Profesinės šventės proga ypatingai pagerbti:

Ministro pirmininko Algirdo Butkevičiaus padėkos raštas – Vidas Šlivinskas, AB „Panevėžio statybos trestas“ technikos direktorius.

Lietuvos statybininkų asociacijos Lietuvos statybininko garbės ženklas – Mindaugas Ščevinskas, AB „Panevėžio statybos trestas“ projektavimo biuro „PST projektai“ vadovas.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos nominacija „Profesijos riteris“ – Antanas Teodoras Vilėniškis, AB „Panevėžio statybos trestas“ projekto vadovas.

Geriausias 2014 metų statybos inžinierius – Dainius Smilgys, AB „Panevėžio statybos trestas“ filialo „Stogas“ direktoriaus pavaduotojas–statybos vadovas.

Lietuvos statybininkų asociacijos padėkos raštas – Rimantas Šapnagis, AB „Panevėžio statybos trestas“ filialo „Gerbusta“ vedantysis, kelio darbininkas, vamzdžių montuotojas, betonuotojas.

Lietuvos statybininkų asociacijos padėkos raštas – Egidijus Valentonis, AB „Panevėžio statybos trestas“ filialo „Betonas“ plataus profilio statybininkas.

Kokybė visada yra svarbiausia

Keitėsi statybinės medžiagos, tobulėjo technologijos, bet sąžiningumas, atsakingumas, profesionalumas, kokybiškas darbas bei efektyvūs sprendimai – tai tos vertybės, kurios PST visada buvo svarbiausios. Būtent šios vertybės padėjo įmonei sėkmingai išgyventi sudėtingą pastarąjį dešimtmetį, kai po didelio statybų sektoriaus pakilimo atėjo sunkmetis, o po jo – nauji iššūkiai, teigia AB PST generalinis direktorius, Lietuvos statybininkų asociacijos prezidiumo narys Dalius Gesevičius (nuotraukoje).

„Prieš dešimtmetį mūsų sektoriuje buvo pakilimas, pats intensyviausias vadinamasis nekilnojamojo turto rinkos „burbulo“ augimas. Paklausa buvo didesnė už pasiūlą ir poreikis statyti namus buvo toks didelis, kad rinka tiesiog kunkuliavo. Nekilnojamojo turto (NT) vystytojai pirko ir pardavinėjo, o vartotojai pirko bet ką. Tai buvo statybos ir NT įmonių aukso amžius“, – prisimena PST vadovas.

Anot jo, sumenkus reikalavimams kokybei, statybininkai tuo metu juokaudavo, kad net sienas ir lauko atitvaras galima daryti iš kartono, vis tiek nupirks. Tačiau nors užsakovai kartais rinkdavosi kompanijas, kurios stato pigiau, PST ir tada nenukrypo nuo savo vertybių ir nesiekė kuo didesnio pelno kokybės sąskaita.

Pastaruoju metu, nors rinka dar nepasiekė prieškrizinio lygio, statybų sektorius atsigauna, tačiau ir vartotojai tapo žymiai išrankesni. Nesvarbu, ar tai būtų pramoniniai objektai, ar butai, jie renkasi geros kokybės gaminius. „Dabar statybininkai negali dirbti nekokybiškai, – pastebi D. Gesevičius. – Be to užsakovai vertina ir statytojo kaip kompanijos patikimumą, jo suteiktų garantijų realumą.“

Lietuvai trūksta investicijų

Kalbėdamas apie statybų sektoriaus dabartį ir perspektyvas patyręs vadovas sako, kad net stipriausioms Lietuvos kompanijoms nelengva laimėti konkursus dėl didelių objektų statybos. Kompetencijos pakanka, tačiau lemia kiti dalykai.

„Bus statomos kogeneracinės, biomasės elektrinės Vilniuje, Kaune. Žinoma, mes dalyvausime konkursuose. Bet kai didelės investicijos, reikalaujama ir didelių garantijų, o mes palyginti mažo kapitalo įmonė, todėl atsiduriame antroje eilėje – galime dirbti subrangovais, bet negalime patekti į didelį konkursą pirmuoju numeriu“, – apgailestauja jis.

