Infrastruktūros projektai – spartesniam ekonomikos atsigavimui
2020-05-25 15:42
Siekiant spartesnio ekonomikos atsigavimo, investicijos į stambius infrastruktūros projektus sukuria apčiuopiamos naudos jau po metų ar dvejų, o energetikos, kelių, švietimo ir sveikatos sritys galėtų pritraukti iki 3,5 milijardo eurų privačių investuotojų lėšų, teigia „Newsec“.
Pasak „Newsec“ analizės ir tyrimų grupės vadovo Baltijos šalyse Mindaugo Kulboko, sveikatos krizė tapo ekonominio nuosmukio priežastimi, o rinkos skatinimas vien valstybės remiamomis priemonėmis gali padėti išgyventi, bet, vargu, ar taps tramplinu sparčiam ekonomikos atsigavimui.
„Viešoji ir privačioji bendradarbiavimo iniciatyva pritraukiant į svarbius valstybinius projektus privačius investuotojus yra papildomas sėkmės garantas, kuriuo nedelsiant reikia pasinaudoti. PPP (angl. public and private partership) projektai sukuria daug papildomų darbo vietų ne tik juos įgyvendinant, bet ir palankią aplinką ekonominei veiklai juos pabaigus“, - pranešime cituojamas M. Kulbokas.
„BaltCap“ infrastruktūros fondo partneris Šarūnas Stepukonis pastebi, kad daugiau dėmesio reikėtų skirti didesnės pridėtinės vertės investicijoms, tokioms, kaip švietimo infrastruktūros pertvarka, energinis efektyvumas ar žalioji energetika. Tokiems projektams įgyvendinti labai tinka viešojo ir privataus bendradarbiavimo modelis, kuris Lietuvoje pamažu įgauna pagreitį.
„Svarbu pažymėti, kad Lietuva išsiskiria iš kaimyninių šalių stipriu kompetencijų centru - Centrine projektų valdymo agentūra (CPVA), kuri profesionaliai rengia projektus, konsultuoja ir gali padėti pritraukti privačias investicijas. Tiesa, turime istorinę patirtį, kad PPP projektais šiek tiek nepasitikima ir baksnojama į nelabai sėkmingus bendradarbiavimo pavyzdžius. Todėl manau, kad kokybiškesni PPP projektai skatintų didesnę konkurenciją ir pritrauktų daugiau dalyvių į konkursus, tuo pačiu kuriant didesnę vertę visiems mokesčių mokėtojams,“ – cituojamas Š. Stepukonis.
Š. Stepukonis pažymi, kad pasirenkant infrastruktūros projekto įgyvendinimo modelį reikėtų skaičiuoti ne tik įgyvendinimo, bet ir viso jo gyvavimo laikotarpio sąnaudas, o naudas matuoti ir ekonominiais, ir socialiniais aspektais.
„Tik įvertinus tokio projekto įtaką regionui ar miestui reikėtų rinktis tinkamą jo įgyvendinimo būdą: pritraukti privatų verslą, įgyvendinti biudžeto lėšomis, organizuoti viešuosius pirkimus mažiausia kaina ar ieškoti dar kitų tinkamiausių konkrečiai situacijai sprendimų“, - komentuoja Š. Stepukonis.
Šiemet Valstybinėje darbo inspekcijoje (VDI) registruoti jau du mirtini nelaimingi atsitikimai darbe: abiem atvejais darbuotojai žuvo, statybvietėse kritę iš aukščio. Net 5 iš 10 darbuotojai, statybvietėse kritę iš aukštai, susižalojo.
Panevėžio apylinkės teismas, išnagrinėjęs Panevėžio rajono savivaldybės administracijos pareiškimą dėl turto pripažinimo bešeimininkiu, jį tenkino – pripažino Linkavičių dvaro sodybos rūmus, ofisinas, svirną, tvartą, kumetyną, Ramygalos miestelyje esantį ūkinį pastatą bei Paįstrio ir Gegužinės k. va...
Manoma, kad pasirinkus nepriklausomą tiekėją, sutartyje sutarta galutinė elektros kaina negali keistis, tačiau net ir nepriklausomo tiekėjo klientams elektros energijos kaina susideda iš dviejų dalių: nereguliuojamos dalies, dėl kurios sutariama su savo tiekėju, ir iš valstybės reguliuojamos dalies,...
Vyriausybė suteikė startą įmonių konversijos projektams – persiorientuoti iš taršaus iškastinio kuro naudojimo į atsinaujinančius energijos išteklius. Finansų ministerijos teikiamu Vyriausybės nutarimu šiandien, birželio 29 d., skirti pirmieji 5 mln. eurų iš bendro 90 mln. eurų krepšelio tokiems pro...
Nuo liepos 1 d., nustačius nelegalų darbą arba nedeklaruotą savarankišką veiklą, bus naikinamas bedarbio statusas. Tokiu atveju nustos galioti visos socialinės privilegijos, o įmokas, kurias už darbo ieškantįjį sumoka valstybė, teks mokėti patiems.
