Šio kvietimo metu dėl karo sukeltos krizės nukentėjusios įmonės galėjo teikti paraiškas ir pretenduoti gauti investicijų, reikalingų iškastinio kuro, ypač gamtinių dujų, atsisakymui ar mažinimui ar perėjimui prie atsinaujinančių energijos išteklių.

Įmonės, pretenduojančios gauti finansavimą pagal šią priemonę, įsipareigoja atsisakyti ar mažinti iškastinio kuro vartojimą, ir taip sumažinti kiekybinį šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį mažiausiai 20 proc. Investicijos turi būti naudojamos iškastinio kuro katilų keitimui į šilumos siurblius (oras-vanduo, gruntas-vanduo, vanduo-vanduo, oras–oras), 5 klasės biokuro katilus, saulės kolektorius karštam vandeniui ruošti, taip pat iškastinį kurą naudojančiuose katiluose įrengti biogranules naudojančius degiklius ir biodulkių gamybos bei deginimo įrenginius.

Beveik pusė (~45 proc.) pateikusių paraiškas pareiškėjų, praneša Aplinkos ministerija, numato investuoti į technologinių ir (ar) programinių įrenginių, susijusių su tiesioginiu iškastinio kuro naudojimo pakeitimu ar mažinimu bei ŠESD taupymu ne mažiau kaip 20 proc., įsigijimu. Ketvirtadalyje (~25 proc.) paraiškų numatytas iškastinio kuro katilų keitimas į šilumos siurblius oras – oras. Trečioje vietoje (po ~7 proc. pareiškėjų) – šilumos siurbliai gruntas – vanduo ir aukšto efektyvumo biokuro katilai.

Šiuo metu vykdomas paraiškų vertinimas. Visoms teigiamai įvertintoms paraiškoms finansavimas bus skirtas dar šiais metais.