Kita vertus, Lietuva – paribio valstybė, bet kokie neramumai kaimyninėse šalyse atbaido potencialius mūsų investuotojus, o būtent vadinamųjų plyno lauko investicijų mums ir trūksta. Prognozuoti, kada investicijos pajudės Lietuvos kryptimi, jis nesiryžta, tačiau pabrėžia: jei jos neateis, mes taip ir gyvensime iš ES fondų dotacijų, vykdysime įvairius projektus, bet proveržio statybų sektoriuje nebus. „O kai baigsis ES fondų lėšos, turėsime sumažinti statybos Lietuvoje apimtis du kartus“, – sako D. Gesevičius.

Robotai per brangūs, kad sienas mūrytų

Prabilęs apie išskirtinį mūsų laikmečio bruožą – spartų technologijų ir statybinių medžiagų tobulėjimą, PST vadovas teigia, kad profesionalas statybininkas Lietuvoje visuomet buvo gerbiamas. Bet tai sunkus darbas – statybos visada buvo ir bent jau artimiausioje ateityje išliks ūkio šaka, kurioje be rankų darbo neišsiversi. Įvairūs mechanizmai palengvino ir paspartino darbą, tačiau „tai ne konvejeris, kur nemažai operacijų gali atlikti robotai“. Taip yra ne tik Lietuvoje, bet ir vakarų šalyse.

Paklaustas, ko norėtų palinkėtų kolegoms profesinės šventės proga, PST generalinis direktorius D. Gesevičius atsako norįs, kad užsakovai ir rangovai jaustųsi esantys partneriais, nes kartu kuria produktą, ir tik dirbant kartu pasiekiami patys geriausi rezultatai.

Geras inžinierius nuolat turi mokytis

35-erius metus AB PST dirbantis statybos inžinierius Vidas Šlivinskas (nuotraukoje dešinėje) – VGTU auklėtinis. Dirbdamas tęsė studijas KTU ir įgijo Vadybos ir verslo administravimo magistro kvalifikacinį laipsnį. Karjerą įmonėje 1979 m. pradėjęs meistru, jau dešimtmetį jis PST technikos direktorius.

„Pastaruoju metu darbas statybų sektoriuje labai pasikeitė. Kelis kartus padidėjo protinio darbo našumas – ir inžinierių, ir projektuotojų. Kai pradėjau dirbti, projektai buvo braižomi pieštuku, ir kai 2002 m. treste pradėjome projektuoti kompiuteriu, buvo didžiulis šuolis į priekį. O dabar, kai projektuojame BIM – naujas didelis šuolis. Mūsų kompanijos projektavimo biuro specialistai visas statinio projekto dalis projektuoja naudodamiesi BIM technologija: architektūrą, konstrukcijas, inžinerines pastato dalis. Ja remdamiesi užsakome medžiagas ir kontroliuojame jų likutį, galime apskaičiuoti, kiek laidų ar betono reikės. 20 proc. medžiagų galima sutaupyti, kai projektas modelyje gerai parengtas. Tai ir duoda tikrąją naudą užsakovui, nes tiksliai numatomi reikiami medžiagų kiekiai ir atmetama tai, kas nereikalinga.

Tobulėjant technologijoms viską galima atlikti žymiai greičiau, bet kaip anksčiau, taip ir dabar inžinierius statybininkas nuolat privalo domėtis naujovėmis – išmanyti apie konstrukcijas ir statybų technologiją. Nėra taip, kad vieną kartą išmokai ir gali visą gyvenimą dirbti.“

3D dimensija apsaugo nuo klaidų

Jaunosios kartos statybos inžinierius, įgijęs statybos technologijos ir vadybos specializaciją Mindaugas Ščevinskas AB PST dirba tik nuo 2006-ųjų. Projektavimo biure „PST projektai“ KTU absolventas pradėjo dirbti konstruktoriumi, o nuo 2012-ųjų vadovauja projektavimo biurui.

