Įgyvendindama gyvybiškai svarbų projektą, „Hidrostatyba“ įgijo naujos geležinkelių tiesimo patirties
Rekonstravo tris tiltus, kertančius Nemuną, Jiesią ir Sausvagę
Tarptautinę geležinkelio atkarpą Lietuvoje stačiusiems penkiems generaliniai rangovams talkino 28 subrangovai. Iš viso projekto metu darbavosi daugiau negu 1000 darbuotojų. Tarptautinėje „Rail Baltica“ 120 km ilgio atkarpoje buvo nutiesta nauja europinio standarto vėžė, o šalia jos atnaujinta esama rusiško standarto geležinkelio linija. Visoje trasoje iš viso paklota 233 km naujų bėgių 1435 mm ir 1520 mm pločio keliams, įskaičiuojant ir kelynus stotyse.
Visoje „Rail Baltica“ atkarpoje rangovai taip pat atnaujino geležinkelio inžinierinių tinklų infrastruktūrą, rekonstravo stotis, kelynus, peronus, atliko kitus rangos darbus.
„Rail Baltica“ atkarpoje Lietuvos teritorijoje iš viso sutvarkyta, įrengta ir pastatyta 19 tiltų ir 4 viadukai, 108 iešmai, 40 pervažų, 98 pralaidos, 10 geležinkelio stočių ir 20 peronų.
„Įgyvendinant didžiausią geležinkelių transporto projektą regione mes dirbome 15 km vėžės atkarpoje, kurioje reikėjo remontuoti tiltus, sutvarkyti šoninius kelius, įrengti iešmus bei atlikti kitus darbus. Didelis dėmesys buvo skiriamas eismo saugumo priemonėms – automatizavimo ir valdymo sistemoms, švieslentėms ir kitoms priemonėms“, – pasakojo Jonas Dumašius, bendrovės „Hidrostatyba“ valdybos pirmininkas. Ruožas, kuriame dirbo jo vadovaujamos įmonės specialistai, buvo sudėtingas dėl to, kad nemažai darbų teko atlikti pačiame Kaune. Todėl reikėjo įvertinti esamą infrastruktūrą, atsižvelgti į nutiestus kabelius, vamzdynus. Be to, tiltas per Nemuną, kurį reikėjo rekonstruoti – kultūros paveldo objektas, todėl jį tvarkant taip pat reikėjo nemažai specifinių žinių – iš viso „Hidrostatyba“ rekonstravo tris tiltus, kertančius Nemuną, Jiesią ir Sausvagę.
„Hidrostatybos“ darbuotojai pastatė modernų peroną Kaune, sutvarkė bei sukonstravo per 8 tūkst. 600 metrų europinio geležinkelio kelio ir daugiau kaip 14 tūkst. metrų rusiškos vėžės kelio. Bendras įrengtos sankasos europinės ir rusiškos vėžės geležinkeliui ilgis siekia per 22 tūkst. 800 metrų. Taip pat sukonstruota 18 geležinkelio iešmų, leidžiančių traukiniams persirikiuoti iš vienų stoties kelių į kitus, įrengta ir rekonstruota 12 pralaidų ir daudų, kurios reikalingos siekiant apsaugoti kai kuriuos kultūros paveldo objektus, įrengtos latakų ir drenažo sistemos. Latakų sistemos ilgis – 3 475 metrai, o drenažo – 12 500 metrų.
„Mūsų įmonė geležinkeliuose dirba jau daug metų, bet šis projektas mums įdomus ir dėl to, kad tiesiant europinę vėžę buvo pritaikyta daug naujovių, kurios šiuo metu diegiamos Europoje, tarp jų ir automatizavimo bei valdymo srityse, – sakė J. Dumašius. – Šis projektas – ne tik nauja geležinkelių tiesimo patirtis mums, jį įgyvendinančioms įmonėms. Dalyvavimas jame mums, kaip ir visai Lietuvai, reikšmingas ir dėl to, kad šis geležinkelis – dar vienas mūsų šalies integracijos į Europą etapas.“
Įmonės „Hidrostatyba“ vadovas tikisi dalyvauti ir antrojo etapo darbuose – tam jau rengiasi.