Vilniaus miesto taryba priėmė sprendimą dėl žemės mokesčio tarifų, pakeitusį anksčiau galiojusią dviprasmišką tvarką, kai žemės mokesčio lengvata galėjo naudotis ir apleistų, neprižiūrimų žemės sklypų savininkai.
Paskelbtas antrasis Tauragės daugiafunkcio sporto ir kultūros centro (arenos) statybos darbų konkursas, kuriuo statybos bendrovės kviečiamos pasiūlymus teikti iki liepos 21 dienos. Pirmasis arenos statybos darbų konkursas, skelbtas 2021 m. lapkričio mėn., neįvyko rangovams nepateikus reikalingų doku...
Darbo rinkos rodikliai birželį pajuto neigiamas geopolitinių pokyčių pasekmes. Europos valstybinių užimtumo tarnybų tinklo ir Užimtumo tyrimų instituto (IAB) darbo rinkos pagrindinis rodiklis, palyginti su geguže, nukrito 1,3 balo ir šiuo metu siekia 102,9. Nepaisant šio nuosmukio, tendencijos išlie...
Didžiausią įtaką bendram kainų pokyčiui, praneša Statistikos departamentas, turėjo statybinių medžiagų ir gaminių kainų padidėjimas 1,2 proc. bei vidutinio valandinio bruto darbo užmokesčio, mašinų ir mechanizmų darbo valandos kainų padidėjimas po 0,5 proc.
Prasidėjus itin karštoms dienoms, Valstybinė darbo inspekcija (VDI) atkreipia darbdavių ir darbuotojų dėmesį dėl karščio keliamo pavojaus dirbant. Vyraujant karštiems orams didėja ir nelaimingų atsitikimų darbe rizika, taip pat atidžiau reikėtų rūpintis sveikata.
Pastarąjį pusmetį lietuvių skolos vėl pradėjo augti, nors 2021 m. antrąjį pusmetį buvo užfiksuotas skolų mažėjimas, rodo kredito biuro „Creditinfo Lietuva" atlikta analizė. Palyginęs gyventojų įsiskolinimo rodiklius pernai birželį, gruodį ir šių metų birželį, kredito biuras nustatė daugelio rodiklių...
Baltijos šalių gyventojams svarbu gyventi nuosavame būste, o ketvirtadalis jų ketina būsto nekeisti visą gyvenimą. „Luminor“ banko užsakymu atliktos apklausos duomenimis, Latvijos ir Lietuvos gyventojai norėtų gyvenamąją vietą keisti kuo rečiau, o estai šiuo klausimu šiek tiek lankstesni. Tačiau vis...
Lietuvos Respublikos 2021 m. visuotinio gyventojų ir būstų surašymo rezultatai rodo: nors gyventojų skaičius šalyje mažėja, būstų – priešingai – daugėja, ypač vieno buto namų. Lietuviai iš daugiabučių keliasi į vienbučius nuosavus namus. Surašymas parodė, kad gyvename erdviau ir patogiau. Naudingasi...
Lietuvos ekonomikai artimiausiu metu iškils daugiau grėsmių, todėl jos rizikingumas auga, konstatuoja tarptautinė rizikos valdymo bendrovė „Coface“. Naujausiame ekonominiame tyrime* „Barometer Q2 2022“ teigiama, kad užsitęsęs Rusijos karas prieš Ukrainą daugeliui Europos šalių ūkių sukels naujų iššū...
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose paskelbta nutartis civilinėje byloje pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos ieškinį 4 atsakovams (Šiaulių m. savivaldybė ir savivaldybės administracija bei dvi bendrovės) dėl statybos leidimo išdavimo teisėtumo, Šiaulių miesto...
Prisitaikyti prie kintančių darbo rinkos poreikių bus paprasčiau – Užimtumo įstatymo pakeitimuose numatyta daugiau tikslinių grupių ir mokymosi formų. Pagrindinė naujovė – neformalusis suaugusiųjų švietimas. Taip pat bus sudaromos sąlygos mokytis valstybinės kalbos užsieniečiams.
Nuo liepos 1 dienos įsigalios Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengti teisės aktų pakeitimai, kurie sumažins darbdavio galimybę piktnaudžiauti ir išmokėti skirtingas dienpinigių sumas.
Šių metų gegužę visos pramonės produkcijos vertė sudarė 2,9 mlrd. EUR to meto kainomis ir, palyginti su balandžiu, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, sumažėjo 7,6 proc. palyginamosiomis kainomis (nepašalinus – 6,1 proc.).
Finansų sektorius jau ne vienerius metus laikosi Europos žaliojo kurso diktuojamos tvarumo krypties. Bendraudami su savo klientais, bankai tampa žaliųjų idėjų ambasadoriais – komentuodami savo politiką verslo atstovams, kartu jiems perteikia ir pasaulio lūkesčius dėl tvarumo. Tačiau žaliosios ekonom...
| www.julija.eu