„Manau, gerai, kai statybininkai ir projektuotojai dirba po vienu stogu, nes tai yra komandinis darbas: mes – vienos įmonės darbuotojai ir kartu siekiame bendrų tikslų. Galima sakyti, kad statybos vadovas kartu su projekto vadovu rūpinasi projekto įgyvendinimu ir vadovauja visiems darbams, nes dažnai statyba prasideda dar tebevykstant projektavimui.

Šiuolaikiniai projektavimo įrankiai leidžia išvengti klaidų, kurios padaromos dėl vadinamojo žmogiško faktoriaus. Jei visi projektai būtų rengiami 3D dimensijoje, visus netikslumus būtų galima ištaisyti iki statybos pradžios, nes projektavimo projekto vadovas su savo komanda matytų visus architektūrinės, konstrukcinės ir inžinerinės dalies neatitikimus.“

Atsakingas už viską, kas vyksta statyboje

Per daugiau kaip keturias dešimtis metų Antanas Teodoras Vilėniškis (nuotraukoje kairėje) AB PST dirbo ir meistru, ir darbų vykdytoju, ir statybos darbų vadovu. Jau dirbdamas baigė Kauno politechnikos institutą (dabar KTU) ir tapo diplomuotu statybos inžinieriumi. O nuo 2000-ųjų dirba projekto vadovu.

„Projekto vadovas yra tas žmogus, į kurio rankas sueina visos statomo objekto gijos – jis koordinuoja viską, pradedant projektavimu iki pat objekto užbaigimo. Prieš kelias dešimtis metų daugiausia buvo statoma tipinių pastatų, o statyba prasidėdavo tada, kai projektavimo etapas iš esmės būdavo baigtas. Dabar pastatai tapo įvairesni, projektai sudėtingesni, bet statyba dažnai prasideda turint tik techninį projektą. Jei reikia ką nors taisyti, jei užtrunka medžiagų parinkimas ir tiekimas, statybininkai atsiduria keblioje padėtyje, nes lieka mažiau laiko pastatyti objektą.

Nors man dar neteko dirbti objekte, kuris būtų suprojektuotas taikant skaitmeninės statybos principus (BIM), ir visas projektas būtų taip suderintas, kad jame neliktų klaidų, bet idėja gera. Reikia tik laiko, ir padėtis ims gerėti.“

Džiugu matyti, kaip auga pastatas

Pasirinkęs statybininko kelią Dainius Smilgys (nuotraukoje dešinėje) pirmiausia baigė Panevėžio politechnikumą, vėliau tęsė statybos inžinerijos studijas VGTU ir KTU. Į PST atėjo 1998 m., kaip ir daugelis, iš pradžių dirbo meistru, vėliau statybos vadovu, vadovavo tresto technologijų skyriui, o prieš metus jam buvo patikėtos AB PST filialo „Stogas“ direktoriaus pavaduotojo pareigos.

„Negalvokite, kad mes vien stogus dengiame. Bendrovė stato daug objektų, ir visų mes net neaprėptume, todėl dalį darbų atlieka subrangovai. O mes tvarkome ir renovuojamų pastatų ventiliuojamus, tinkuojamus fasadus, montuojame surenkamųjų namų sienas.

Dirbti galima visur, svarbu savo darbą atlikti kokybiškai, bet man pačiam labiausiai patiko dirbti statybos vadovu. Kai dirbi objekte, ir viskas priklauso nuo sprendimų, kuriuos priimi – tai didelė atsakomybė, bet labai gerai jautiesi, kai matai, kaip pastatas auga, keičiasi tavo akyse. O reikalavimai statybos inžinieriui visur tie patys: jei nori būti geras specialistas, turi išmanyti savo amatą ir nuolat mokytis. Tas pats buvo ir prieš 10 ar 20 metų, ir dabar. Niekas negimė viską mokėdamas – patirtis ir žinios ateina bedirbant, bet svarbu norėti ir siekti to.“

Bendrovės nuotraukos