijoms turi būti skirtingi. Nėra labai sudėtinga įrengti salę vien tik tam, kad gerai skambėtų simfoninio orkestro muzika, kad galėtų pasirodyti tradicinis teatras, tačiau labai sudėtinga įrengti salę, kurioje turi gerai skambėti tiek simfoninė ar roko muzika, tiek žmonių kalba. Akustikos prasme, pastebi J. Vaznelis, tai vos ne kardinaliai vienas kitam prieštaraujantys sprendimai. 

Šiuo atveju pasirinkti kintantys akustiniai sprendiniai: projektuojamos pasukamos akustinės sienos, prasilenkiančios konstrukcijos, kurios vienu metu sugeria, o kitu – atspindi garsą.

Didžiajai salei bus gaminamas specialus vidinis akustinis skliautas: unikalios formos su specialiais svorio, garso sugėrimo arba atspindėjimo reikalavimais. Akustinis skliautas gaminamas iš santykinai sunkių medžiagų (>20kg/kv. m), ši konstrukcija negali būti per lengva, nes tai padidins garso sugertį ir dar labiau sumažins aidėjimo trukmę. Visa akustinio skliauto konstrukcija turi būti stabili, neskleisti pašalinių triukšmų. Akustinio skliauto plokštumos pakreipiamos atitinkamais kampais, taip garso energija nuo šaltinio paskirstoma tolygiai visoje žiūrovų salėje. Salės lubų galinėje dalyje numatomi mobilios akustikos skydai, kurie aktyvuoti padidins garso sugertį ir sumažins aidėjimo trukmę iki reikiamos.

Scenos viduje bus įrengta mobili scenos kriauklė, kuri nukreips atlikėjų garsą į žiūrovų salę ir paskirstys jį tarp atlikėjų. Scenos kriauklė gaminama iš mobilių suskleidžiamų skydų.

Akustiniame skliaute bus įrengtas apšvietimas, oro padavimas-ištraukimas (šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo sistemų bei centralizuoto šilumos punkto darbo projektus rengia bendrovė „Roboventa“). 

Lietuvos nacionalinio dramos teatro pastatas atnaujinamas keliais etapais

Kitas „Infes“ įgyvendinamas projektas, kuriam numatytas ketverių metų terminas, – Lietuvos nacionalinio dramos teatro rekonstrukcija. Teatras dabartinėse patalpose Gedimino prospekte dirba nuo 1981 m., kuomet jis buvo rekonstruotas pagal architektų A. ir V. Nasvyčių projektą. Pastatas pripažintas nekilnojamąja kultūros vertybe. Pastato fasado išvaizda po atnaujinimo nesikeis – bus išsaugota pagrindinio pastato tūrinė-erdvinė kompozicija bei stilistika.

Pagrindiniai Lietuvos nacionalinio dramos teatro rekonstrukcijos darbai numatyti korpusuose kvartalo gilumoje, tarnybinių ir techninių patalpų blokuose. „Infes“ iliustr.

Pagrindiniai rekonstrukcijos darbai numatyti korpusuose kvartalo gilumoje, tarnybinių ir techninių patalpų blokuose. Čia bus pastatyta ir prie pagrindinio pastato prijungta Mažoji salė, į kurią bus patenkama per pagrindinį fojė – tai pirmasis darbų etapas. Antrajame etape „Infes“ įrengs naujas rūbines ir tualeto patalpas projektuojamame ir naujai įrengiamame rūsyje, Gedimino pr. pusėje. Įgyvendinant trečiąjį etapą, bus vykdomi teatro pastato modernizavimo darbai, o ketvirtąjį – vyks rekonstravimas ir esamų patalpų perplanavimas.

Atliekant modernizavimo darbus, rekonstruotas pagrindinis pastatas, kaip ir naujai pastatyta Mažoji salė, bus apšiltinti, įrengiant vėdinamus fasadus, kurie bus apdailinti gelsvomis keramikinėmis plokštėmis, išlaikant esamą Teatro įvaizdį. Pagrindinis įėjimas į Teatrą bus modernizuojamas, tačiau ir jo vieta, ir skulptūros „Trys mūzos“ išliks.

Plečiant rūsį, reikės užtikrinti gretimų pastatų pamatų pastovumą ir stiprumą.

Statybos, rekonstrukcijos ir renovacijos darbai vyks veikiant Teatrui. Kaip sakė „Infes“ statybos projektų vadovas Konstantinas Stechas, tai yra vienas iš daugelio iššūkių, kaip ir esamo rūsio išplėtimas.

„Kad galėtume išplėsti rūsį po esamu pamatu, pirmiausia pamatus reikia sustiprinti ir pagilinti, įrengiant pavedimus po pamatais, – sakė K. Stechas. – Tam reikia užtikrinti šalia esančių Lietuvos banko ir Teatro pastatų pamatų pastovumą ir stiprumą. Numatoma įrengti atraminę sieną.“ 

Rūsio plėtimas bus imliausias laiko bei darbo atžvilgiu – rengiant 4,5 m gylio rūsį, tenka naudoti nemažai rankų darbo. Kita problema – aukšti gruntiniai vandenys: visas Teatras pastatytas senoje buvusios upės vagoje.

Virš rūsio – esamo ir naujai įrengto – bus daroma monolitinė gelžbetoninė perdanga.

Kokybę lemia ne tik sprendiniai, bet ir darbuotojų atsakingumas bei patirtis

Teatro salėse ir studijose turi būti įrengta ne tik tinkama akustika, bet ir efektyvus garso izoliavimas, kad skirtingose patalpose vykstantys renginiai netrukdytų vieni kitiems. Tam vietoj senų reikia įrengti daugelį naujų inžinerinių sistemų. 

„Veikiančiame pastate įkomponuoti naujas sistemas – iššūkis, reikalaujantis ypatingo dėmesio detalėms. Todėl mes naudojame 3 D modeliavimą arba trimatį pastato modelį, kuris padeda aiškiau suvokti pastatą darbų ir statybos vadovams, padeda paprasčiau spręsti kylančias problemas, kurios yra užprogramuotos sena jungiant su tuo, kas nauja, – sako K. Stechas, pastebėdamas, kad bendras viso apsaugos nuo triukšmo projekto įgyvendinimas priklausys ne tik nuo detalių sprendinių parinkimo realiai, ne tik nuo parinktų gerosios praktikos pavyzdžių, bet ir nuo rangos darbų kokybės. – Privalai atidengti konstrukcijas, atnaujinti esamas ir įrengti naujas taip, kad situacija nepakistų – nei apdaila, nei tūriniai sprendiniai.“

Rekonstruojant kultūros paveldo objektus, kokybę lemia darbuotojai ir vadovai, o patirtis ir atsakingas požiūris į darbą, kurią kaupia ir brangina „Infes“, šioje srityje yra labai reikalinga.