Dalyvavimas įgyvendinant europinės vėžės projektą „Rail Baltica“ įmonei svarbus ir tuo, kad tai – vienas iš didžiausių projektų, kuriuos teko įgyvendinti pastaruoju metu. Statybos, rekonstrukcijos ir modernizavimo darbus, kurių vertė – daugiau kaip 60 mln. eurų, atliko per 19-20 mėnesių.
„Nors mes galime atlikti ir daugiau darbų, Lietuvoje tokių projektų, kai vienoje sutartyje numatoma tokia didelė darbų apimtis, nėra daug“, – pastebėjo bendrovės „Hidrostatyba“ valdybos pirmininkas J. Dumašius.
Įmonės darbų yra Visoje Lietuvoje. Ir ne tik. Įmonė yra įžengusi į Afrikos žemyną, kryptingai juda į Vokietijos rinką, ieškoma naujų verslo nišų ir kitose ES bendrijos šalyse.
Pelnytai „Hidrostatyba“ didžiuojasi savo „auksinių projektų galerija“. Tai ne tik įmonei, bet ir visai Lietuvai svarbūs objektai, pelnę Lietuvos pramonininkų konfederacijos nominacijos „Lietuvos metų gaminys“ aukso medalius. Tai rekonstruota Palangos J. Basanavičiaus gatvė; įrengtas kabantis pėsčiųjų tiltas virš Klaipėdos geležinkelio stoties kelynų; rekonstruotos Danės upės krantinės Klaipėdoje; rekonstruota Klaipėdos geležinkelio stotis „Draugystė“.
Tarp reikšmingų pastarojo dešimtmečio „Hidrostatybos“ objektų – Kauno M. K. Čiurlionio tilto prietilčio statyba, krantinių statyba Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste, AB „Klaipėdos nafta“ rekonstrukcija – tamsiųjų naftos produktų rezervuarų parko statyba. Įmonė yra daug nuveikusi vandentiekio ir nuotekų valymo srityje, pastačiusi nemažai daugiabučių namų.
O praėję, 2015-ieji, „Hidrostatybai“ ir jos valdomoms įmonėms buvo ne tik nuspalvinti „Rail Baltica“ auksine nominacija, bet ir prasmingi užbaigtais kitais išskirtiniais objektais, papildžiusiais netrumpą įgyvendintų projektų istoriją. Antrinė įmonė „HSC Baltic“ Mykolo Riomerio universiteto mokslininkams, tyrėjams ir studentams pastatė Socialinių inovacijų laboratorijų kompleksą, kur bus kuriamos ir realizuojamos inovatyvios mokslinės programos, susijusios su verslo srities tyrimais.
Šalia Klaipėdos „Hidrostatyba“ pastatė modernią atliekų rūšiavimo gamyklą. Tai svarbus Vakarų regionui aplinkosauginis objektas, leisiantis pereiti į naują aplinkos apsaugos lygmenį. Ir bene svarbiausias pasibaigusių metų akcentas „Hidrostatybai“ buvo sėkmingas statybos darbų užbaigimas Nacionaliniame fizinių ir technologijos mokslų centre (NFTMC), statomame Saulėtekio slėnyje Vilniaus Universiteto užsakymu.„Šie metai tikrai buvo ypatingi naujomis patirtimis, valstybinės reikšmės projektais ir sėkmingai įveiktais iššūkiais“, – reziumavo „Hidrostatyba“ valdybos pirmininkas J. Dumašius.
Tekste ir fotogalerijoje – „Hidrostatyba“ nuotr.
Reklama
Metų nominacijos
| www.julija.eu